Aurelijus Veryga, archyvinė nuotrauka

Veryga papasakojo, kaip gydymo įstaigos atsisako prisitaikyti prie kovidinių pacientų

(atnaujinta 19:15 2020.11.09)
Pasak ministro, kai kurios ligoninės prašo skirti kelis šimtus tūkstančių kapitaliniam remontui, pinigų lovoms, naujam automobiliui, plaučių ventiliacijos aparatams įsigyti ir t. t.

VILNIUS, lapkričio 9 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį papasakojo apie kai kurias Lietuvos gydymo įstaigas, nenusiteikusias skyrius pertvarkyti taip, kad jie būtų tinkami COVID-19 pacientams gydyti.

Apie tai ministras kalbėjo pirmadienio spaudos konferencijoje.  

"Jau praėjusią savaitę sakiau, kad mūsų sistemai bus iššūkis persitvarkyti savo paslaugas. Aišku, turime ir blogų pavyzdžių, ir tikrai tokių, kuriuos sudėtinga logiškai paaiškinti. Kai kurios įstaigos atsisako pertvarkyti savo veiklą ir skirti ją COVID-19 sergantiems pacientams, jos pateikė sąrašus priemonių, kurias reikėtų įsigyti. Pacituosiu, kad įsivaizduotumėte. Pavyzdžiui, paprašoma skirti kelis šimtus tūkstančių kapitaliniam remontui, pinigus lovoms įsigyti, automobiliui naujam įsigyti, plaučių ventiliacijai, švirkštinėms pompoms ir taip toliau." — sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad pandemija negali būti pretekstas atnaujinti visą ligoninę.

"Kartais susidaro įspūdis, kad iki tol įstaiga išvis neveikė, nes panašu, kad neturi nei lovų, nei įrangos, nei rentgeno, nei automobilio. Koronavirusas negali būti pretekstas atnaujinti visą ligoninę ir dabar ne tas etapas, kad reikėtų atlikinėti kapitalinius remontus skyriuose." — sakė ministras.

Veryga priminė, kad jeigu gydymo įstaiga turi licenciją gydymo paslaugoms teikti, ji turi būti pritaikyta ir COVID-19 pacientams gydyti.

Ministro paklausus, kas bus, jei nebeliks vietos, kur guldyti COVID-19 pacientus, ministras pabrėžė, kad gauti didelio skaičiaus papildomų medikų bus neįmanoma.

"Šiandien kaip tik turėjome diskusiją dėl platformos, kur medikai, kurie norėtų papildomai veikti, ar kaip kitose šalyse nutinka, kad pensinio amžiaus medikai norėtų prisijungti. Bet tai nebūtų didelis skaičius. Dabar kalbame apie gydymo įstaigų persitvarkymą. Tačiau tai reiškia, kad ten bus stabdomos kitos planinės paslaugos ir jos atsideda vėlesniam laikui, o tas erdves užima koronavirusiniai pacientai. Toks ir planas. Kuo daugiau jų bus, tuo daugiau bus perorientuota įstaigų į koronaviruso pacientų gydymą." — sakė ministras.

Lietuvoje lapkričio 7 dieną pradėjo galioti bendras karantinas, kuris tęsis tris savaites. Šalyje sparčiai daugėja patvirtintų atvejų skaičiai. Per praėjusią parą patvirtinti 1056 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai, o bendras patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios siekia 25,7 tūkst., nuo ligos jau mirė 210 žmonių.

Tegai:
COVID-19, Aurelijus Veryga
Dar šia tema
Lietuvoje atsirado nuo COVID-19 sauganti programėlė "Korona stop LT"
Per karantiną Lietuvoje visiems vaikams mokyklose privaloma dėvėti kaukes
Veryga prabilo apie papildomų apribojimų įvedimą po pirmosios karantino savaitės
Koronaviruso testas

Joniškio gyventojas, žinodamas, kad serga koronavirusu, nesilaikė izoliacijos

(atnaujinta 12:34 2020.11.27)
Teigiama, kad vyras nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų ir sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti COVID-19

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Joniškyje koronavirusu sergantis vyras nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų, praneša Lietuvos policija.

Pabrėžiama, kad vyras, gimęs 1978 metais, būdamas medicinos įstaigos informuotas, kad serga COVID-19 ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis, nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų ir sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti COVID-19 virusu.

Šiuo metu Lietuvoje pastebimas staigus sergamumo koronavirusu augimas. Pirmą kartą nuo pavasario karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio 7 dieną. Po to režimas buvo pratęstas.

Pagal vyriausybės sprendimą karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Tegai:
saviizoliacija, Joniškis, koronavirusas
Dar šia tema
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka
Ketinama įsigyti šaldytuvus vakcinoms laikyti
Katinas

Meteorologai papasakojo, kada Lietuvoje gali atsirasti pastovi sniego danga

(atnaujinta 11:55 2020.11.27)
Pasak specialistų, sniego dangos susidarymo data yra nepastovi ir priklauso nuo oro temperatūros žemėjimo ir nukritimo žemiau nulio, tuo tarpu praėjusią žiemą pastovi sniego danga iš viso nesusidarė

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Artėjant žiemai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai papasakojo, ar greitai šalies gyventojai galės pamatyti sniego pusnis.

"Galvojant apie artėjančią žiemą, retam nekyla minčių apie balto puraus sniego pusnis. Nors artimiausiomis dienomis temperatūra bus vis žemesnė ir retkarčiais pasigirs žodis "sniegas", iki pastovios sniego dangos dar toloka", — pažymėjo specialistai.

Anot specialistų, pastovia yra laikoma sniego danga, kuri išsilaiko mėnesį su ne ilgesnėmis kaip trijų dienų pertraukomis. Prieš vienos dienos pertrauką sniegas turi būti gulėjęs ne trumpiau kaip 5 dienas, o prieš 2–3 dienų pertrauką — ne trumpiau kaip 10 dienų.

Meteorologų teigimu, sniego dangos susidarymo data yra nepastovi ir priklauso nuo oro temperatūros žemėjimo ir nukritimo žemiau nulio. Pažymima, jog anksčiausiai sniego danga susidaro šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose, vėliausiai — pajūryje ir pietvakariniuose rajonuose.

Specialistai papasakojo, kad būna metų, kai pastovi sniego danga iš viso nesusidaro. Pasak jų, toks buvo 2019-2020 metų sezonas. O anksčiausiai pastovioji sniego danga susidarė 1956 metų spalio 29 dieną Švenčionyse, Vilniuje, Varėnoje, Lazdijuose.

Statistiniai duomenys rodo, jog vidutinis dienų su sniego danga skaičius per metus Lietuvoje svyruoja nuo 55 pajūryje iki 105 Šiaurės Rytų ir Rytų Lietuvoje.

Lapkričio orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Lapkričio orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
orų prognozė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, sniegas
Dar šia tema
Lietuvos meteorologai papasakojo, kokių bėdų gali sukelti lijundra
JAV valstybės departamentas

JAV valstybės departamentas pasirengė skirti 800 tūkst dolerių "Ukrainai padėti"

(atnaujinta 13:23 2020.11.27)
Projekte daroma prielaida, kad JAV ir Vidurio bei Rytų Europos šalys bendradarbiaus siekdamos "perduoti Ukrainai patirtį pereinamojo laikotarpio priemonių ir integracijos su ES srityje"

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. JAV valstybės departamentas pasirengė skirti 800 tūkstančių dolerių "padėti Ukrainai": Vašingtonas ketina tęsti bendradarbiavimo su Europos šalimis programą. Rašo RT remdamasis dotacija, su kuria susipažino redakcija.

Projekte daroma prielaida, kad JAV ir Vidurio bei Rytų Europos šalys bendradarbiaus siekdamos "perduoti Ukrainai patirtį pereinamojo laikotarpio priemonių ir integracijos su ES srityje".

Valstybių partnerėmis turėtų tapti vienuolika šalių: Bulgarija, Kroatija, Čekijos Respublika, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.

Vykdydamos projektą šalys sieks užtikrinti "energetinį ir kibernetinį saugumą", kovoti su COVID-19 pandemijos plitimu ir jos pasekmėmis bei atvira prieiga prie Vakarų rinkų.

Remiantis kai kuriomis ataskaitomis, nuo 2015 iki 2020 metų imtinai JAV suteikė Ukrainai karinę pagalbą iš viso dviem milijardais dolerių.

Šiuo laikotarpiu Vašingtonas pristatė į Kijevą ypač vertingą medicininę įrangą, šarvuotas transporto priemones su "High Mobility Multipurpose Wheeled Vehicle" ir jų atsargines dalis, "Harris" daugialypius radijo imtuvus, "Island" tipo patrulines valtis, nešiojamas prieštankines raketų sistemas "FGM-148 Javelin" ir kt.

Tegai:
pagalba, Ukraina, JAV
Dar šia tema
Nusiteikęs pozityviai: Zelenskis pagijo nuo koronaviruso
Rusijos Valstybės Dūma sureagavo į pranešimus apie naujas JAV sankcijas Rusijai