Nida, archyvinė nuotrauka

Temperatūros rekordai tęsiasi: savaitgalį vėl buvo neįprastai šilta

(atnaujinta 09:55 2020.11.10)
Nors Lietuvoje jau prasideda šalnos, praėjusį savaitgalį keliuose šalies regionuose buvo užfiksuotas anomaliai šiltas oras

VILNIUS, lapkričio 10 — Sputnik. Praėjusį savaitgalį vėl buvo fiksuojami nauji aukščiausios oro temperatūros rekordai, praneša Hidrometeorologijos tarnyba.

"Nors auksinis ruduo jau įsibėgėjo,o šiąnakt sulaukėme ir šalnų, tik ką praėjusį savaitgalį šiluma vis dar lepino mūsų šalį. Šeštadienį (lapkričio 7 d.) kai kur oras šilo itin sparčiai ir buvo pasiekti nauji aukščiausios oro temperatūros rekordai", — praneša tarnyba savo Facebook paskyroje. 

Meteorologijos rekordai fiksuojami Nidoje — ten oras sušilo iki 11,8 °C. Iki tol šią dieną aukščiausia temperatūra buvo 11,4 °C 1971 metais. 

Be to, Panevėžio automatinės meteorologijos stoties duomenimis, temperatūra pakilo iki 12,3 °C. Prieš tai šią dieną aukščiausia temperatūra buvo 12,0 °C 1967 metais. Šiaulių meteorologijos stoties duomenimis, termometrai rodė 12,0 °C šilumos, prieš tai šią dieną aukščiausia temperatūra buvo 11,5 °C 1967 metais.

Lapkričio 8 dieną šiluma vis dar gaubė vakarinį šalies pakraštį, naujas aukščiausios oro temperatūros rekordas vėl fiksuotas Nidos meteorologijos stotyje — 12,6 °C. Prieš tai šią dieną aukščiausia temperatūra buvo 12,1 °C 1977 m.

Anksčiau pranešta, kad praėjęs spalis tapo šilčiausiu mėnesiu per visą matavimų istoriją. Pažymėta, kad 2019 metai buvo patys šilčiausi metai matavimų istorijoje, bet žiūrint į šių metų skaičius, visai tikėtina, kad rekordas bus pagerintas antrus metus iš eilės. 

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje savaitgalį pasiektas naujas paros temperatūros rekordas
Aštuoniuose Lietuvos miestuose pasiektas temperatūros rekordas
Aleksoto inovacijų pramonės parkas

Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteiktas išskirtinis statusas

(atnaujinta 09:05 2020.11.29)
Bendras miesto, Vyriausybės ir ES indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Vyriausybės nutarimu Aleksoto inovacijų pramonės parkas įtrauktas į visai Lietuvai svarbių projektų sąrašą, praneša Kauno miesto savivaldybė.

"Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu yra ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Turime stiprų Vyriausybės palaikymą čia kurti inovacijų parką su naujomis darbo vietomis, pritraukti užsienio kapitalą bei skatinti mokslo, tyrimų bei verslo sinergiją ir augimą", – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis. 

Vyriausybės sprendimas taip pat žymi naujų darbų pradžią – miestas gali pradėti rengti inovacijų parko plėtros planą, numatantį, kokios įmonės galės čia įsikurti ir vykdyti veiklas, kokios sąlygos joms bus taikomos. 

Строительная площадка инновационного индустриального парка Алексотас
Aleksoto inovacijų pramonės parko statyba

Šiuo metu tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje jau paklotos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai. AIPP teritorijoje pilnai išasfaltuotos aštuonios gatvės, įrengtas apšvietimas. Šiuo metu čia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. 

Užbaigus susisiekimo infrastruktūros vystymo darbus, planuojama rekonstruoti buvusias sraigtasparnių dirbtuves. Didžiulis angaras užima daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Po renovacijos, patalpose įsikurs inovacijų parko administracija ir laboratorijos.

Rekonstruotas erdves taip pat galės nuomotis aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ir užsienio įmonės, kurios orientuojasi į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą ir kitų inovatyvių sprendimų plėtrą.

Greitosios pagalbos automobilis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kvalifikuotiems tyrėjams, mokslininkams numatyta sukurti virš pusantro šimto darbo vietų. Čia taip pat  bus įsteigti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai bei įrengtas verslo inkubatorius.  

Skaičiuojama, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1000 gerai apmokamų darbo vietų. 

Ypatingas statusas suteikiamas tik tiems projektams, kurie ženkliai prisideda prie šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio ar politinio augimo. Neseniai šio pripažinimo sulaukė "Rail Baltica", Kauno viešojo logistikos centro bei Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektai.

Tegai:
Kaunas
Kelias

Bus išasfaltuoti dar devyni žvyrkeliai

(atnaujinta 13:37 2020.11.29)
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, sutarčių įgyvendinimo laikotarpis — nuo 7 iki 9 mėnesių

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Pasirašytos dar devynios rangos darbų sutartys, pagal kurias bus atliekami žvyrkelių asfaltavimo darbai, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Kelių direkcijos duomenimis, sutarčių įgyvendinimo laikotarpis — nuo 7 iki 9 mėnesių.

Pagal minėtas rangos darbų sutartis žvyrkelių asfaltavimo darbai vyks šiuose valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose:

  • Nr. 3122 Vildūnai–Norgėlai, ruožas nuo 0,00 iki 1,761 km;
  • Nr. 1314 Biržai–Anglininkai–Papilys, ruožas nuo 2,461 iki 3,680 km;
  • Nr. 4521 Skaudvilė–Gervėčiai, ruožas nuo 2,353 iki 8,950 km bei tiltas per Ančią 8,307 km;
  • Nr. 4524 Tauragė–Norkaičiai ruožas nuo 3,386 iki 3,936 km;
  • Nr. 1311 Biržai–Užušiliai–Latveliai ruožo nuo 7,863 iki 12,688 km;
  • Nr. 2513 Lazdijai–Naujoji Kirsna–Šeštokai ruožo nuo 8,647 iki 11,839 km;
  • Nr.3509 Viduklė–Gyliai–Šienlaukis  ruožo nuo 7,410 iki 10,520 km;
  • Nr. 3519 Ariogala–Paliepiai–Ilgižiai  ruožo nuo 12,980 iki 15,636 km;
  • Nr. 4023 Privažiuojamasis kelias prie Saveikių nuo kelio Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė ruožas nuo 2,050 iki 2,442 km.
Tegai:
žvyrkelis, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD)
Dar šia tema
Lietuvos keliuose įrengs 112 naujų vidutinio greičio matuoklių
Karantino laikotarpiu galima sustabdyti metinių e. vinječių galiojimą
Bezdžionės

Biologė pasiūlė būdą, kaip sumažinti naujų pandemijų riziką

(atnaujinta 14:42 2020.11.29)
Tuo pačiu ji priminė, kad pasaulinė gyvūnų apsaugos iniciatyva "Pasaulinė gyvūnų apsauga" iškėlė klausimą dėl prekybos laukiniais gyvūnais nutraukimo G20 aukščiausiojo lygio susitikime

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Uždraudus prekybą laukiniais gyvūnais ir atkuriant jų buveines, sumažės naujų pandemijų rizika, RIA Novosti sakė biologė, JT gyvūnų apsaugos ir biologinės įvairovės srities konvencijų konferencijų dalyvė Maria Voroncova.

"Kitos zoonozinės kilmės pandemijos tęsis, jei nesumažinsime laukinių gyvūnų ir žmonių kontaktų. Visų pirma, diskutuojama apie prekybos laukiniais gyvūnais ir jų dariniais draudimą arba moratoriumą", — sakė ji.

Ji patikslino, kad Kinija ir Vietnamas jau uždarė tokią prekybą dėl pandemijos. Rusijos "Greenpeace" padalinys pateikė peticiją dėl atitinkamo draudimo. Ji surinko daugiau nei 50 tūkstančių parašų, ji taip pat buvo nusiųsta į prezidento administraciją. Be to, pasaulinė gyvūnų apsaugos iniciatyva "Pasaulinė gyvūnų apsauga" iškėlė klausimą dėl prekybos laukiniais gyvūnais nutraukimo G20 aukščiausiojo lygio susitikime.

"Mes visada žinojome, kad kai prekiaujama beždžionėmis, antropoidais ar paprastaisiais, yra ligų perdavimo pavojus. Jie yra mums labai artimi ir turime daugybę įprastų ligų. Pavyzdžiui, ŽIV 20-ojo amžiaus pradžioje šoktelėjo nuo žaliųjų beždžionių žmonėms. Beždžionės kenčia nuo tuberkuliozės. Ir jie serga hepatitu. Žinoma, nepamirškite apie Ebolą. Pasak mokslininkų, ant kiekvieno žinduolio gyvena 60–70 skirtingų virusų rūšių", — sakė ji.

Biologė teigė, kad ekspertai apskaičiavo, jog apie 1,5 milijono virusų teoriškai gali pereiti nuo žinduolių prie žmonių.

"Mes susiduriame su vienos rūšies koronavirusu, sukėlusiu pandemiją, ir dėl gyvūnų buveinių sunaikinimo galime susidurti su daugeliu. Gyvūnai artėja prie žmonių. Miško kirtimas vykdomas palmių aliejaus gamybai reikalingomis palmių plantacijomis — dabar Indonezijoje keliuose vaikšto orangutanai. Tai yra buveinės išnykimo ir galimo žmogaus sąlyčio su gyvūnais pavyzdys ir tikimybė ką nors pagauti", — sakė ji.

Pasak mokslininkės, planetos buferis bakas sumažėjo, žmogus vis labiau įsiskverbia į gamtą, keliauja į visus žemynus, sutinka naujus infekcinių ligų sukėlėjus ir juos platina. Natūralioje aplinkoje kiekviena rūšis turi savo buveinę, o ekosistemoje ji susitinka su rūšimis, su kuriomis jie jau yra išsivystę ir prisitaikę vienas prie kito, o žmonija pažeidžia šią tvarką.

Kaip pastebėjo ekspertė, žmonija turi tarptautinės konvencijos dėl biologinės įvairovės išsaugojimo patirties — 1973 metais buvo priimta Tarptautinės prekybos nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių konvencija (CITES).

"Mes prisimename Geraldą Durrellą. Po jo knygų ir puikaus darbo staiga paaiškėjo, kad prekyba gyvūnais yra didžiulis reiškinys. Jie dažnai buvo visiškai sugauti populiacijose, dėl to rūšių skaičius sumažėjo, o kartais net išnyko", — sakė ji. Ji priminė, kad dabar labai sumažėja rūšių ir jų buveinių, o šią krizę sukelia antropogeninė įtaka.

Tegai:
gyvūnai, virusas
Dar šia tema
Persirgę koronavirusu galės tris mėnesius nesiizoliuoti po aukštos rizikos kontakto
PSO parengė fizinio aktyvumo pandemijos metu rekomendacijas