Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 11-osios šventės

(atnaujinta 17:07 2020.11.10)
Nuo lapkričio 11 dienos iki metų galo lieka 50 dienų, dienos ilgis — 08 val. 47 min. Savo vardadienį švenčia Anastazija, Martynas, Menas, Milvydė, Vygintas

Lapkričio 11 yra 315-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 316-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 50 dienų.

2020 metų lapkričio 11 dieną saulė teka 07:39, leidžiasi 16:26, dienos ilgis — 08 val. 47min.

Šv. Martynas — likimo ir orų pranašas

Šventasis Martynas — IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa. Paveiksluose vaizduojama, kad jis, dar būdamas kareiviu, nusivilkęs atiduoda elgetai savo apsiaustą. Nuo XVI a. protestantiškuose kraštuose vietoje šio šventojo imta minėti Bažnyčios reformatoriaus Martyno Liuterio asmenį.

Šiandien savo vardadienį švenčia Anastazija, Martynas, Menas, Milvydė, Vygintas.

Ši diena istorijoje

1500 — Prancūzijos karalius Liudvikas XII ir Aragono karalius Ferdinandas pasirašė slaptą sutartį dėl Italijos pasidalijimo.

1606 metais turkai ir austrai pasirašė taikos sutartį.

Šią dieną 1821 metais Maskvoje gimė rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis.

1837 — Rusijoje pradėjo veikti pirmoji keleivinio geležinkelio linija, sujungusi Sankt Peterburgą su Carskoje Selo vietovę.

1880 — Melburno (Australija) kalėjime mirties bausmė įvykdyta plačiai pagarsėjusiam bastūnui-žudikui Nedui Keliui.

1889 metais Vašingtonas tapo 42-ąja JAV valstija.

Šią dieną 1918 metais trispalvė pirmą kartą suplevėsavo Vilniuje ant Lietuvos Tarybos namų.

1918 — baigėsi I pasaulinis karas, kurio metu žuvo daugiau nei 10 milijonų žmonių.

1918 metais Jozefas Pilsudskis paskelbė nepriklausomą Lenkijos respubliką — Lenkijos Respublikos Nepriklausomybės diena.

Šią dieną 1921 metais Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė nutarimą prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos.

1952 — viešai pademonstruotas pirmasis pasaulyje vaizdo grotuvas.

1971 metais JAV Senatas ratifikavo sutartį grąžinti Japonijai Okinavos salą.

1973 — Egiptas ir Izraelis pasirašė karo veiksmų nutraukimo sutartį.

Šią dieną 1975 dieną Angola tapo nepriklausoma valstybe.

1992 metais  Anglijos bažnyčia nusprendė, jog moterys gali tapti kunigais.

1994 — Niujorko aukcione už 30,8 mln. dolerių parduotas 72-jų puslapių Leonardo Da Vinčio mokslinių diagramų bei užrašų sąsiuvinis.

2014 metais auksinis "Patek Philippe" laikrodis, vadinamas brangiausiu ir sudėtingiausiu pasaulyje, aukcione Šveicarijoje buvo nupirktas už rekordinę 17,1 mln. eurų sumą.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai (138)
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio

(atnaujinta 17:11 2020.11.25)
Kaip pažymėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, nors šiuo metu stebimas COVID-19 atvejų skaičiaus augimo sulėtėjimas, šalyje išlieka sunki padėtis

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Trečiadienį Vyriausybė nutarė pratęsti visoje šalies teritorijoje galiojantį karantiną iki gruodžio 18 dienos.

Vyriausybės nutarime numatoma, kad karantinas galios iki gruodžio 17 dienos 24 val., jei nebus dar kartą pratęstas.

"Nors matome tam tikrą atvejų skaičiaus augimo sulėtėjimą, bet vis dėlto turime sudėtingą situaciją", – Vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Tuo tarpu švelninamos kai kurios karantino sąlygos. Nutarime numatoma leisti lankyti muziejus ir galerijas ne didesnėmis nei penkių asmenų grupėmis, užtikrinant 10 kv. m. muziejaus ar galerijos lankomą plotą vienam lankytojui, laikantis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, bei leisti ekskursijas iki penkių asmenų. Tačiau šis  reguliavimas turėtų įsigalioti gruodžio 10 dieną, o Vyriausybė iki to laiko, matydama, kad situacija prastėja, gali pakeisti nurodymus.

Antrasis visuotinis karantinas šalyje buvo įvestas lapkričio 7-ąją ir turėjo baigtis lapkričio 29-ąją. 

Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
karantinas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Statistikos departamentas taps pagrindiniu koronaviruso duomenų šaltiniu Lietuvoje
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Čmilytė abejoja, ar privaloma Seimo narių izoliacija nepažeidžia Konstitucijos
Lietuvos generalinis konsulatas Sankt Peterburge

Paaiškėjo eismo įvykio Sankt Peterburge su Lietuvos konsulato automobiliu detalės

(atnaujinta 13:56 2020.11.25)
Transporto priemonė neviršijo leistino greičio, vairuotojas buvo blaivus. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė apgailestavimą dėl šio įvykio

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Sankt Peterburge moterį partrenkusį automobilį vairavo Respublikos generalinio konsulato darbuotojas.

Anksčiau tapo žinoma, kad trečiadienio rytą Kronverkskio prospekto ir Zverinskajos gatvės sankryžoje įvyko avarija. Buvo pranešta, kad Lietuvos generalinio konsulato automobilis partrenkė moterį, nukentėjusioji buvo paguldyta į ligoninę.

"Pėsčiąją partrenkusį automobilį vairavo Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge darbuotojas. Greitis nebuvo viršytas, vairuotojas buvo blaivus. Mes nuoširdžiai apgailestaujame dėl įvykio",— sakoma Užsienio reikalų ministerijos komentare, atsiųstame į laikraščio "Fontanka.ru" paklausimą.

Anksčiau leidinys pranešė, kad automobilį galėjo vairuoti Lietuvos konsulato Sankt Peterburge patarėjas-pasiuntinys Ernestas Mickus, tačiau ši informacija oficialiai nepatvirtinta.

Be to, žiniasklaida rašė, kad moteris prieš keletą metų su vyru persikėlė į Sankt Peterburgą iš Čitos, ji turi mažą sūnų.

Tegai:
eismo įvykis, Užsienio reikalų ministerija, konsulatas, Lietuva, Sankt Peterburgas
Dar šia tema
Atskleista, dėl ko įvyksta beveik trečdalis visų eismo įvykių Lietuvoje
Kretingoje girtas vairuotojas mirtinai sužalojo dviratininką ir apgadino du automobilius
Lenktynės saviizoliacijos metu nepilnamečiams baigėsi griovyje — video

Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu prieštarauja net Europai, mano ekspertas

(atnaujinta 16:43 2020.11.25)
Rusijos pusė laikosi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principų su Lietuva, priešingai nei Lietuvos politinis elitas, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Rusija neturi užduoties ieškoti sau išorinių priešų ir vykdyti prieš juos specializuotas operacijas, ji yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis šalimis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Rusija nuolat kalba apie vienodus bendradarbiavimo, gero kaimynystės principus su visomis buvusios posovietinės erdvės šalimis, su kuriomis ji ribojasi, su visomis šalimis, su kuriomis ją sieja istoriniai ryšiai. Rusija specialiai niekur sau priešų neieško. Rusijos užsienio politika neturi užduoties būtinai rasti išorinį priešą ir pradėti vykdyti prieš jį specializuotas operacijas — politines, ekonomines. Todėl požiūris į Lietuvą yra toks pat — jis remiasi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principais. Rusijos Federacija yra pasirengusi bendradarbiauti su Baltijos šalimis, Lenkija, Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis, su kuriomis dabar kyla gana įtempti santykiai dėl tam tikrų klausimų", — pareiškė ekspertas.

Solonikovas pažymėjo, kad Lietuvos elitas vykdo politinį užsakymą ir dažnai jo pareiškimai prieštarauja net santykių kūrimo tarp Europos ir Rusijos principams.

"Kiekvienas vykdo savo politinį užsakymą. Baltijos šalių politinis elitas apskritai ne tieks veikia gyventojų interesais, kiek vykdo tų struktūrų, kurios jai suteikia vadovavimą, užsakymą. Visų pirma, JAV, dalis ES valstybių, bet net Europos Sąjungai Baltijos šalių elgesys dažnai yra nesąmonė ir prieštarauja tiems pagrindiniams principams, kurie egzistuoja Europos judėjime santykiuose su Rusija", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Solonikovo, kol kas Baltijos šalių ir Rusijos santykiuose niekas negali pasikeisti.

"Kai tik nacionaliniai orientuotas elitas, kuris dirbs visų pirma savo gyventojų, savo šalies, savo valstybės rėmuose, o nevykdys užsienio politikos užsakymo, tada, žinoma, gali būti pokyčių. Visi supranta, kad ir Ukrainai, ir Baltarusijai ir Baltijos šalims, ir daugeliui kitų šalių, įskaitant Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją, daug svarbiau turėti rinką Rytuose ir palaikyti gerus kaimyninius santykius su Rusijos Federacija visais klausimais — ir transporto logistikos , ir prekybos, ir pardavimo rinkos, ir naudingųjų iškasenų įsigijimo, — nei vykdyti politinius užsakymus, kurti neigiamą foną. Bet dar kartą: jei valdantieji elitai dirbs žmonių ir valstybių interesais — politika pasikeis, ar jie vykdys politinį užsakymą tų, kurie juos skiria vadovauti šioms teritorijoms, — nieko neįvyks. Esant dabartinei Lietuvos vadovybei, niekas nepasikeis" , — padarė išvadą ekspertas.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgaliojamųjų raštų įteikimo ceremonijoje pareiškė, jog Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Pasak Rusijos vadovo, bendradarbiavimas su Lietuva galėtų būti "aktyvesnis ir įvairesnis".

"Juo labiau kad mes, kaip žinote, kaimynai, artimi kaimynai. Mes esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau tą patį požiūrį matyti ir iš mūsų kolegos iš Lietuvos pusės", — pažymėjo jis.

Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad visos konstruktyvios užsienio šalių ambasadorių iniciatyvos sulauks paramos Rusijoje.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Europa, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos krovinių srautas per Lietuvą gali išaugti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas