Šildymas

Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje atliekų pradėta gaminti energija

Pažymima, kad išbandžius tam skirtus įrenginius, vėliau atliekos virs elektros energija ir šiluma vilniečiams

VILNIUS, lapkričio 11 — Sputnik. Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) prasidėjo karštieji bandymai, naudojant perdirbti nebetinkamas komunalines atliekas, praneša Lietuvos elektros gamybos operatorius "Ignitis grupė".

Pažymima, kad išbandžius tam skirtus įrenginius, vėliau atliekos virs elektros energija ir šiluma vilniečiams.

Planuojama, kad per metus jėgainė padės išvengti net 160 tūkstančių tonų atliekų, kurios kitu atveju patektų į šalies sąvartynus. 

"Karštuosius bandymus naudodami gamtines dujas pradėjome dar vasaros pabaigoje. Sėkmingai perėję šį etapą, pasiruošėme energijos gamybai iš komunalinių atliekų. Jau prasidėjęs šildymo sezonas bus pirmasis, kai vilniečiams šiluma bus gaminama iš komunalinių atliekų", — sako VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas.

Pažymima, kad ruošiantis kogeneracinės jėgainės veiklos pradžiai, itin didelis dėmesys skiriamas aukščiausių aplinkosaugos standartų užtikrinimui. VKJ įdiegtos modernios dūmų valymo sistemos, paremtos trimis tarpusavyje apjungtomis technologijomis: selektyviąja nekatalizine redukcija, pusiau sausa dūmų valymo technologija ir rankoviniais filtrais.

Be to, įdiegta kompleksinė dūmų valymo sistema automatiškai prisitaikys prie dūmų sudėties pokyčių, o tai leis emisijas į aplinką sumažinti dar labiau nei reikalaujama pagal ypač griežtus ir visoje Europos Sąjungoje taikomus aplinkosauginius standartus.

"Numatyti ir įdiegti aplinkosauginiai sprendimai užtikrins, kad VKJ nedarys neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai", — teigiama pranešime.

VKJ veikiant bandomuoju režimu, kogeneracinės jėgainės personalas bendradarbiauja ir užtikrina galimybę visuomenės sveikatos bei aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms betarpiškai stebėti jėgainėje vykstančius bandymus.

Tegai:
atliekos, energija, būsto šildymas, šildymas, Vilnius
Dar šia tema
Seimas pritarė išankstinių pensijų didinimui
Lietuvoje paskaičiuota, kada radiacija "avarijos BelAE" atveju pasiektų Vilnių
COVID-19 testas

Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 atvejų skaičius viršijo 60 tūkst.

(atnaujinta 09:55 2020.11.29)
Per pastarąsias dvi savaites sergamumo rodiklis respublikoje pasiekė 911,2 atvejo 100 tūkstančių gyventojų

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Lietuvoje per praėjusią parą buvo nustatyti 1976 nauji koronaviruso atvejai. Tai rodo interaktyvaus Statistikos departamento žemėlapio duomenys.

Palyginus su praėjusia savaite, atvejų per parą sumažėjo 14,4 proc.

Šiuo metu nuo pandemijos pradžios nustatytų atvejų skaičius siekia 60 193. Tuo tarpu serga 45 355 žmonės, 13 120 pasveiko, 491 pacientas mirė.

Per pastarąsias dvi savaites sergamumo rodiklis Lietuvoje pasiekė 911,2 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Šią savaitę ji buvo pratęsta iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 62,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1,4 mln. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kalėdiniu laikotarpiu Lietuvoje nusimato daugiau skrydžių ir krypčių
Startuoja portalas vaikams ir tėvams "Katantinas.lt"
Rasta koronavirusą blokuojanti priemonė
Kelias

Lietuvos keliuose bus įdiegta vientisa IT ir infrastruktūros sistema

(atnaujinta 16:07 2020.11.28)
Susisiekimo ministerijos teigimu, eismo informacinės sistemos modernizacija leis užtikrinti saugias, patogias ir informatyvias eismo sąlygas šalies valstybinės reikšmės keliuose

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose, priklausančiuose transeuropiniam transporto tinklui TEN-T, siekiama plėsti intelektines transporto sistemas, praneša Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, įgyvendinant projektą bus sukurta vientisa IT ir infrastruktūros sistema, o eismo informacijos paslaugos taps efektyvesnės. Projekto sprendimai padidins susisiekimo galimybes bei kokybę, pravažumą. Taip pat bus didinamas eismo dalyvių saugumas.

Laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Jaroslavas Narkevič pažymėjo, jog numatoma modernizuoti šiuo metu susidėvėjusias ir pasenusias kelių oro sąlygų stoteles.

"Modernesnė įranga leis tiksliai įvertinti klimatines oras sąlygas bei laiku į jas reaguoti. Taip pat bus įdiegta moderni Eismo informacinė sistema, išskaidyta ir prie didelių duomenų srautų bei skirtingų duomenų šaltinių tipų pritaikyta sistemos architektūra, kuri užtikrins patogią, intuityvią vartotojo aplinką, tinkamą greitaveiką bei duomenų mainų procesų su kitomis sistemomis ar duomenų šaltiniais valdymą", — pasakė Narkevič.

Be to, ketinama diegti greičio matavimo sistemas. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos parengtas momentinio ir vidutinio greičio kontrolės įrenginių vietų parinkimo metodikas ir pagal jas sudarytas prioritetines eiles yra nustatytos greičio kontrolės įrenginių įrengimo vietos, kuriose siekiant pagerinti eismo sąlygas būtina diegti greičio kontrolės įrenginius.

Projekto metu, atrinktuose valstybinės reikšmės tinklo kelių ruožuose bus įrengtos momentinio ir sektorinio greičio kontrolės priemonės, kurios ne tik užtikrins leistino greičio kontrolę, bet ir tikrins ar eisme dalyvauja techninę apžiūrą bei civilinės atsakomybės draudimą turinčios transporto priemonės.

Narkevič įsakymu šiam projektui skirta ES fondo lėšų. Bendra projekto vertė siekia 4,7 mln. eurų,  3,8 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) lėšos.

Projektą planuojama užbaigti iki 2022 metų birželį.

Tegai:
Susisiekimo ministerija, Lietuva