audinė, archyvinė nuotrauka

Valdžia papasakojo apie audinių fermų likimą dėl situacijos Danijoje

(atnaujinta 22:30 2020.11.11)
Danija praėjusią savaitę nusprendė išnaikinti visas šalies ūkiuose laikomas audines, atradus koronaviruso mutaciją, kuri gali būti pavojinga žmonėms

VILNIUS, lapkričio 12 — Sputnik. Žemės ūkio ministerija pakomentavo situaciją dėl audinių naikinimo Danijoje, ir ramina kailinius žvėrelius auginančius ūkius.

Anot žemės ūkio viceministro Egidijaus Viskonto, situacija nuolat stebima ir šiuo metu nėra jokių prielaidų imtis tokių sprendimų, kokių ėmėsi Danija.

"Kalbamės su kailinių gyvūnų augintojais, stebime situaciją ir darome viską, kad virusas nepatektų į ūkius, o gyvūnai bei darbo vietos juose būtų išsaugoti. Svarbu prisiminti, kad biosaugos ir asmens higienos priemonių laikymasis ūkiuose yra privalomas ir besąlyginis. Ūkyje dirbantys darbuotojai turi dėvėti apsaugines veido kaukes ir pirštines, o darbo inventorius — privalomai dezinfekuojamas. Ūkio darbuotojui, kuriam pasireiškia gripo ar COVID-19 simptomai, nedelsiant turi būti taikomas draudimas dirbti ūkyje", — teigia žemės ūkio viceministras.

Šių reikalavimų, pasak Šiaurės Lietuvos švelniakailių žvėrelių augintojų prezidento Andriaus Ciškevičiaus, ūkiai laikėsi nuo pačios pandemijos pradžios, tačiau, neslepia jis, nerimas tarp kailinių žvėrelių augintojų po drastiško Danijos sprendimo akivaizdus.

"Ūkiuose žmonės dirba su kaukėmis, nuolat vyksta dezinfekcija, matuojamos darbuotojų temperatūros, lankytojai neįleidžiami, tad tikrai turime visas sąlygas saugiai auginti kailinius žvėrelius. Kiek žinome, Danijai išėjus iš žaidimo, Kinijoje atsirado didelis kailių poreikis, kyla ir supirkimo kainos, tad tai — papildoma galimybė mūsų ūkininkams stiprėti ir plėstis", — teigia Šiaurės Lietuvos švelniakailių žvėrelių augintojų prezidentas.

Kilus įtarimams dėl kailinių gyvūnų ūkiuose galimų ligos protrūkių, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas yra pasirengęs per dieną atlikti 50 mėginių iš gyvūnų organų ar kūno audinių ir 100 mėginių iš tepinėlių tyrimų SARS-CoV-2 viruso nustatymui. 

Imtasi ir prevencinių priemonių — VMVT parengė direktoriaus įsakymą, įpareigojantį nedelsiant informuoti VMVT teritorinio padalinio pareigūnus apie kailinių gyvūnų (audinių) laikymo vietoje dirbantiems asmenims patvirtinus koronaviruso infekcijos atvejį. 

Audinės, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Александров

Blogiausio scenarijaus atveju — nustačius bent vieną teigiamą koronaviruso atvejį kailinių žvėrelių ūkyje laikomoms audinėms, tokiam ūkiui būtų taikomi ribojimai ir būtų priimtas sprendimas naikinti užkrėstuose narvuose laikomus gyvūnus. Taip pat būtų atrenkami papildomi mėginiai siekiant nustatyti ligos išplitimą. 

Š. m. spalio 1 d. duomenimis, Lietuvoje 71 augintojas 100 ūkių laikė apie 2 mln. audinių. Vien kanadinių audinių sektoriuje dirba apie 1 500 žmonių, o jį aptarnaujančių gali būti dar tiek pat.

Pirmasis COVID-19 protrūkis audinių ūkyje, Danijoje, buvo nustatytas šių metų birželio viduryje, o šiuo metu virusas yra išplitęs į 207 audinių ūkius. Šiomis dienomis, siekiant išvengti didesnio viruso plitimo, Danijoje priimtas sprendimas nugaišinti ūkiuose laikomas audines.

Tegai:
Danija, valdžia
Generalinė prokuratūra

Generalinė prokuratūra nori panaikinti Seimo nario Gapšio teisinę neliečiamybę

(atnaujinta 12:35 2020.11.24)
Politikas yra vienas iš kaltinamųjų byloje, susijusioje su "MG Baltic". Į naujosios kadencijos Seimą jis buvo išrinktas nuo Darbo partijos

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Lietuvos Seimą, prašydamas sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusį Darbo partijos pirmininką, deputatą Vytautą Gapšį, kuris kaltinamas prekybą poveikiu ir kyšininkavimu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Politikas yra vienas iš kaltinamųjų byloje, susijusioje su "MG Baltic". Tyrimas pradėtas 2016 metais. Tardymo organai tvirtina, kad koncernas bandė paveikti valdininkų sprendimus siūlydamas jiems kyšius.

Be Gapšio, byloje tyriami buvęs "MG Baltic" viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis ir Seimo deputatas Gintaras Steponavičius, taip pat koncernas "MG Baltic", partija "Liberalų sąjūdis" ir Darbo partija. Kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų ir 1,9 mln. eurų bauda.

Prokuratūra pažymėjo, kad Gapšys buvo išrinktas į naujosios kadencijos (2020–2024 m.) Seimą ir įgijo Seimo nario asmens neliečiamybę. Pagal Lietuvos Konstituciją Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Tik šalies generalinis prokuroras gali kreiptis dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn bei jo laisvės suvaržymo. Ryšium su tuo Pašilis kreipėsi į parlamentą su prašymu panaikinti Gapšio Seimo nario asmens neliečiamybę.

Skandalas aplink "MG Baltic"

2018 metų gegužę Valstybės saugumo departamentas pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ataskaitą apie verslo poveikį valstybinėms ir teisėsaugos struktūroms. Visų pirma, pranešime buvo teigiama, kad koncernas "MG Baltic" esą bandė paveikti valdininkus, kad gautų sau naudą, o jo atstovai užsiėmė šantažu.

Birželį "MG Baltic" ketino pateikti ieškinį Valstybės saugumo departamentui, taip pat tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui. Bendrovė planavo reikalauti atlyginti padarytą žalą, tame tarpe asmeniškai Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio.

"MG Baltic" ir "Liberalų sąjūdis" dalyvauja byloje dėl politinės korupcijos. Buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis kaltinamas didelio kyšio iš įmonės gavimu, taip pat ​​prekyba poveikiu.

Tegai:
MG Baltic, Lietuva, Seimas, Generalinė prokuratūra
Ežeras

Atskleista, kokia temperatūra vyrauja šalies vandens telkiniuose

(atnaujinta 11:27 2020.11.24)
Giliausiame Lietuvos ežere Tauragne vandens temperatūra kol kas dar yra aukštesnė ir siekia 6,9 laipsnius šilumos

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Papasakota kokia temperatūra vyrauja vandens telkiniuose lapkritį, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo Facebook paskyroje.

Jūra
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Skirtingai nei kitų skysčių vandens tankis yra didžiausias esant 4 °C, tačiau toliau vėstant vandens tankis ima mažėti. Todėl gilių vandens telkinių dugne vandens temperatūra yra apie 4 °C ir niekada nenukrenta žemiau", — rašoma pranešime.

Stervo, Girutiškio, Paršežerio, Švento, ežeruose vandens temperatūra jau yra žemesnė nei 5 °C ir artėja prie 4 °C.

Tuo tarpu, giliausiame šalies ežere Tauragne vandens temperatūra kol kas dar yra aukštesnė ir siekia 6,9 °C.

Tarnybos duomenimis, upėse vandens temperatūra svyruoja nuo 3 °C iki 7 °C.

Tegai:
vandens telkiniai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Dar šia tema
Žiemos pranašas: Lietuvoje iškrito pirmasis sniegas
Vairuotojai Lietuvoje perspėjami apie plikledį
Nord Stream-2

Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė pakartojo savo poziciją JAV, kad ekstrateritorinės sankcijos prieš "Nord Stream-2" yra nepriimtinos, pirmadienį pranešė "Bloomberg", remdamasi lapkričio 17 dienos vyriausybės ataskaita, išsiųsta Bundestagui.

"Niekas nepasikeitė principinėje federalinės vyriausybės pozicijoje, kuri atmeta ekstrateritorines sankcijas ir mano, kad jos prieštarauja tarptautinei teisei. Mes atidžiai stebėsime tolesnių diskusijų eigą JAV Kongrese ir, kiek tai įmanoma, lydėsime jas derybose su Amerikos puse", — teigiama pranešime.

Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte.

"2020 metų lapkričio 6 dieną Vokietijos ir Europos įmonių susitikime su JAV Valstybės departamento, Teisingumo departamento ir JAV ambasados ​​atstovais, kuriame taip pat dalyvavo Vokietijos vyriausybės atstovai, Vokietijos vyriausybės pozicija vėl buvo pristatyta JAV vyriausybės atstovams", — rašoma dokumente.

Anksčiau DPA agentūra, remdamasi JAV vyriausybės atstovu, pranešė, kad JAV valdžios institucijos susisiekia su Europos įmonėmis, dalyvaujančiomis "Nord Stream-2" statybose, ir įspėja jas apie sankcijų grėsmę.

"Handelsblatt" lapkričio 22 dieną pranešė, kad Rytų Vokietijos ekonomikos komitetas kreipėsi į JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nensi Pelosi su pasiūlymu atsisakyti "Nord Stream-2" sankcijų. Lapkričio 17 dienos laiške pažymėta, kad Vokietijos verslas susirūpino sužinojęs, kad "Amerikos demokratai nori "Nord Stream-2" projektui taikyti naujas, ekstrateritorines sankcijas Europos įmonių sąskaita". Rytų komitetas paragino JAV "susilaikyti nuo ekonominių baudų".

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas