Lietuvos apeliacinis teismas

Apeliacinis teismas baigė nagrinėti Sausio 13-osios įvykių bylą

(atnaujinta 14:24 2020.11.12)
Prokurorai ir advokatai reikalauja "peržiūrėti iš esmės" bei iš naujo įvertinti faktines bylos aplinkybes. Procesinį sprendimą planuojama paskelbti kitų metų kovą

VILNIUS, lapkričio 12 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto bylą. Apie tai pranešė teismo spaudos tarnyba.

Bylą Lietuvos apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti rugsėjo 15 dieną, įvyko dvylika visą dieną trukusių teismo posėdžių. Teisėjų kolegija procesinį sprendimą planuoja paskelbti 2021 metų kovo 15 dieną.

"Argumentuotam procesiniam sprendimui surašyti prireiks daugiau laiko nei įprastai ne tik dėl itin didelės bylos apimties (beveik 800 tomų),  daugybės proceso dalyvių (67 nuteistieji, juos gynė 134 advokatai ir kt.), byloje nustatytinų faktinių aplinkybių apimties bei įvairovės, bet ir dėl byloje keliamų itin sudėtingų bei išsamios analizės reikalaujančių teisės taikymo klausimų. Ir prokurorai, ir advokatai reikalauja peržiūrėti iš esmės bei iš naujo įvertinti faktines bylos aplinkybes", — rašoma pranešime.

Dėl COVID-19 plitimo grėsmės ir didelio proceso dalyvių skaičiaus teismas bylą nagrinėjo Mykolo Romerio universitete, proceso dalyviams buvo skirtos trys erdvios salės, o paskutiniai teismo posėdžiai iš dalies organizuoti ir nuotoliniu būdu.

Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

 

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Tegai:
Sausio 13-osios byla, Lietuvos apeliacinis teismas
Temos:
Sausio 13-osios byla (94)
Dar šia tema
Zacharova: Lietuva nori suvesti istorines sąskaitas su Rusija Sausio 13-osios byloje
Teismas grąžino Paleckiui asmens tapatybės kortelę
Melio advokatas paprašė Lietuvos apeliacinio teismo sušvelninti areštą ginamajam
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio

(atnaujinta 17:11 2020.11.25)
Kaip pažymėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, nors šiuo metu stebimas COVID-19 atvejų skaičiaus augimo sulėtėjimas, šalyje išlieka sunki padėtis

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Trečiadienį Vyriausybė nutarė pratęsti visoje šalies teritorijoje galiojantį karantiną iki gruodžio 18 dienos.

Vyriausybės nutarime numatoma, kad karantinas galios iki gruodžio 17 dienos 24 val., jei nebus dar kartą pratęstas.

"Nors matome tam tikrą atvejų skaičiaus augimo sulėtėjimą, bet vis dėlto turime sudėtingą situaciją", – Vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Tuo tarpu švelninamos kai kurios karantino sąlygos. Nutarime numatoma leisti lankyti muziejus ir galerijas ne didesnėmis nei penkių asmenų grupėmis, užtikrinant 10 kv. m. muziejaus ar galerijos lankomą plotą vienam lankytojui, laikantis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, bei leisti ekskursijas iki penkių asmenų. Tačiau šis  reguliavimas turėtų įsigalioti gruodžio 10 dieną, o Vyriausybė iki to laiko, matydama, kad situacija prastėja, gali pakeisti nurodymus.

Antrasis visuotinis karantinas šalyje buvo įvestas lapkričio 7-ąją ir turėjo baigtis lapkričio 29-ąją. 

Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
karantinas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Statistikos departamentas taps pagrindiniu koronaviruso duomenų šaltiniu Lietuvoje
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Čmilytė abejoja, ar privaloma Seimo narių izoliacija nepažeidžia Konstitucijos
Lietuvos generalinis konsulatas Sankt Peterburge

Paaiškėjo eismo įvykio Sankt Peterburge su Lietuvos konsulato automobiliu detalės

(atnaujinta 13:56 2020.11.25)
Transporto priemonė neviršijo leistino greičio, vairuotojas buvo blaivus. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė apgailestavimą dėl šio įvykio

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Sankt Peterburge moterį partrenkusį automobilį vairavo Respublikos generalinio konsulato darbuotojas.

Anksčiau tapo žinoma, kad trečiadienio rytą Kronverkskio prospekto ir Zverinskajos gatvės sankryžoje įvyko avarija. Buvo pranešta, kad Lietuvos generalinio konsulato automobilis partrenkė moterį, nukentėjusioji buvo paguldyta į ligoninę.

"Pėsčiąją partrenkusį automobilį vairavo Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge darbuotojas. Greitis nebuvo viršytas, vairuotojas buvo blaivus. Mes nuoširdžiai apgailestaujame dėl įvykio",— sakoma Užsienio reikalų ministerijos komentare, atsiųstame į laikraščio "Fontanka.ru" paklausimą.

Anksčiau leidinys pranešė, kad automobilį galėjo vairuoti Lietuvos konsulato Sankt Peterburge patarėjas-pasiuntinys Ernestas Mickus, tačiau ši informacija oficialiai nepatvirtinta.

Be to, žiniasklaida rašė, kad moteris prieš keletą metų su vyru persikėlė į Sankt Peterburgą iš Čitos, ji turi mažą sūnų.

Tegai:
eismo įvykis, Užsienio reikalų ministerija, konsulatas, Lietuva, Sankt Peterburgas
Dar šia tema
Atskleista, dėl ko įvyksta beveik trečdalis visų eismo įvykių Lietuvoje
Kretingoje girtas vairuotojas mirtinai sužalojo dviratininką ir apgadino du automobilius
Lenktynės saviizoliacijos metu nepilnamečiams baigėsi griovyje — video

Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu prieštarauja net Europai, mano ekspertas

(atnaujinta 16:43 2020.11.25)
Rusijos pusė laikosi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principų su Lietuva, priešingai nei Lietuvos politinis elitas, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Rusija neturi užduoties ieškoti sau išorinių priešų ir vykdyti prieš juos specializuotas operacijas, ji yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis šalimis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Rusija nuolat kalba apie vienodus bendradarbiavimo, gero kaimynystės principus su visomis buvusios posovietinės erdvės šalimis, su kuriomis ji ribojasi, su visomis šalimis, su kuriomis ją sieja istoriniai ryšiai. Rusija specialiai niekur sau priešų neieško. Rusijos užsienio politika neturi užduoties būtinai rasti išorinį priešą ir pradėti vykdyti prieš jį specializuotas operacijas — politines, ekonomines. Todėl požiūris į Lietuvą yra toks pat — jis remiasi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principais. Rusijos Federacija yra pasirengusi bendradarbiauti su Baltijos šalimis, Lenkija, Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis, su kuriomis dabar kyla gana įtempti santykiai dėl tam tikrų klausimų", — pareiškė ekspertas.

Solonikovas pažymėjo, kad Lietuvos elitas vykdo politinį užsakymą ir dažnai jo pareiškimai prieštarauja net santykių kūrimo tarp Europos ir Rusijos principams.

"Kiekvienas vykdo savo politinį užsakymą. Baltijos šalių politinis elitas apskritai ne tieks veikia gyventojų interesais, kiek vykdo tų struktūrų, kurios jai suteikia vadovavimą, užsakymą. Visų pirma, JAV, dalis ES valstybių, bet net Europos Sąjungai Baltijos šalių elgesys dažnai yra nesąmonė ir prieštarauja tiems pagrindiniams principams, kurie egzistuoja Europos judėjime santykiuose su Rusija", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Solonikovo, kol kas Baltijos šalių ir Rusijos santykiuose niekas negali pasikeisti.

"Kai tik nacionaliniai orientuotas elitas, kuris dirbs visų pirma savo gyventojų, savo šalies, savo valstybės rėmuose, o nevykdys užsienio politikos užsakymo, tada, žinoma, gali būti pokyčių. Visi supranta, kad ir Ukrainai, ir Baltarusijai ir Baltijos šalims, ir daugeliui kitų šalių, įskaitant Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją, daug svarbiau turėti rinką Rytuose ir palaikyti gerus kaimyninius santykius su Rusijos Federacija visais klausimais — ir transporto logistikos , ir prekybos, ir pardavimo rinkos, ir naudingųjų iškasenų įsigijimo, — nei vykdyti politinius užsakymus, kurti neigiamą foną. Bet dar kartą: jei valdantieji elitai dirbs žmonių ir valstybių interesais — politika pasikeis, ar jie vykdys politinį užsakymą tų, kurie juos skiria vadovauti šioms teritorijoms, — nieko neįvyks. Esant dabartinei Lietuvos vadovybei, niekas nepasikeis" , — padarė išvadą ekspertas.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgaliojamųjų raštų įteikimo ceremonijoje pareiškė, jog Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Pasak Rusijos vadovo, bendradarbiavimas su Lietuva galėtų būti "aktyvesnis ir įvairesnis".

"Juo labiau kad mes, kaip žinote, kaimynai, artimi kaimynai. Mes esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau tą patį požiūrį matyti ir iš mūsų kolegos iš Lietuvos pusės", — pažymėjo jis.

Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad visos konstruktyvios užsienio šalių ambasadorių iniciatyvos sulauks paramos Rusijoje.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Europa, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos krovinių srautas per Lietuvą gali išaugti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas