Vilnius, archyvinė nuotrauka

Pasaulio talentų reitinge Lietuva pakilo į 27 vietą

(atnaujinta 10:31 2020.11.14)
IMD pasaulio talentų reitinge septynerius metus iš eilės pirmoje vietoje stabiliai įsitvirtinusi Šveicarija, antroje vietoje poziciją išlaiko ir Danija

VILNIUS, lapkričio 14 — Sputnik. IMD pasaulio talentų reitinge (IMD World Talent Report 2020) Lietuva nepraranda pozicijų aukščiausioje reitingo pusėje — šiemet pakilo per vieną poziciją iš 28-os į 27-ą vietą, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Tarp ES šalių Lietuva 13-a ir kartu su visu ES regionu išlieka stipriu talentų traukos centru viso pasaulio kontekste. 

Kaip pažymėjo Marius Skuodis, ekonomikos ir inovacijų viceministras, prieš metus, 2019 metų IMD talentų reitinge Lietuvos pastangos buvo įvertintos labai teigiamai — tuomet Lietuva šoktelėjo į viršų per 8 pozicijas iki 28 vietos. 2020 metais šalis pakilo dar per vieną poziciją ir tai, pasak viceministro, tikrai geras rezultatas.  

"Pakylėjimą per vieną poziciją 2020 m. reitinge galime laikyti ėjimu teisinga kryptimi, tačiau priešakyje dar laukia ilgas laukiančių darbų sąrašas, jeigu norime užsitikrinti šalies konkurencingumą", — sako Marius Skuodis, ekonomikos ir inovacijų viceministras. 

Talentų reitingą nuo 2005 metų sudarinėja IMD Pasaulio konkurencingumo centras, siekdamas įvertinti, kaip skirtingose šalyse veikia švietimo sistemos, kaip vyksta darbuotojų ugdymas įmonėse, talentingiausių pritraukimas ir jų išlaikymas. 

TV bokštas Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kaip ir pernai, šiemet situacija vertinta iš viso 63 pasaulio šalyse. Talentų reitingas susideda iš 32-ių įvairų kriterijų apjungtų į tris pagrindinės kriterijų grupės: Investicijos ir vystymas (angl. Investment and development), Patrauklumas (angl. Appeal), Pasirengimas (Readiness).

IMD konkurencingumo centro vertinimu, aukščiausioje reitingo pusėje dominuoja mažos ir vidutinio dydžio Europos šalys, iš Rytų Europos tarp konkurencingiausių patenka tik Estija, Lietuva ir Slovėnija. 

2020 metų IMD pasaulio talentų reitinge septynerius metus iš eilės pirmoje vietoje stabiliai įsitvirtinusi Šveicarija, antroje vietoje poziciją išlaiko ir Danija. Į konkurencingiausių trejetuką šiemet sugrįžo Liuksemburgas.

Tegai:
Danija, Lietuva, Šveicarija
Dar šia tema
Ekspertas: Estijos valdžia neatleido vidaus reikalų ministrui už JAV rinkimų kritiką
"Time" paskelbė 100 įtakingiausių žmonių reitingą
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2020
 Izraelio vadovui įteikta Vilniaus Gaono moneta

Izraelio vadovui įteikta Vilniaus Gaono moneta

(atnaujinta 18:41 2020.11.26)
Moneta nukalta Vilniaus Gaono Elijo ben Solomono Zalmano 300-ųjų gimimo ir 700-ųjų žydų istorijos Lietuvoje metinių proga

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vardu Izraelio vadovui Reuvenui Rivlinui įteikta proginė moneta, rašoma Prezidentūros pranešime.

Moneta nukalta Vilniaus Gaono Elijo ben Solomono Zalmano 300-ųjų gimimo ir 700-ųjų žydų istorijos Lietuvoje metinių proga.

"Šie metai ypatingi Lietuvai ir jos žydų bendruomenei, šiandien pasklidusiai po visą pasaulį. Minime reikšmingas sukaktis, pagerbiame žydų bendruomenės indėlį į daugiaamžę Lietuvos istoriją", – sakė prezidentas.

Nausėda priminė, kad šiuos metus Seimas yra paskelbęs Vilniaus Gaono metais.

Vilniaus Gaonui skirtoje monetoje užrašai yra lietuvių ir hebrajų kalbomis. Ja pagerbiamas 18 amžiuje Vilniuje gyvenęs talmudistas, misnagdų judėjimo lyderis rabinas Elijas.

Pasinaudodamas proga, Nausėda laišku pasveikino Izraelio Prezidentą, save kildinantį iš Vilniaus Gaono palikuonių, su šiomis reikšmingomis sukaktimis ir pakvietė apsilankyti Lietuvoje pasibaigus pandemijai.

Tegai:
moneta
Aleksoto inovacijų pramonės parko statybos

Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteiktas išskirtinis statusas

(atnaujinta 17:53 2020.11.26)
Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) oficialiai pripažintas visai šaliai reikšmingu objektu

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Vyriausybė Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteikė valstybei svarbaus projekto statusą ir nustatė oficialias parko teritorijos ribas. Šis sprendimas žymi reikšmingo etapo įtvirtinimą bei naujų darbų pradžią, rašoma Kauno savivaldybės pranešime.

Vienas iš didžiųjų Kauno infrastruktūros projektų – 30 ha ploto teritorija inovatyvių įmonių pritraukimui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų vystymui – sulaukė išskirtinio pripažinimo nacionaliniu lygmeniu. Šią savaitę Vyriausybės nutarimu Aleksoto inovacijų pramonės parkas įtrauktas į visai Lietuvai svarbių projektų sąrašą.

Ypatingas statusas suteikiamas tik tiems projektams, kurie ženkliai prisideda prie šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio ar politinio augimo. Neseniai šio pripažinimo sulaukė "Rail Baltica", Kauno viešojo logistikos centro bei Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektai.

"Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu yra ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Turime stiprų Vyriausybės palaikymą čia kurti inovacijų parką su naujomis darbo vietomis, pritraukti užsienio kapitalą bei skatinti mokslo, tyrimų bei verslo sinergiją ir augimą. Kaunas gali ir turi tapti aukštųjų technologijų vystymo centru su ambicija siekti mokslo proveržio. Visa, ko mums reikia – sutelkti Lietuvos ir užsienio talentus bei sukurti jų darbui tinkamą infrastruktūrą", – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1000 gerai apmokamų darbo vietų. 

Šiuo metu tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje jau paklotos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai. AIPP teritorijoje pilnai išasfaltuotos aštuonios gatvės, įrengtas apšvietimas. Šiuo metu čia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. 

Строительная площадка инновационного индустриального парка Алексотас
Aleksoto inovacijų pramonės parko statybos.

Užbaigus susisiekimo infrastruktūros vystymo darbus, planuojama rekonstruoti buvusias sraigtasparnių dirbtuves. Didžiulis angaras užima daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Po renovacijos, patalpose įsikurs inovacijų parko administracija ir laboratorijos.

Rekonstruotas erdves taip pat galės nuomotis aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ir užsienio įmonės, kurios orientuojasi į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą ir kitų inovatyvių sprendimų plėtrą.

Kvalifikuotiems tyrėjams, mokslininkams numatyta sukurti virš pusantro šimto darbo vietų. Čia taip pat  bus įsteigti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai bei įrengtas verslo inkubatorius.  

Skaičiuojama, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų.

Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė