Medikai su apsauginiais kostiumais, archyvinė nuotrauka

Seimo kontrolieriai atlieka tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimo karantino metu

(atnaujinta 16:21 2020.11.14)
Seimo kontrolierius nerimauja, kad asmenys šių metų kovo 24–25 dienomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos numatytose patalpose buvo priverstinai izoliuojami be jokios atrankos, o gydytojai šių asmenų sveikatos būklės netikrino

VILNIUS, lapkričio 14 — Sputnik. Seimo kontrolierius Augustinas Normantas pristatė ataskaitą, kurioje pateikė šių metų kovo mėnesį pradėtų taikyti ekstremaliųjų situacijų valdymo priemonių atitikties žmogaus teisių ir laisvių srityje vertinimą, praneša Seimo kontrolierių įstaigos spaudos tarnyba.

Pristatydamas tyrimo rezultatus, Seimo kontrolierius neslėpė, kad, be kita ko, daugiausia abejonių sukėlė iš užsienio valstybių grįžusių asmenų priverstinis izoliavimas savivaldybių administracijų numatytose patalpose.

Pasak Normanto, verta prisiminti tarptautinėse sutartyse numatytą žmogaus teisių ir laisvių efektyvaus užtikrinimo svarbą šalyse net ir susidarius ypatingoms aplinkybėms. Jis pabrėžia, kad žmonės turi būti apsaugoti nuo valdžios savivalės, o visos priemonės, kurių valstybėse nuspręsta imtis, "turi būti pagrįstos vidaus teise, priimtos dėl būtinybės apsaugoti demokratinę tvarką nuo jai kilusių grėsmių ir proporcingos, be to, šiomis priemonėmis neturi būti paneigtos aukščiausios demokratinės visuomenės vertybės, tokios kaip teisėtumas, pliuralizmas, tolerancija bei atvirumas".

Seimo kontrolierius nerimauja, kad asmenys šių metų kovo 24–25 dienomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos numatytose patalpose buvo priverstinai izoliuojami be jokios atrankos, o gydytojai šių asmenų sveikatos būklės netikrino.

Dar daugiau, asmenų buvo prašoma pasirašyti, kad jie yra supažindinti su sprendimu, įpareigojančiu priverstinai izoliuotis, tačiau pats šio sprendimo tekstas pasirašymo metu nebuvo pateiktas, patalpose nepažįstami vyrai ir moterys į vieną patalpą buvo uždaromi priverstinai, nesuteikiant šiems asmenims detalesnės informacijos apie jų sulaikymo ir laisvės suvaržymo pagrindą, jo taikymą bei taikomų priemonių apskundimo tvarką.

"Asmenų izoliavimas jų poreikiams nepritaikytose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų galimai neatitinkančiose savivaldybių administracijų numatytose patalpose, nevertinant kiekvieno atvejo individualiai, neatsižvelgiant į asmenų amžių, lytį, sveikatos būklę ir specialiuosius poreikius, nesuteikiant alternatyvios galimybės izoliuotis asmens namuose arba kitoje jų gyvenamojoje vietoje, taip pat tinkamos informacijos apie jų izoliavimo savivaldybės administracijos skirtose patalpose pagrindą, galėtų prilygti pagal tarptautinę teisę draudžiamam žeminančiam elgesiui", — konstatuoja Seimo kontrolierius.

Ataskaitoje Normantas taip pat pateikia asmenų būtinojo hospitalizavimo ir būtinojo izoliavimo gydytojo sprendimu vertinimą ir daro išvadą, kad Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme numatyti įgaliojimai gydytojui tam tikromis sąlygomis asmenų būtinąjį hospitalizavimą ir (arba) būtinąjį izoliavimą taikyti vienasmeniu sprendimu, be teismo sprendimo, net iki vieno mėnesio, kelia pagrįstų abejonių dėl galimo gydytojų piktnaudžiavimo šia nuostata suteiktais įgaliojimais ir galimų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų taikant tokią rizikos valdymo priemonę.

Be kita ko, ataskaitoje Seimo kontrolierius pastebi, kad karantino šalyje galiojimo metu, ilgiau nei mėnesiui sustabdžius profilaktinių patikrinimų ir prevencinių programų vykdymą, atidėjus planines operacijas bei hospitalizacijas, planinių konsultacijų, diagnostinių, profilaktinių, prevencinių ir gydomųjų paslaugų teikimą.

Tokiu būdu, anot Normanto, nebuvo tinkamai užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė į prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas ir aukščiausią įmanomą sveikatos apsaugos lygį. 

Per pirmąją koronaviruso bangą Lietuvoje, kaip ir dabar, Lietuvoje buvo įvestas karantinas. Kovo pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerija išleido nutarimą, pagal kurį visi į šalį grįžę piliečiai turėjo būti izoliuoti. Ir pirmosiomis dienomis žmonės buvo apgyvendinami savivaldybėse suteiktose patalpose.

Sulaukę daug nusiskundimų, kai žmonėms tekdavo gyventi su nepažįstamaisiais, Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į premjerą su prašymu leisti turintiems tinkamas saviizoliacijai patalpas laikytis karantino taisyklių namuose.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso užfiksuota daugiau kaip 33 tūkst. koronaviruso atvejų. Mirusiųjų skaičius siekia 266. Kasdien nustatoma daugiau 1000 naujų atvejų, lapkričio 13 dieną buvo pasiektas absoliutus antirekordas — 2066 atvejai per parą.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
žmogaus teisės, COVID-19, koronavirusas, saviizoliacija, karantinas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (724)
Dar šia tema
Ekspertai pristatė naujus COVID-19 pandemijos vystymosi Lietuvoje scenarijus
Buvęs ULAC vadovas įvertino COVID-19 sergančios deputatės galimybes užkrėsti kolegas
Nuo pirmadienio atvykstantys iš šešių šalių turės išsitirti dėl COVID-19
Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: iš jo išbraukta Slovakija
Gruodžio 6

Kokia šiandien diena: gruodžio 6-osios šventės

(atnaujinta 01:22 2020.12.06)
Nuo gruodžio 6 dienos iki metų galo lieka 25 dienos, dienos ilgis — 07 val. 29 min. Šią dieną 2009 metais Metų moterimi paskelbta Seimo Pirmininkė Irena Degutienė

Gruodžio 6 yra 340-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 341-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 25 dienos.

2020 metų gruodžio 5 dieną saulė teka 08:25, leidžiasi 15:54, dienos ilgis — 07 val. 29 min.

Šv. Mikalojus, Arklių diena 

Lietuvoje gruodžio 6 dieną yra minima Arklių diena. Krikščionybėje arklių ir arklininkų globėjais laikomi Šv. Floras ir Šv. Lauras. Šv. Mikalojus laikomas keliauninkų globėju, tačiau būtent jo vardo diena paskelbta Arklių diena.

Šiandien vis mažiau Lietuvos ūkių augina arklius. Šis gyvūnas tapęs vienu iš tautinio tapatumo simboliu. Žirgas lietuvių istorijoje, tautosakoje ir buityje atliko daug funkcijų: nuo pagrindinio pagalbininko sunkiuose ūkio darbuose iki ištikimo draugo išjojant į karą. Darbiniam arkliui, atliekančiam sunkius darbus, lietuvis jautė didelę pagarbą ir artimumą. Gyvenimas be arklio buvo praktiškai neįsivaizduojamas. Todėl žirgo ir lietuvio draugystė dažnas naratyvas tautosakoje, įvairiuose pasakojimuose apie mūsų senolių kasdienybę.

Šį diena istorijoje

1520 metais gimė Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė. Mirė 1551 metais.

1791 metais Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto privilegija Telšiams buvo patvirtintos Magdeburgo teisės. Privilegijos originalas iki šiol saugomas Žemaičių "Alkos" muziejuje Telšiuose.

1940 metais Vilniaus rotušėje įkurtas Vilniaus valstybinis miesto muziejus, 1941-aisiais pertvarkytas į Vilniaus valstybinį dailės muziejų.

1991 metais atidaryta Lietuvos ambasada Paryžiuje.

1999 metais Seime prasidėjo pirmoji Europos Sąjungos ir Lietuvos jungtinio parlamento komiteto sesija.

2002 metais pirmą kartą Lietuvos sostinėje buvo įžiebtas pasaulio Kalėdų eglučių parkas, kurį pagal savo šalių tradicijas papuošė ir pristatė užsienio šalių atstovybės.

2007 metų naktį į gruodžio 6-ąją per apiplėšimą savo namuose nužudytas dienraščio "Lietuvos rytas" fotografas Viktoras Kapočius. 

2009 metais Metų moterimi paskelbta Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Šį titulą parlamento vadovei suteikė dienraščio "Lietuvos rytas" priedas — žurnalas "Stilius".

2009 metais Šiauliuose pašventinta nauja katalikų šventovė — Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia.

Savo vardadienį šiandien švenčia Bilmantas, Bilmantė, Bilminas, Bilminė, Bylenė, Bylenis, Koleta, Miglė, Mikalojus, Mikas, Mikita, Norvydė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Nemiga

Gydytojas paaiškino, kaip atsikratyti naktinių košmarų

(atnaujinta 01:20 2020.12.06)
Pasak specialisto, norint gerai išsimiegoti, reikia gerai nugyventi dieną, nes stresas ir pervargimas neleidžia atsipalaiduoti

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Norint atsikratyti naktinių košmarų, reikia vengti pervargimo ir streso, tokius patarimus davė interviu leidiniui "Večerniaja Moskva" profesorius, medicinos mokslų daktaras Romanas Buzunovas.

"Pažiūrėjote naujienas 15 minučių ryte, nebereikia stebėti ir sekti informacijos, neskatinkite streso. Pažiūrėkite pro langą, jei įmanoma, pasivaikščiokite. Reguliari fizinė veikla yra geriausia priemonė nuo streso ir nerimo. Eikite pasivaikščioti, nueikite dešimt tūkstančių žingsnių, pabėgiokite. Nekelkite savo tonuso kofeinu", — pasakė somnologas.

Pasak gydytojo, "norint gerai išsimiegoti, reikia gerai nugyventi dieną".

Jis pridūrė, kad košmarai, kuriuos žmonės sapnuoja, skirstomi į dvi kategorijas.

Gydytojas papasakojo, jog pirmosios kategorijos košmarai — jei žmogus periodiškai sapnuoja įvairius siužetus. Tai yra savotiškas daugialypės terpės situacijų pakartojimas, kai smegenys bando rasti išeitį. Jei situacija išsisprendžia, smegenys prisitaiko ir pamiršta apie tai, kas nutiko.

Antroji kategorija — tai įkyrūs košmarai. Žmogus reguliariai grįžta prie baugaus sapno ir negali priimti sprendimo, pamiršti ir prisitaikyti, paaiškino profesorius.

Tegai:
sveikata, miegas
Temos:
Medicina ir sveikata
Dar šia tema
Kardiologas įvardijo pavojingiausias miego pozas
Nuovargiu pasiskundusi moksleivė miegodama mirė nuo koronaviruso
Gydytoja papasakojo, ar miegant reikia bijoti priepuolių