Vilnius

Alkoholio vartojimas tarp paauglių mažiausias per 25 metus, rodo tyrimas

(atnaujinta 20:51 2020.11.15)
Lapkričio 12 dieną Portugalijos sostinėje Lisabonoje paskelbti ESPAD tyrimo, kuriame 2019 metais dalyvavo 35 Europos šalys, taip pat ir Lietuva, rezultatai

VILNIUS, lapkričio 15 — Sputnik. Per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje sumažėjo rūkančių įprastines cigaretes ir vartojusių alkoholį 15–16 metų mokinių, rašo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Tai parodė naujas Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD). Lapkričio 12 dieną Portugalijos sostinėje Lisabonoje skelbiami ESPAD tyrimo, kuriame 2019 metais dalyvavo 35 Europos šalys, taip pat ir Lietuva, rezultatai.

Bent kartą per pastarąsias 30 dienų iki apklausos alkoholį prisipažino vartoję 27 proc. Lietuvos 15-16 amžiaus mokinių, tai beveik dvigubai mažiau nei kitose tyrime dalyvavusiose šalyse (ESPAD šalių vidurkis 47 proc.). Geresni rodikliai už Lietuvos yra tik keturiose šalyse: Kosove (10 proc,), Islandijoje (11 proc,), Norvegijoje (25 proc.) ir Švedijoje (25 proc.), prasčiausias rodiklis — Danijoje (74 proc).

Bent kartą gyvenime alkoholio ragavo 79 proc. tiek Lietuvos, tiek visų ESPAD mokinių. Geriausias rodiklis — Kosove (29 proc.), prasčiausias — Čekijoje (95 proc.). Kaimyninių šalių rodikliai kiek prasteni nei Lietuvos: Latvija — 89 proc., Lenkija — 81 proc., Estija — 82 proc.

Alkoholio vartojimo tarp Lietuvos mokinių rodikliai gerėjo po piko 2003 metais, kai 98 proc. moksleivių pripažino, kad bent kartą gyvenime vartojo alkoholio, o 77 proc. pripažino, kad alkoholį gėrė per 30 dienų iki apklausos. Situacijos gerėjimą šiuo požiūriu Lietuvoje rodo ir palyginimas su kitomis ESPAD šalimis, kuriose pikas irgi buvo pasiektas 2003 metais, tačiau jis buvo mažesnis nei Lietuvoje: tuomet bent kartą gyvenime alkoholio vartojusių mokinių ESPAD šalių vidurkis siekė 91 proc., o alkoholio vartojimo 30 dienų iki apklausos — 63 proc. 

Mažiau rūkoma įprastinių cigarečių 

Nuo 2003 metais Baltijos šalyje pasiekto piko tabako rūkymo srityje įprastinių cigarečių rūkymas tarp paauglių nuosekliai mažėjo.

2003 metais 80 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad bent kartą gyvenime rūkė įprastines cigaretes, 2019 metai — 54 proc. Taip pat nuo 2003 metų piko mažiau 13 metų ir jaunesnių Lietuvos paauglių bent kartą rūkė įprastines cigaretes (atitinkamai 55 proc. 2003 m. ir 33 proc. 2019 m.) bei pradėjo kasdien rūkyti (atitinkamai 13 proc. 2003 m. ir 4 proc. 2019 m.). 

Tuo tarpu 2015 metais bent kartą rūkiusiųjų elektronines cigaretes 15-16 metų mokinių skaičius Lietuvoje pakilo nuo 46 proc. iki 65 proc., panašus elektroninių cigarečių paplitimas tarp paauglių fiksuojamas Monake (63 proc.), Čekijoje (60 proc.). Kaimyninėse šalyse paplitimas taip pat didesnis nei ESPAD šalių vidurkis (40 proc.): Latvijoje 52 proc., Estijoje 54 proc., Lenkijoje 56 proc. 

Nežymiai sumažėjo nelegalių narkotikų vartojimas 

2019 metų ESPAD tyrimo duomenimis, 19 proc. Lietuvos mokinių bent 1-2 kartus per savo gyvenimą buvo bandę kokių nors nelegalių narkotikų; ESPAD šalių vidurkis 17 proc. Labiausiai ši problema paplitusi Čekijoje (29 proc.), Italijoje (28 proc.), Latvijoje (27 proc.) ir Slovakijoje (25 proc.).

Lietuvoje šis rodiklis nežymiai pradėjo mažėti nuo 21 proc. 2011 metų iki 19 proc. 2019 metais, rodydamas nežymią nelegalių narkotikų mažėjimo tendenciją, kuri stebima ir kitose Europos šalyse.  

Tuo tarpu ESPAD šalių vidurkis yra 6,6 proc. Prastesnė situacija tik Slovakijoje ir Latvijoje, kur atitinkamai raminamuosius ar migdomuosius vaistus nepaskyrus gydytojui bent kartą per gyvenimą vartoja 23 proc. ir 22 proc. paauglių.

Populiarėja lošimai ir kompiuteriniai žaidimai 

2019 metų ESPAD rezultatai rodo, kad lošimas iš pinigų tapo populiaria Europos mokinių veikla — 22 proc. respondentų (29 proc. vaikinų, 15 proc. merginų) teigė, kad jie žaidė bent vieną žaidimą per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos.

Lietuvoje šie skaičiai kiek mažesni: atitinkamai 19 proc., iš jų  25 proc. vaikinų, 13 proc. merginų. Dažniausia lošiama loterijoje arba kortomis. 

Per pastaruosius 20 metų išaugus išmaniųjų telefonų ir planšečių naudojimui išaugo ir žaidimų populiarumas.  ESPAD šalyse apie 60 proc. respondentų teigė, kad jie žaidė skaitmeninius žaidimus tipišką mokyklinę dieną paskutinį iki apklausos mėnesį (68 proc. — "nemokyklinę" dieną), Lietuvoje atitinkamai 69 proc. ir 76 proc. Daugiausiai laiko žaisdami prie kompiuterių praleidžia Suomijos (77 proc. mokyklinę dieną), Danijos (75 proc. mokyklinę dieną), Faro (74 proc. mokyklinę dieną), Švedijos (73 proc. mokyklinę dieną), Estijos (73 proc. mokyklinę dieną)  paaugliai. 

Daugumoje šalių, kaip ir Lietuvoje, vaikinai praleidžia dvigubai daugiau laiko žaisdami nei merginos.

ESPAD šalyse 94 proc. respondentų pranešė apie tai, kad naudojosi socialinėmis medijomis paskutinę savaitę iki apklausos, ir tai visiškai sutampa su atitinkamu Lietuvos rodikliu. Respondentai vidutiniškai praleidžia 2-3 val. tipišką mokyklinę ir 6 val. ir daugiau "nemokyklinę" dieną. Daugumoje šalių, taip pat ir Lietuvoje, merginos dažniau nurodė į socialinių medijų naudojimą nei vaikinai. 

Tegai:
paaugliai, azartiniai lošimai, narkotinės medžiagos, cigaretės, alkoholis, tyrimas, Lietuva
Gruodžio 6

Kokia šiandien diena: gruodžio 6-osios šventės

(atnaujinta 01:22 2020.12.06)
Nuo gruodžio 6 dienos iki metų galo lieka 25 dienos, dienos ilgis — 07 val. 29 min. Šią dieną 2009 metais Metų moterimi paskelbta Seimo Pirmininkė Irena Degutienė

Gruodžio 6 yra 340-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 341-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 25 dienos.

2020 metų gruodžio 5 dieną saulė teka 08:25, leidžiasi 15:54, dienos ilgis — 07 val. 29 min.

Šv. Mikalojus, Arklių diena 

Lietuvoje gruodžio 6 dieną yra minima Arklių diena. Krikščionybėje arklių ir arklininkų globėjais laikomi Šv. Floras ir Šv. Lauras. Šv. Mikalojus laikomas keliauninkų globėju, tačiau būtent jo vardo diena paskelbta Arklių diena.

Šiandien vis mažiau Lietuvos ūkių augina arklius. Šis gyvūnas tapęs vienu iš tautinio tapatumo simboliu. Žirgas lietuvių istorijoje, tautosakoje ir buityje atliko daug funkcijų: nuo pagrindinio pagalbininko sunkiuose ūkio darbuose iki ištikimo draugo išjojant į karą. Darbiniam arkliui, atliekančiam sunkius darbus, lietuvis jautė didelę pagarbą ir artimumą. Gyvenimas be arklio buvo praktiškai neįsivaizduojamas. Todėl žirgo ir lietuvio draugystė dažnas naratyvas tautosakoje, įvairiuose pasakojimuose apie mūsų senolių kasdienybę.

Šį diena istorijoje

1520 metais gimė Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė. Mirė 1551 metais.

1791 metais Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto privilegija Telšiams buvo patvirtintos Magdeburgo teisės. Privilegijos originalas iki šiol saugomas Žemaičių "Alkos" muziejuje Telšiuose.

1940 metais Vilniaus rotušėje įkurtas Vilniaus valstybinis miesto muziejus, 1941-aisiais pertvarkytas į Vilniaus valstybinį dailės muziejų.

1991 metais atidaryta Lietuvos ambasada Paryžiuje.

1999 metais Seime prasidėjo pirmoji Europos Sąjungos ir Lietuvos jungtinio parlamento komiteto sesija.

2002 metais pirmą kartą Lietuvos sostinėje buvo įžiebtas pasaulio Kalėdų eglučių parkas, kurį pagal savo šalių tradicijas papuošė ir pristatė užsienio šalių atstovybės.

2007 metų naktį į gruodžio 6-ąją per apiplėšimą savo namuose nužudytas dienraščio "Lietuvos rytas" fotografas Viktoras Kapočius. 

2009 metais Metų moterimi paskelbta Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Šį titulą parlamento vadovei suteikė dienraščio "Lietuvos rytas" priedas — žurnalas "Stilius".

2009 metais Šiauliuose pašventinta nauja katalikų šventovė — Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia.

Savo vardadienį šiandien švenčia Bilmantas, Bilmantė, Bilminas, Bilminė, Bylenė, Bylenis, Koleta, Miglė, Mikalojus, Mikas, Mikita, Norvydė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Nemiga

Gydytojas paaiškino, kaip atsikratyti naktinių košmarų

(atnaujinta 01:20 2020.12.06)
Pasak specialisto, norint gerai išsimiegoti, reikia gerai nugyventi dieną, nes stresas ir pervargimas neleidžia atsipalaiduoti

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Norint atsikratyti naktinių košmarų, reikia vengti pervargimo ir streso, tokius patarimus davė interviu leidiniui "Večerniaja Moskva" profesorius, medicinos mokslų daktaras Romanas Buzunovas.

"Pažiūrėjote naujienas 15 minučių ryte, nebereikia stebėti ir sekti informacijos, neskatinkite streso. Pažiūrėkite pro langą, jei įmanoma, pasivaikščiokite. Reguliari fizinė veikla yra geriausia priemonė nuo streso ir nerimo. Eikite pasivaikščioti, nueikite dešimt tūkstančių žingsnių, pabėgiokite. Nekelkite savo tonuso kofeinu", — pasakė somnologas.

Pasak gydytojo, "norint gerai išsimiegoti, reikia gerai nugyventi dieną".

Jis pridūrė, kad košmarai, kuriuos žmonės sapnuoja, skirstomi į dvi kategorijas.

Gydytojas papasakojo, jog pirmosios kategorijos košmarai — jei žmogus periodiškai sapnuoja įvairius siužetus. Tai yra savotiškas daugialypės terpės situacijų pakartojimas, kai smegenys bando rasti išeitį. Jei situacija išsisprendžia, smegenys prisitaiko ir pamiršta apie tai, kas nutiko.

Antroji kategorija — tai įkyrūs košmarai. Žmogus reguliariai grįžta prie baugaus sapno ir negali priimti sprendimo, pamiršti ir prisitaikyti, paaiškino profesorius.

Tegai:
sveikata, miegas
Temos:
Medicina ir sveikata
Dar šia tema
Kardiologas įvardijo pavojingiausias miego pozas
Nuovargiu pasiskundusi moksleivė miegodama mirė nuo koronaviruso
Gydytoja papasakojo, ar miegant reikia bijoti priepuolių