Malkos

Biokuro kaina biržoje per metus mažėjo 20 %

(atnaujinta 11:47 2020.11.15)
VERT skelbia, kad vidutinė suprekiauto biokuro kaina šių metų trečiajame ketvirtyje siekė 97,9 euro už toną naftos ekvivalento

VILNIUS, lapkričio 15 — Sputnik. Vidutinė energijos išteklių biržoje suprekiauto biokuro kaina šių metų III ketvirtyje siekė 97,9 euro už toną naftos ekvivalento ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., mažėjo 20 proc., skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT).

VERT skelbia, jog energijos išteklių biržoje įsigytas biokuras sudarė 93,8 proc. iš viso rinkoje parduoto kuro (pernai — 85,3 proc.).

Didžioji įsigyjamo biokuro dalis (75,6 proc.) tenka centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms. Iš viso trečiąjį ketvirtį buvo nupirkta 73,8 tūkst. tne už 7,2 mln. eurų.

Didžiausia kaina susiformavo Telšių apskrityje — 110,1 euro, mažiausia — Vilniaus — 89,4 euro. Energijos gamintojams 2020 m. III ketv. biržoje įsigyjamas biokuras vidutiniškai kainavo 1,6 proc. brangiau nei perkant pagal dvišales sutartis.

Biokuro tiekimo rinkoje stebima nedidelė koncentracija. Trečiąjį ketvirtį veikė 143 dalyviai (62 pirkėjai ir 81 pardavėjas), o pernai tuo pačiu metu — 156 dalyviai.

Tegai:
kainos, biokuras
Dar šia tema
Rietavo savivaldybėje, biokuro saugykloje, įvyko sprogimas
Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams
Ekonomistas: šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES
Stiklinė su vandeniu

Geologai patikrino Lietuvos šaltinių vandens kokybę

(atnaujinta 18:07 2021.05.08)
Apie 90 proc. šaltinių nėra paveikti žmogaus veiklos — itin geru vandeniu pasižymi net 72,4 proc. Lietuvos šaltinių, geros kokybės – 17,2 proc.

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Daugumos tirtų šalies šaltinių vanduo gali būti priskirtas puikaus vandens klasei, rodo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) apibendrinti tyrimų duomenys.

Itin geru vandeniu pasižymėjo net 72,4 proc. šaltinių, geros kokybės – 17,2 proc. Pasak LGT vyr. patarėjo Jono Satkūno, galima daryti išvadą, kad apie 90 proc. šaltinių nėra paveikti žmogaus veiklos.

7,1 proc. šaltinių cheminė būklė yra patenkinama veikiausiai dėl hidrocheminių anomalijų ar žmogaus veiklos poveikio. Jų vandenyje nėra cheminių medžiagų (išskyrus geležį), kurių koncentracija viršytų geriamajam vandeniui nustatytą kiekį. Tačiau miestų teritorijose esančių šaltinių vandens tipas rodo akivaizdų urbanistinės infrastruktūros poveikį šiam vandeniui.

Satkūnas pažymėjo, kad nors daugumos šaltinių vandenyje cheminių medžiagų koncentracijos nėra didelės, bet pasitikėti vien cheminės analizės rezultatais nepakanka — nereikėtų pamiršti, kad vandenyje gali būti padidėjęs mikrobų kiekis.

Lietuvoje daugiausia yra paplitę gėlo vandens šaltiniai. Daug mineralinių medžiagų turi 40,4 proc., o mažai –  net 59,6 proc. šaltinių.

Iš visų ištirtų ir aprašytų Lietuvos šaltinių net 66 trykšta Dainavos krašte (įskaitant ir Vilnių). Daugelis jų apipinti legendomis ir padavimais. Žemaitijos nacionaliniame parke ištirti 29 šaltiniai. Apie juos pasakojimų surinkta gerokai mažiau, nes dauguma jų yra "laukiniai", sunkiai randami, nelankomi, pasislėpę miškų glūdumoje. Aukštaitijos nacionaliniame parke ištirta 17 šaltinių ir užrašyti keli pasakojimai.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Mokslininkai pasakojo, kaip pušies šaka išvalo vandenį nuo 99 procentų bakterijų
Šalyje po truputį šyla vandens telkiniai
Sosnovskio barščiai, archyvinė nuotrauka

Vilniuje planuojama sunaikinti 99 proc. Sosnovskio barščių populiacijos

(atnaujinta 16:49 2021.05.08)
Šį pavasarį pradedamas įgyvendinti veiksmų planas, kuris itin efektyviai mažins šio augalo plotus, kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Per 2 metus Vilniuje bus sunaikinta 99 proc. Sosnovskio barščių populiacijos, praneša spaudos tarnyba.

Kontroliuodama Sosnovskio barščių populiaciją Vilniaus teritorijose, savivaldybė ėmėsi naujo, kelis metus truksiančio, invazinio augalo gausos reguliavimo plano iki 2022-ųjų.

Iki šiol su Sosnovskio barščiais kovota priemonėmis, kurios šio invazinio augalo plitimą pristabdydavo, tačiau iki galo nesunaikindavo. 

Šį pavasarį pradedamas įgyvendinti visas veiksmų planas, kuris mažins šio augalo plotus itin efektyviai.

Sosnovskio barščių naikinimo plane – purškimas herbicidais, kasimas Verkių-Pavilnių parkų teritorijoje ir šalia vandens telkinių bei šienavimas.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje Sosnovskio barščio populiacija aptinkama 18 ha teritorijoje (133 vietose), kur yra užfiksuoti plotai ar invaziniai augalai, tačiau šie plotai nuolat kinta. Teritorija yra urbanizuota, ją supa parkai, saugomos teritorijos, miškai, pievos bei atviri ūkiniu požiūriu nenaudojami plotai, kuriuose Sosnovskio barščiai gali nesunkiai plisti, todėl svarbu kuo skubiau kontroliuoti populiaciją ir neleisti jai išplisti į gretimus plotus. Purškimo darbai pradedami jau šį savaitgalį.

Iš Aplinkos ministerijos ir Savivaldybės biudžeto lėšų kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų.

Šį piktžolė ir invazinė rūšis yra paplitusi Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje. Sosnovskio barščių sultyse yra medžiagos, kuri, patekusi ant odos (pavyzdžiui, žmogui ją palietus) ir paveikus saulės spinduliams, sukelia stiprius, net III laipsnio nudegimus.

Tegai:
Sosnovskio barščiai, Vilnius
Dar šia tema
Skirtos lėšos Sosnovskio barščiui naikinti