Vilnius, archyvinė nuotrauka

Santykiai su Minsku ir Astravo AE: Lietuva pasiskundė dėl "dezinformacijos"

(atnaujinta 19:30 2020.11.15)
Kariuomenės analitikai pažymi, kad spalio laikotarpiu viena labiausiai "eskaluotų" temų buvo dvišaliai Lietuvos ir Baltarusijos santykiai

VILNIUS, lapkričio 15 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai praneša, kad daugėja prieš Lietuvos valstybę ir jos žmones nukreiptos dezinformacijos atvejų. 

Kaip praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba, analitikai identifikavo 272 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių incidentų atvejus. Kariuomenė mano, kad priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos žmonių nepasitenkinimą, skatinti nusivylimo nuotaikas bei klaidinti visuomenę.

Nuo spalio 1 iki 31 dienos pagrindiniai "taikiniai" buvo Lietuvos užsienio politika, energetinė nepriklausomybė, narystė NATO ir valstybės istorija. 

"Taip pat buvo siekiama paveikti ir kitus šalies raidai strategiškai reikšmingus objektus — Lietuvos narystė ES, vidaus politikos procesai, Konstitucinių pagrindų apsauga, valstybės socialinė politika. Priešiškos komunikacijos tikslai- minėtų temų eskalavimu skatinti piliečių nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, NATO ir ES organizacijomis", — teigiama pranešime.

Teigiama, kad didžiausias neigiamos informacijos suaktyvėjimas buvo užfiksuotas spalio 1-3 d., spalio 5-8 d., spalio 11-15 d. ir spalio 26-30 d. Tai sietina su Europos Vadovų Tarybos vieningu sutarimu dėl sankcijų Baltarusijos pareigūnams taikymo, antkapinio paminklo A. Ramanauskui-Vanagui atidengimo ceremonija Vilniuje, bendromis Rusijos ir Baltarusijos karinėmis pratybomis "Nesunaikinama brolija 2020" ir kitais įvykiais. Tarp jų minimi ir Lietuvos protesto nota Baltarusijai dėl branduolinės jėgainės bei Lietuvos ir NATO pratybos Lietuvos teritorijoje. 

Spalio laikotarpiu viena labiausiai "eskaluotų" temų — dvišaliai Lietuvos ir Baltarusijos santykiai, pažymėjo kariuomenės ekspertai. Visų pirma, Lietuva buvo kaltinama tuo, kad ji derino protestus Baltarusijoje kartu su kitomis Vakarų šalimis ir palaikė perversmą kaimyninėje šalyje.

"Priešiškoje" žiniasklaidoje Lietuvos-Baltarusijos santykių tema glaudžiai siejosi ir su Astravo AE klausimais.

"Priešiškoje žiniasklaidoje Lietuvos-Baltarusijos santykių tema glaudžiai siejosi ir su Astravo AE klausimais. Ši tema ypač aktyviai eskaluota prieš artėjantį elektrinės paleidimą lapkričio pradžioje. Reaguojant į Lietuvos daromus politinius žingsnius, akcentuota, kad neva Lietuva yra JAV energetikos kompanijų interesų įtakoje", — teigiama pranešime.

Kaip teigia Lietuvos kariuomenė, informacija apie tai, kad JAV ir NATO atvirai bando įbauginti dabartinę Baltarusijos vadovybę, yra "melaginga". 

Rusijos viešojoje erdvėje taip pat neliko nepastebėtas ir Sausio 13-osios bylos svarstymas Apeliaciniame teisme, pažymi ekspertai. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino Lietuvą istorijos klastojimu, sąskaitų suvedinėjimu su Rusija, Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimu bei kenkimu Lietuvos, kaip ES narės įvaizdžiui. 

"Pabrėžtina, kad tendencingos informacijos eskalavimu toliau buvo kurstomas Rusijos gyventojų priešiškumas Vakarams, o taip pat ir Baltijos valstybėms. Spalio 12 d. paskelbtos ruinformer.org Rusijos gyventojų apklausos duomenimis, net 40 % apklausos dalyvių įvardijo Baltijos šalis Rusijos priešu. Daugiausia respondentų (49 proc.) agresyviausiu šios šalies priešu laiko JAV, o atitinkamai antroje ir trečioje vietose — Lenkiją (47 proc.) ir Didžiąją Britaniją (43 proc.)", — pažymi kariuomenės analitikai.

Padėtis Baltarusijoje

Vilnius nuo pat pradžių kišasi į Baltarusijos konfliktą ir bando sudaryti sąlygas Baltarusijos piliečių persikėlimui į Lietuvą. Taip pat Lietuvos valdžia atsisako pripažinti Lukašenką teisėtu prezidentu.

Lietuvos Seimas
© Sputnik / Владислав Адамовский

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekaitinti padėties kaimyninėje šalyje.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad protestai Baltarusijoje derinami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad neramumus organizuoja JAV, o europiečiai palaiko. Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Be to, pastaruoju metu aštrėja Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Astravo AE. Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinasi projektui. Kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

NATO prie Rusijos sienų

NATO stiprina karinį kontingentą prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme".

Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro brangias gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, ir Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
Astravo AE, Minskas, dezinformacija, Lietuvos kariuomenė, kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvoje paskaičiuota, kada radiacija "avarijos BelAE" atveju pasiektų Vilnių
Mažiau nei pusė vilniečių pasiėmė jodo tablečių "avarijos BelAE" atvejui
Naujoji liberalkonservatorių vyriausybė — ko ji sieks Lietuvai?
Lietuvos Seimas pasiskundė, kad Latvija pažeidė sutartį dėl BelAE
Vakcina nuo koronaviruso

Lietuvoje per praėjusią parą nustatyti 1 226 nauji koronaviruso atvejai

(atnaujinta 10:59 2021.05.11)
Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai. Statistiškai pasveiko 234 223 asmenys

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1 226 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Per pastarąją dieną, nuo antradienio ryto, koronavirusas pasiglemžė 5 žmones. Du mirė sulaukę 80–89 metų, vienas — 70–79 ir 60–69 metų, o vienas — 20–29 metų.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai. Statistiškai pasveiko 234 223 asmenys. 

Šiuo metu bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 52 101.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuota 14 671 asmuo, antrą skiepo dozę gavo 3 960. Iš viso Lietuvoje dviem skiepo dozėmis vakcinuota 388 716 asmenų. Iš viso panaudota 1 181 387 vakcinos.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
Lietuva, vakcinacija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Mergina fotografuojasi pučiant stipriam vėjui

Sinoptikai Lietuvos gyventojams žada stiprų vėją ir lietų

(atnaujinta 10:53 2021.05.11)
Nepaisant to, kad oro temperatūra bus gana aukšta, lietuviams teks apsirengti šiltesniais drabužiais

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Sinoptikai savaitės pradžioje lietuviams žadėjo šiltus, bet vėjuotus orus, praneša Hidrometeorologijos tarnyba.

Antradienio popietę pietryčių vėjas pūs nuo 9 iki 14 metrų per sekundę, gūsiai sieks iki 16 metrų per sekundę. Oro temperatūra dieną yra nuo 20 iki 25 laipsnių, Kuršių nerijoje — 17–19 laipsnių.

Trečiadienį pietryčių vėjas naktį svyruos nuo 7 iki 12 metrų per sekundę, o dieną — nuo 9 iki 14 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį yra nuo aštuonių iki 13 laipsnių šilumos, dieną 20–25 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienio naktį kai kuriose vietovėse palis smarkus lietus. Naktį vėjas yra pietryčių, rytų, nuo 7 iki 12 metrų per sekundę, dieną jis keisis nuo 5 iki 10 metrų per sekundę, kartais 12–14 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį nuo 6 iki 11 laipsnių, dieną 12–17 laipsnių.

Penktadienį bus gausus, tačiau protarpiais lietus. Pietryčių, pietų vėjas, nuo septynių iki 12 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį nuo šešių iki 11 laipsnių, dieną 14–19 laipsnių.

Gegužės orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Gegužės orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
orai, Lietuva
ES ir Rusijos vėliavos

Borelis paskelbė Europos Sąjungos sprendimą negriežtinti santykių su Rusija

(atnaujinta 11:51 2021.05.11)
Pasak jo, būtina suteikti paramą Prahai, "neišprovokuojant tolesnio įtampos didėjimo" santykiuose su Maskva

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. ES valstybės tvirtai remia Čekiją, tačiau visi sutinka, kad santykių su Rusija eskalavimas neturėtų tęstis, sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai Žozepas Borelis po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo, praneša RIA Novosti.

Pasak jo, būtina suteikti paramą Prahai, "neišprovokuojant tolesnio įtampos didėjimo" palaikant ryšius su Maskva.

Jis priminė, kad ES šalių vadovai galės aptarti santykius su Rusija viršūnių susitikime Briuselyje gegužės 25 dieną ir paragino laukti jų sprendimo.

Jis taip pat pažymėjo, kad tęsiantis abipusiam diplomatų išsiuntimui gali tik padidėti įtampa.

Apie tai, kad praėjusį savaitgalį vykusiame neoficialiame aukščiausiojo lygio susitikime ES šalių vadovai aptarė situaciją su Rusija ir Čekija, pranešė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. Jis patikslino, kad šis klausimas bus keliamas Briuselyje gegužės 25 dieną.

Balandžio viduryje Praha apkaltino Rusijos slaptąsias tarnybas organizavus sprogimą šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais, per kurį žuvo du žmonės. Kremlius šiuos kaltinimus pavadino piktinančiais ir nepagrįstais.

Praha išsiuntė 18 Rusijos diplomatų, kuriems Rusija paskelbė 20 Čekijos ambasados ​​darbuotojų persona non grata. Todėl pagal pariteto principą septyni diplomatai ir 25 techniniai darbuotojai turėtų likti abiejų šalių diplomatinėse atstovybėse.

Slovakija, Estija, Lietuva, Latvija kaip paramos Čekijai ženklą taip pat paskelbė Rusijos diplomatus persona non grata. Lenkija, Bulgarija ir Rumunija taip pat paskelbė apie savo išsiuntimą.

Tegai:
santykiai, ES, Rusija