Statybininkas, archyvinė nuotrauka

Sučiuptas nelegaliai statybos darbus vykdęs klaipėdietis

(atnaujinta 13:40 2020.11.16)
Per kiek daugiau nei pusantrų metų "šešėlyje" vyras gavo beveik 300 tūkst. eurų pajamų, o valstybei nesumokėjo per 53 tūkst. eurų mokesčių

VILNIUS, lapkričio 16 — Sputnik. Į teismą siunčiamas nelegaliai statybos darbus vykdęs klaipėdietis, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

FNTT duomenimis, statybos darbais kaltinamasis užsiėmė nelegaliai, nebuvo įregistravęs jokios veiklos, taip pat, atsiradus prievolei, nesiregistravo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. 

Įtariama, kad per pareigūnų tirtą pusantrų metų laikotarpį kaltinamasis už atliktus statybos darbus gavo daugiau kaip 274 tūkst. eurų, tačiau, galimai siekdamas išvengti mokesčių, jų nedeklaravo ir taip išvengė beveik 41 tūkst. eurų PVM sumokėjimo. Nesumokėti taip pat liko ir socialinio bei privalomojo sveikatos draudimų mokesčiai, kurių bendra suma siekia daugiau nei 12 tūkst. eurų.

Kaltinamasis samdė 3 pagalbininkus, tačiau, galimai siekiant išvengti papildomų mokesčių, darbo santykiai oficialiai nebuvo įforminti, o darbo užmokestis mokėtas be jokių apskaitos dokumentų. Taip pat nustatyta, kad pagalbininkams buvo išmokėta beveik 13 tūkst. eurų, suskaičiuota, kad dėl nelegalių darbo santykių valstybei nesumokėta per 4,7 tūkst. mokesčių ir įmokų.

Mokesčių mokėti nepanoręs asmuo kaltinamas neteisėtai ir stambiu mastu vertęsis ūkine komercine statybų veikla bei teikęs neteisingus duomenis apie pajamas. Civiliniams ieškiniams užtikrinti pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo turtui, kurio vertė — 129 tūkst. eurų.

Už mokesčių vengimą pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Griežčiausia bausmė už stambaus masto neteisėtą vertimąsi ūkine komercine veikla — laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Tegai:
statyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Tėvas su sūnumis kaltinami nuslėpę beveik pusę milijono mokesčių
Šešėlinio automobilių verslo atstovas stos prieš teismą
Kaunietė, dariusi grožio injekcijas be licencijos, stos prieš teismą
Aleksoto inovacijų pramonės parko statybos

Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteiktas išskirtinis statusas

(atnaujinta 17:53 2020.11.26)
Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) oficialiai pripažintas visai šaliai reikšmingu objektu

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Vyriausybė Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteikė valstybei svarbaus projekto statusą ir nustatė oficialias parko teritorijos ribas. Šis sprendimas žymi reikšmingo etapo įtvirtinimą bei naujų darbų pradžią, rašoma Kauno savivaldybės pranešime.

Vienas iš didžiųjų Kauno infrastruktūros projektų – 30 ha ploto teritorija inovatyvių įmonių pritraukimui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų vystymui – sulaukė išskirtinio pripažinimo nacionaliniu lygmeniu. Šią savaitę Vyriausybės nutarimu Aleksoto inovacijų pramonės parkas įtrauktas į visai Lietuvai svarbių projektų sąrašą.

Ypatingas statusas suteikiamas tik tiems projektams, kurie ženkliai prisideda prie šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio ar politinio augimo. Neseniai šio pripažinimo sulaukė "Rail Baltica", Kauno viešojo logistikos centro bei Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektai.

"Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu yra ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Turime stiprų Vyriausybės palaikymą čia kurti inovacijų parką su naujomis darbo vietomis, pritraukti užsienio kapitalą bei skatinti mokslo, tyrimų bei verslo sinergiją ir augimą. Kaunas gali ir turi tapti aukštųjų technologijų vystymo centru su ambicija siekti mokslo proveržio. Visa, ko mums reikia – sutelkti Lietuvos ir užsienio talentus bei sukurti jų darbui tinkamą infrastruktūrą", – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1000 gerai apmokamų darbo vietų. 

Šiuo metu tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje jau paklotos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai. AIPP teritorijoje pilnai išasfaltuotos aštuonios gatvės, įrengtas apšvietimas. Šiuo metu čia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. 

Строительная площадка инновационного индустриального парка Алексотас
Aleksoto inovacijų pramonės parko statybos.

Užbaigus susisiekimo infrastruktūros vystymo darbus, planuojama rekonstruoti buvusias sraigtasparnių dirbtuves. Didžiulis angaras užima daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Po renovacijos, patalpose įsikurs inovacijų parko administracija ir laboratorijos.

Rekonstruotas erdves taip pat galės nuomotis aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ir užsienio įmonės, kurios orientuojasi į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą ir kitų inovatyvių sprendimų plėtrą.

Kvalifikuotiems tyrėjams, mokslininkams numatyta sukurti virš pusantro šimto darbo vietų. Čia taip pat  bus įsteigti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai bei įrengtas verslo inkubatorius.  

Skaičiuojama, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų.

Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Medikai

Lietuvai gresia medikų trūkumas dėl užsikrėtimo koronavirusu

(atnaujinta 17:24 2020.11.26)
Rugsėjo – spalio mėnesiais sveikatos priežiūros specialistams patvirtinti 4068 koronaviruso atvejai. Padėtis medicinos įstaigose išlieka įtempta

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Lietuvoje koronavirusu serga daugiau nei 3,2 tūkst. gydytojų. Apie tai spaudos konferencijoje kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Greta Gargasienė.

Nuo pandemijos pradžios koronavirusu užsikrėtė 4486 medicinos darbuotojai. Iš jų 90 procentų užsikrėtė nuo rugsėjo iki spalio.

Pasak Gargasienės, rugsėjo-spalio mėnesiais buvo patvirtinti 4068 atvejai tarp sveikatos priežiūros specialistų, o tai, pasak jos tikrai parodo įtemptą situaciją gydymo įstaigose ir kad tikrai reikia įdėti daug pastangų, kad būtų išvengta medicinos pagalbininkų trūkumo gydymo įstaigose.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 53 tūkstančiai COVID-19 atvejų. Pasveiko per 12,6 tūkst. žmonių,  beveik 450 mirė.

Pirmą kartą nuo pavasario karantinas respublikoje buvo įvestas lapkričio 7 dieną. Pagal naujausią vyriausybės sprendimą jis galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 60,3 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,4 milijono žmonių mirė.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Statistikos departamentas taps pagrindiniu koronaviruso duomenų šaltiniu Lietuvoje
Čaplinskas papasakojo, kada koronavirusu užsikrėtęs asmuo yra labiausiai užkrečiamas
Europos Komisijos vadovė įvardijo vakcinacijos nuo koronaviruso pradžios datą
Paskelbta, kiek gyventojų yra parsisiuntę "Korona Stop LT" programėlę