Ligos

Sergamumas užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje pernai buvo 13,6 % mažesnis

(atnaujinta 09:56 2020.11.17)
ULAC priminė, kad šalyje privalomai registruojamos 103 užkrečiamosios ligos, kurios grupuojamos į 8 grupes

VILNIUS, lapkričio 17 — Sputnik. Sergamumas užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje pernai buvo 13,6 proc. mažesnis nei užpernai — atitinkamai užregistruota 857 170 ir 991 874 susirgimai užkrečiamosiomis ligomis, rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) stebėsenos duomenys.

Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis pasiskirstymas

Pasak ULAC metinės sergamumo apžvalgos, daugiausia — 96,41 proc. — susirgimų pernai sudarė oro keliu plintančios infekcijos, iš kurių daugumą (97,6 proc.) sudarė susirgimai ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKT) ir gripu.

Likusiąją sergamumo užkrečiamosiomis ligomis struktūros dalį sudarė: 2,46 proc. per maistą ir vandenį plintančios užkrečiamosios ligos ir užkrečiamosios ligos, kuriomis užsikrečiama per aplinką, 0,07 proc. — lytiniu keliu plintančios infekcijos, 0,48 proc. — zoonozės bei 0,58 proc. sudarė kitos infekcinės ligos.

Bakterinės ir virusinės žarnyno infekcijos

Tarp dažniausių bakterinės žarnyno infekcijos grupės susirgimų — salmoneliozė ir kampilobakteriozė.

Sergamumo salmonelioze rodiklis 2019 metais, palyginus su 2018 metais sumažėjo — atitinkamai nuo 28,3 iki 26,7 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Didžiausi sergamumo salmonelioze rodikliai yra registruojami vaikų iki 6 metų amžiaus grupėje. Pernai registruotas 21 salmoneliozės protrūkis, užpernai — 25.

Sergamumas kampilobakterioze pernai padidėjo, palyginus su užpernai, dažniau serga vaikai iki 3 metų amžiaus. Dažniausi bakterinių žarnyno infekcijų rizikos veiksniai išlieka netinkamai paruoštas ir laikomas maistas, netinkamas maisto tvarkymas namuose bei maisto tvarkymo subjektuose, kai sudaromos sąlygos užkratui maiste pasidauginti iki sveikatai pavojingos užkrato dozės ir pan.  

Tuo tarpu dažniausi virusinių žarnyno infekcijų susirgimai yra Rota ir Nora virusų sukelti susirgimai. Praėjusiais metais Lietuvoje iš viso užregistruota 10 590 virusinių žarnyno infekcijos atvejų. Šių ligų užkrečiamoji dozė yra labai maža, todėl vaikų kolektyvuose ar šeimose virusai išplinta labai greitai. Didžiausias sergamumas rotavirusiniu enteritu ir norovirusine infekcija registruojamas vaikų iki 3 metų ir 4- 6 metų amžiaus grupėse. Virš 90 proc. šių susirgimų buvo gydomi ligoninėse. Nuo rotavirusinės infekcijos skiepijami kūdikiai.

Parazitinės ir erkių platinamos ligos

2019 metais šalyje nustatyti 1048 susirgimai parazitinėmis ligomis, iš kurių 58,6 proc. visų parazitinių ligų sudarė enterobiozė, 20 proc. — askaridozė, 7,7 proc. — echinokokozė, 13,7 proc. — kitos parazitinės ligos. 2010–2019 metais sergamumas enterobioze, askaridoze, trichinelioze mažėjo, tačiau sergamumas echinokokoze padidėjo atitinkamai nuo 0,7 iki 2,9 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Pastarasis rodiklis yra vienas didžiausių tarp ES šalių.

Erkinis encefalitas ir Laimo liga — tai dažniausiai registruojamos erkių pernešamos ligos Lietuvoje. Pernai užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu bei 3292 susirgimai Laimo liga. Sergamumas šios ligomis, lyginant su užpernai, padidėjo.

Hepatitai ir lytiškai plintančios infekcijos

ULAC medikų atliktos stebėsenos duomenimis, sergamumas ūminiais hepatitais B ir C turi mažėjo, tačiau problema išlieka lėtiniai hepatitai. Nuo 2019 metų pradėjus privalomą lėtinių hepatitų B ir C registraciją, pernai užregistruoti 26 lėtinio hepatito B ir 169 lėtinio hepatito C susirgimo atvejai. Tačiau, įvertinant šių hepatitų ypatumus, realiai susirgimų gali būti daugiau.

Pernai užregistruotas 421 susirgimas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) ir tai 8,2 proc. mažiau nei užpernai (459). Gonorėja užregistruota 56, sifilis — 117, chlamidiozė — 248 asmenims. Pagal lytį pusantro karto daugiau LPI atvejų nustatyta tarp vyrų nei tarp moterų, atitinkamai 254 ir 167. Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklis Lietuvoje 2019 metais chlamidioze siekė — 8,9 atvejo, sifiliu — 4,2 atvejo ir gonorėja — 2 atvejus. Visi pastarieji rodikliai 2018 metais buvo didesni.

Tuberkuliozė

Tiek atvejų skaičius, tiek sergamumas tuberkulioze pernai, palyginus su užpernai sumažėjo. Iš viso 2019 metais registruoti 1058 susirgimai tuberkulioze ir tai 7,4 proc. mažiau nei 2018 metais. Sergamumo rodiklis pernai siekė 37,9 atvejus 100 tūkst. gyventojų, užpernai 40,7 atv. 100 tūkst. gyventojų.

2019 metais tuberkulio mėginys buvo atliktas 66,9 proc. vaikų, kuriems jis turėjo būti atliktas. Iš jų 77,1 proc. — septynmečių ir 54,7 poc. vaikų nuo 0 iki 17 metų amžiaus, priklausantiems įvairioms rizikos grupėms. Tuberkulino mėginiai pernai tuberkuliozę padėjo išaiškinti 40 vaikų, užpernai — trisdešimčiai. Palyginus su kitomis ES šalimis, viena didžiausių problemų Lietuvoje išlieka dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozė, kurios daugiausiai registruota Rumunijoje ir Lietuvoje.

Sergamumas vakcinomis valdomomis ligomis ir skiepijimų aprėptys

Pernai registruotas vienas stabligės atvejis, tuo tarpu susirgimų difterija neregistruota. Sergamumas difterija ir stablige nuo 2003 metų Lietuvoje išlieka stabilus, registruojami pavieniai šių ligų atvejai.

Susirgimų raudonuke pernai neregistruota, užpernai — vienas. Sergamumas epideminiu parotitu (kiaulyte), palyginus su 2018 metais, padidėjo atitinkamai nuo 0,68 iki 1,15 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai registruoti 32 susirgimai kiaulyte, užpernai 19.

2019 metais Lietuvoje užregistruoti 37 meningokokinės infekcijos atvejai, užpernai — 40. Sergamumo rodiklis atitinkamai sumažėjo nuo 1,4 iki 1,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Po to, kai į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 2004 metais įtraukta Haemophilus influenzae B tipo vakcina, kasmet registruojamas mažas sergamumas šio mikroorganizmo sukelta infekcija. 2019 metais, palyginus su 2018 metais, Lietuvoje užregistruotas penkis kartus mažesnis Haemophilus influenzae sergamumo rodiklis — atitinkamai 0,1 ir 0,5 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusiais metais Lietuvoje registruoti 834 susirgimai tymais ir tai didžiausias sergamumas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį (pernai Europos šalyse registruotas tymų protrūkis). Iš viso pernai ES/EEE šalyse ir JK, registruota 13200 tymų atvejų.

Pasak ULAC medikų atliktos analizės, vaikų skiepijimų apimtys nuo daugelio skiepais valdomų, ir valstybės kompensuojamų infekcijų pernai padidėjo. 2019 metais didesnės skiepijimo apimtys tarp vaikų registruotos nuo tuberkuliozės, hepatito B, rotavirusinės infekcijos, pneumokokinės infekcijos, B tipo meningokokinės infekcijos, 11 metų amžiaus mergaičių — nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), dviejų metų amžiaus vaikų nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės.

Tačiau skiepijimai nuo penkių infekcijų, kurių skiepus kompensuoja valstybė, buvo žemesni nei užpernai: vienų metų amžiaus vaikų nuo difterijos, stabligės, kokliušo, Haemophilus influenzae B tipo ir poliomielito. Iš viso pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai valstybės lėšomis Lietuvoje skiepijami nuo keturiolikos infekcijų.

Be to, 2019 metais šalyje registruotas didesnis nei užpernai nepageidaujamų reakcijų į skiepus skaičius — atitinkamai 225 atvejai ir 103 (2018 metais).

ULAC priminė, kad Lietuvoje privalomai registruojamos 103 užkrečiamosios ligos, kurios grupuojamos į 8 grupes. Kasmet ULAC medikai parengia metinę šių ligų sergamumo apžvalgą, kuri kasmet skelbiama viešai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje.

Tegai:
Lietuva, liga, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC)
Dar šia tema
Paskelbta, kiek gyventojų yra parsisiuntę "Korona Stop LT" programėlę
Lietuvoje pasiūlyta atlikti genomo tyrimus COVID-19 sukeliančiam virusui
Lietuvoje atnaujinta tikslinių koronaviruso tyrimų atlikimo tvarka
Sosnovskio barščiai, archyvinė nuotrauka

Vilniuje planuojama sunaikinti 99 proc. Sosnovskio barščių populiacijos

(atnaujinta 16:49 2021.05.08)
Šį pavasarį pradedamas įgyvendinti veiksmų planas, kuris itin efektyviai mažins šio augalo plotus, kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Per 2 metus Vilniuje bus sunaikinta 99 proc. Sosnovskio barščių populiacijos, praneša spaudos tarnyba.

Kontroliuodama Sosnovskio barščių populiaciją Vilniaus teritorijose, savivaldybė ėmėsi naujo, kelis metus truksiančio, invazinio augalo gausos reguliavimo plano iki 2022-ųjų.

Iki šiol su Sosnovskio barščiais kovota priemonėmis, kurios šio invazinio augalo plitimą pristabdydavo, tačiau iki galo nesunaikindavo. 

Šį pavasarį pradedamas įgyvendinti visas veiksmų planas, kuris mažins šio augalo plotus itin efektyviai.

Sosnovskio barščių naikinimo plane – purškimas herbicidais, kasimas Verkių-Pavilnių parkų teritorijoje ir šalia vandens telkinių bei šienavimas.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje Sosnovskio barščio populiacija aptinkama 18 ha teritorijoje (133 vietose), kur yra užfiksuoti plotai ar invaziniai augalai, tačiau šie plotai nuolat kinta. Teritorija yra urbanizuota, ją supa parkai, saugomos teritorijos, miškai, pievos bei atviri ūkiniu požiūriu nenaudojami plotai, kuriuose Sosnovskio barščiai gali nesunkiai plisti, todėl svarbu kuo skubiau kontroliuoti populiaciją ir neleisti jai išplisti į gretimus plotus. Purškimo darbai pradedami jau šį savaitgalį.

Iš Aplinkos ministerijos ir Savivaldybės biudžeto lėšų kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų.

Šį piktžolė ir invazinė rūšis yra paplitusi Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje. Sosnovskio barščių sultyse yra medžiagos, kuri, patekusi ant odos (pavyzdžiui, žmogui ją palietus) ir paveikus saulės spinduliams, sukelia stiprius, net III laipsnio nudegimus.

Tegai:
Sosnovskio barščiai, Vilnius
Dar šia tema
Skirtos lėšos Sosnovskio barščiui naikinti
gegužės 9-oji

Kokia šiandien diena: gegužės 9-osios šventės

(atnaujinta 19:08 2021.05.08)
Gegužės 9 yra 129-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 236 dienos

Šiandien saulė teka 05:26 val., leidžiasi 21:05 val., dienos ilgumas 15.39 val.

Vardadienį švenčia Austėja (Austė, Austinėja), Beatas, Edita, Grigalius ir Mingailas.

Europos diena

Europos diena – kasmetinė tarptautinė šventė, simbolizuojanti Europos taiką ir vienybę. Europos Taryba šią šventę švenčia gegužės 5 d., Europos Sąjunga – gegužės 9 d.

Pergalės diena

Pergalės diena – Rusijoje ir kai kuriose kitose buvusiose TSRS šalyse švenčiama pergalė prieš Nacistinę Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare (1941–1945). Šventė švenčiama gegužės 9 d.

Lietuvos istorijoje

1975 m. gimė Rasa Serra, Lietuvos folkloro, džiazo ir įvairių kitų stilių dainininkė;

1976 m. mirė Viktoras Jocaitis, Lietuvos rašytojas, literatūros kritikas, vertėjas (g. 1895 m.);

1982 m. gimė  Tomas Sinickis, Lietuvos muzikantas; 

1986 m. gimė  Laimonas Lukoševičius, Lietuvos krepšininkas;

2010 m. mirė Jonas Strielkūnas, Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas (g. 1939 m.).

Pasaulio istorijoje

1927 m. mirė Manfred Eigen, 1967 m. Nobelio chemijos premijos laureatas;

1945 – Pasirašytas nacistinės Vokietijos kapituliacinis paktas. Daugumoje buvusių Sovietų Sąjungos šalių minima kaip Pergalės diena;
1950 – Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas iškėlė Europos integracijos idėją. Nuo tada švenčiama Europos Sąjungos diena;

1955 – Šaltasis karas: Vakarų Vokietija įstoja į NATO;

1962 m. gimė David Gahan, britų dainininkas (neoperinis baritonas), grupės Depeche Mode narys ir jos pagrindinis vokalistas; nuo 2003 m. – ir solo atlikėjas;

2017 m. mirė Robert Miles (Roberto Concina) – diskžokėjas ir kompozitorius, kūręs transo, techno ir kitokią elektroninę muziką;

2020 m. mirė Little Richard, JAV dainininkas ir dainų autorius. Vienas iš fank roko ir rokenrolo muzikos pradininkų (g. 1932 m.).

Tegai:
gegužės 9-oji
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai