Automobiliai Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Tyrimas rodo, kad penktadalis Lietuvos didmiesčių gyventojų nevairuoja

(atnaujinta 12:17 2020.11.17)
Didžiuosiuose šalies miestuose atsiranda vis daugiau alternatyvų nuosavam automobiliui, o jaunimas yra mažiau motyvuotas nei anksčiau įgyti vairuotojo pažymėjimą

VILNIUS, lapkričio 17 — Sputnik. Tyrimas parodė, kad 16 proc. Lietuvos gyventojų nevairuoja, praneša draudimo bendrovė "Gjensidige".

Specialistai pažymėjo, kad didžiuosiuose šalies miestuose atsiranda vis daugiau alternatyvų nuosavam automobiliui, o jaunimas yra mažiau motyvuotas nei anksčiau įgyti vairuotojo pažymėjimą.

Tyrimo duomenimis, šalies didmiesčiuose nevairuoja penktadalis gyventojų, mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse — po 14 proc. žmonių.

"Išsiversti be automobilio lengviausia tiems, kurie gyvena didmiesčiuose. Jei žmonės dirba tokiose vietose, kurias patogiai galima pasiekti pėsčiomis, viešuoju transportu ar privažiuoti dviračiu, paspirtuku arba naudojantis pavėžėjo paslaugomis, gebėjimas vairuoti tokio žmogaus kasdienybėje nėra būtinas. Vos prieš kelis metus pastarųjų alternatyvų Lietuvoje nebuvo, todėl žmonės galėjo rinktis tik tarp viešojo transporto ir nuosavo automobilio. Dabar jo svarba menksta, nes alternatyvų skaičius automobiliui sparčiai auga", — sakė draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak vairavimo mokyklos vadovo Artūro Pakėno, Lietuvos gyventojai supranta, kad pandemijos sąlygomis vairuoti asmeninį automobilį yra gerokai saugiau nei naudotis kitomis transporto priemonėmis.

"Karantinas besimokančius vairuoti padalijo į dvi grupes. Vieni nori palaukti per karantino laikotarpį ir pradėti vairuoti jam pasibaigus, tačiau didžioji dalis naudojasi karantino sąlygomis kaip galimybe išmokti ką nors nauja ir išnaudoti mažiau užimtą laiką", — sakė Pakėnas.

Jo teigimu, ypač aktyviai pastaruoju metu kreipiasi studentai, dvyliktokai, nes pavasarį jų laukia baigiamieji egzaminai ir daugelis iki jų nori įgyti vairuotojo pažymėjimą.

Pasak jo, dirbant užmiestyje, kur keliavimo viešuoju transportu galimybės yra labai apribotos, atsiranda nuvykimo į darbą problema.

Vairavimo mokytojas pabrėžė, kad pastaraisiais metais jaučiama sumažėjusi Lietuvos žmonių motyvacija mokytis vairuoti.

"Miestuose gyvenantys jauni žmonės naudojasi elektriniais paspirtukais, riedžiais, dviračiais, motoroleriais, šios transporto priemonės yra jaunų žmonių alternatyva automobiliui, todėl jaunimo motyvacija mokytis vairuoti ir turėti nuosavą automobilį yra sumažėjusi. Tačiau jaunimas vis dar labiausiai iš visų amžiaus grupių asmenų nori būti nepriklausomas ir įgyti vairuotojo pažymėjimą. Jauni žmonės dažnai ateina bendrumo jausmo vedini", — pasakojo Pakėnas.

Jis pastebėjo, kad vyresnius nei 30 metų žmones pastaruoju metu vis dažniau paskatina daugiau nei 100 kilometrų atstumu nuo jų gyvenamosios vietos nutolę vyresnio amžiaus tėvai.

"Vaikai nori juos kuo dažniau lankyti, todėl ateina mokytis vairuoti ir įgyti vairuotojo pažymėjimą. Lygiai tokia pati tendencija pastebima ir tarp vaikus į ugdymo įstaigas pradėjusių leisti mamų. Tuomet, kai atžalos ima lankyti darželį, mamos nori pačios juos ten vežioti ir ateina mokytis vairuoti arba atnaujinti vairavimo įgūdžius", — sakė vairavimo mokytojas.

Pakėno teigimu, itin dažnai išmokti vairuoti vidutinio amžiaus šalies žmones paskatina ir už miesto įgytas nekilnojamasis turtas. Tokios priežastys taip pat dažnai paskatina nevairuojančius žmones sėsti prie automobilio vairo ir lankyti vairavimo pamokas.

Senjorai, pasak jo, dažnai nori atnaujinti vairavimo įgūdžius, nes nebedirbdami pageidauja būti savarankiški. Dažnai priežastys būna ir ne itin smagios, vairuoti mokomasi susirgus vairuojančiam šeimos nariui arba jo netekus.

"Dar yra kategorija žmonių, kurie, išlaikę vairavimo egzaminą, patys savarankiškai niekada nesėdo prie automobilio vairo. Tikėtina, kad tokių asmenų paruošimas vairuoti buvo toks silpnas, kad jie pajėgė tik išlaikyti egzaminą ir neįgijo praktikos išvažiuoti į gatvę be instruktoriaus", — sakė Pakėnas.

Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausta 1 600 respondentų, atliko bendrovė "Nielsen".

Tegai:
tyrimas, automobiliai, Lietuva
Dar šia tema
Paaiškėjo, kaip COVID-19 paveikė automobilių prieinamumą Lietuvoje
Lietuvoje elektromobiliai tapo patrauklesni už dyzelinius automobilius
Per spalį Lietuvos naudotų lengvųjų automobilių rinka mažėjo 28%
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio

(atnaujinta 17:11 2020.11.25)
Kaip pažymėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, nors šiuo metu stebimas COVID-19 atvejų skaičiaus augimo sulėtėjimas, šalyje išlieka sunki padėtis

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Trečiadienį Vyriausybė nutarė pratęsti visoje šalies teritorijoje galiojantį karantiną iki gruodžio 18 dienos.

Vyriausybės nutarime numatoma, kad karantinas galios iki gruodžio 17 dienos 24 val., jei nebus dar kartą pratęstas.

"Nors matome tam tikrą atvejų skaičiaus augimo sulėtėjimą, bet vis dėlto turime sudėtingą situaciją", – Vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Tuo tarpu švelninamos kai kurios karantino sąlygos. Nutarime numatoma leisti lankyti muziejus ir galerijas ne didesnėmis nei penkių asmenų grupėmis, užtikrinant 10 kv. m. muziejaus ar galerijos lankomą plotą vienam lankytojui, laikantis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, bei leisti ekskursijas iki penkių asmenų. Tačiau šis  reguliavimas turėtų įsigalioti gruodžio 10 dieną, o Vyriausybė iki to laiko, matydama, kad situacija prastėja, gali pakeisti nurodymus.

Antrasis visuotinis karantinas šalyje buvo įvestas lapkričio 7-ąją ir turėjo baigtis lapkričio 29-ąją. 

Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
karantinas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Statistikos departamentas taps pagrindiniu koronaviruso duomenų šaltiniu Lietuvoje
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Čmilytė abejoja, ar privaloma Seimo narių izoliacija nepažeidžia Konstitucijos
Lietuvos generalinis konsulatas Sankt Peterburge

Paaiškėjo eismo įvykio Sankt Peterburge su Lietuvos konsulato automobiliu detalės

(atnaujinta 13:56 2020.11.25)
Transporto priemonė neviršijo leistino greičio, vairuotojas buvo blaivus. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė apgailestavimą dėl šio įvykio

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Sankt Peterburge moterį partrenkusį automobilį vairavo Respublikos generalinio konsulato darbuotojas.

Anksčiau tapo žinoma, kad trečiadienio rytą Kronverkskio prospekto ir Zverinskajos gatvės sankryžoje įvyko avarija. Buvo pranešta, kad Lietuvos generalinio konsulato automobilis partrenkė moterį, nukentėjusioji buvo paguldyta į ligoninę.

"Pėsčiąją partrenkusį automobilį vairavo Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge darbuotojas. Greitis nebuvo viršytas, vairuotojas buvo blaivus. Mes nuoširdžiai apgailestaujame dėl įvykio",— sakoma Užsienio reikalų ministerijos komentare, atsiųstame į laikraščio "Fontanka.ru" paklausimą.

Anksčiau leidinys pranešė, kad automobilį galėjo vairuoti Lietuvos konsulato Sankt Peterburge patarėjas-pasiuntinys Ernestas Mickus, tačiau ši informacija oficialiai nepatvirtinta.

Be to, žiniasklaida rašė, kad moteris prieš keletą metų su vyru persikėlė į Sankt Peterburgą iš Čitos, ji turi mažą sūnų.

Tegai:
eismo įvykis, Užsienio reikalų ministerija, konsulatas, Lietuva, Sankt Peterburgas
Dar šia tema
Atskleista, dėl ko įvyksta beveik trečdalis visų eismo įvykių Lietuvoje
Kretingoje girtas vairuotojas mirtinai sužalojo dviratininką ir apgadino du automobilius
Lenktynės saviizoliacijos metu nepilnamečiams baigėsi griovyje — video
Futbolininkas Diego Maradona

Mirė Diego Maradona

(atnaujinta 18:57 2020.11.25)
Futbolininkui buvo skirtas papildomas gydymas po to, kai buvo išrašytas iš ligoninės, kur jis atsigavo po smegenų operacijos

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Legendinis Argentinos futbolininkas Diego Maradona mirė sulaukęs 60 metų.

Maradona lapkričio 11 dieną buvo išrašytas iš ligoninės, kur jis atsigavo po smegenų operacijos. Jis buvo nuvežtas į vieną iš La Plata ligoninių medicininei apžiūrai, tačiau vėliau buvo paskelbta, kad jam buvo atlikta operacija. Iš La Plata jis buvo perkeltas į Buenos Airių ligoninę, kur jam buvo atliktas reabilitacijos kursas.

Футболист Диего Марадона, 2006 год
© REUTERS / John Sibley
Diego Maradona futbolininkas, 2006 metais.

Tolesnis Maradonos gydymas vyko privačiame name, kur jį prižiūrėjo šeimos nariai ir gydytojai.

Paskutinį kartą viešumoje jis buvo matytas spalio 30 dieną savo komandos "Gimnasia and Esgrima" Argentinos čempionato pirmojo turo rungtynėse su "Patronato" (3: 0), kurios buvo skirtos Maradonos 60-mečiui. Prieš rungtynes ​​jam buvo įteikta atminimo lenta.

Jis nepasiliko stebėti žaidimo, dėl prastos sveikatos, po kurios buvo pranešta, kad jis yra La Plata klinikoje.

Машина скорой, в которой находится футболист Диего Марадона
© REUTERS / AGUSTIN MARCARIAN
Greitoji medicinos pagalba, kurioje yra futbolininkas Diego Maradona.

Diego Maradona yra garsus Argentinos futbolininkas, žaidęs atakuojančio vidurio puolėjo ir puolėjo pozicijose. Jis žaidė "Argentinos Juniors", "Boca Juniors", "Barcelona", "Napoli", "Sevilla" ir "Newells Old Boys" komandose. Argentinos komandoje sužaidė 91 mačą ir pelnė 34 įvarčius.

Balsuodamas oficialioje FIFA svetainėje, kur jis gavo 53,6 proc. balsų, Maradona buvo paskelbtas geriausiu 20-ojo amžiaus futbolininku. FIFA futbolo komisijos duomenimis, Maradona yra trečiasis futbolininkas XX a.

Maradona buvo Buenos Airių garbės pilietis. 2003 metų gruodžio 26 dieną jo debiuto komandoje dieną, atidarytas "Argentinos Juniors" klubo stadionas yra pavadintas jo vardu.

Футболист Диего Марадона
© REUTERS / HENRY ROMERO
Futbolininkas Diego Maradona.

Baigęs futbolninko karjerą, Maradona dirbo televizijos komentatoriumi Argentinos ir Italijos kanaluose. Nuo 2005 metų birželio iki 2006 metų rugpjūčio jis buvo "Boca Juniors" futbolo komiteto viceprezidentas. Jis vaidino keliuose filmuose.

Nuo 2008 metų spalio iki 2010 metų liepos Maradona dirbo Argentinos rinktinės vyriausiuoju treneriu, su kuriuo pateko į 2010 metų pasaulio taurės ketvirtfinalį.

Tegai:
mirtis, futbolininkas, futbolas