Grybavimas

Lietuvoje nubaustas vyras, kuris sirgdamas COVID-19 vyko grybauti ir žvejoti

(atnaujinta 19:27 2020.11.17)
Už saviizoliacijos nesilaikymą teismas 50 metų Raseinių rajono gyventojui skyrė pusės metų laisvės apribojimą

VILNIUS, lapkričio 17 — Sputnik. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai saviizoliacijos reikalavimų nesilaikiusį 50 metų COVID-19 pacientą nubaudė pusės metų laisvės apribojimo bausme, praneša Lietuvos teismų spaudos tarnyba.

Anot teismo pranešimo, vyrui bausmė skirta už tai, kad jis, sirgdamas COVID-19 liga, nesilaikė saviizoliacijos, lankėsi viešose vietose ir tokiu būdu sistemiškai sukėlė pavojų kitiems asmenims. Kaltinamajam skirta vienu trečdaliu sumažinta galutinė bausmė — laisvės apribojimas šešiems mėnesiams.

Teismas įpareigojo vyrą per visą bausmės vykdymo laikotarpį registruotis Užimtumo tarnyboje ir be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų.

"Žinodamas apie ligos pavojingumą ir būtinybę nekontaktuoti su kitais asmenimis, taip pat perspėtas motinos, su kuria buvo izoliacijoje namuose, laikytis saviizoliacijos taisyklių, sąmoningai šį reikalavimą pažeidė", — pareiškė baudžiamąjį įsakymą priėmusi Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė.

Teismas nustatė, kad Raseinių rajono gyventojui rugsėjo 26 d. buvo nustatyta COVID-19 liga. Šeimos gydytojas vyrą supažindino su sveikatos apsaugos ministro įsakymu, paaiškino apie saviizoliaciją. Spalio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, vyras išvyko iš gyvenamosios vietos ir nesilaikė saviizoliacijos bendraudamas su draugu. Spalio 5 d. ir 9 d. vėl išvyko iš namų ir lankėsi viešose vietose.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad blogai jautėsi apie keturias dienas. Paskui pagalvojo, kad jei išeis grybauti į netoli nuo namų esantį mišką, pažvejoti netoli nuo namų esančioje Dubysos upėje, nieko nenutiks.

Vyras nurodė, kad abiem atvejais jis nesutiko žmonių, tad galvojo, kad nesielgia labai blogai. Taip pat jis buvo skolingas pažįstamam pinigų, tad nuėjo ir skolą grąžino.

Kaltinamasis sutiko, kad byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi (laisvės apribojimu) ir jos dydžiu.

Tegai:
Lietuva, saviizoliacija, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (645)
Lapkričio 25

Kokia šiandien diena: lapkričio 25-osios šventės

(atnaujinta 17:42 2020.11.24)
Nuo lapkričio 25 dienos iki metų galo lieka 36 dienos, dienos ilgis —  07 val. 57 min. Šią dieną 1992 metais Seimo pirmininku tapo Algirdas Brazauskas, o 1996 metais — Vytautas Landsbergis

Lapkričio 25 yra 329-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 330-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 36 dienos.

2020 metų lapkričio 25 dieną saulė teka 08:07leidžiasi 16:04, dienos ilgis — 07 val. 57 min.

Šv. Kotryna, Senbernių diena 

Lapkričio 25 dieną minima šv. Kotryna. Ji buvo IV amžiaus kankinė. Laikoma, kad šv. Kotryna yra mokslininkų globėja. XIX a. Žemaitijoje tikėta, kad šv. Kotryna padedanti, jei to prašoma, vyrams gauti gerą žmoną. Teigta, kad nevedusieji šito melsdavę šv. Kotrynos dienos išvakarėse.

Legenda pasakoja, kad mergina, būdama aštuoniolikmetė, buvo labai graži ir išsilavinusi. Įnirtingo krikščionių persekiojimo 305-312 metų laikotarpiu ji už tikėjimą buvusi žiauriai nužudyta: įsukta į tekinį, paskui nukirsdinta. Angelai nunešę jos kūną į Sinajaus kalną, kur vėlesniais laikais buvęs pastatytas garsus moterų vienuolynas. Sakoma, kad prieš mirtį ji dalyvavusi dispute su 50-čia mokslininkų ir juos nurungusi. Už tai Europoje, kur šv. Kotrynos kultas prasidėjo nuo Kryžiaus karų, ji laikyta mokslininkų globėja. Ikonografijoje šventoji vaizduojama su tekiniu ir kalaviju – jos kankinimo simboliais ar su knyga ir palmės šakele rankose, kaip moksliškumo ir nekaltumo ženklu.

Maždaug šiuo metu yra rudeninio avių kirpimo metas. Tada esanti daug geresnė vilna, negu reta vasarinė ar šieno pakratų prisivėlusi žieminė.

Ši diena istorijoje

1764 metais Varšuvoje karūnuotas Stanislovas Augustas Poniatovskis.

1837 metais gimė poetas, vertėjas, publicistas,1863 metų sukilimo dalyvis Andrius Vištelis. Mirė 1912 metais.

1907 metais gimė aktorius Napoleonas Nakas. Mirė 1970 metais.

1921 metais gimė tapytojas Albertas Žametas. Nuo 1864 metų. buvo Vilniaus miesto teatro dailininkas. Mirė 1876 metais.

1926 metais gimė televizijos režisierė, aktorė Galina Dauguvietytė. Mirė 2015 metais.

1931 metais paskelbtas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas.

1942 metais gimė dailininkė Daliutė Matulaitė.

1973 metais mirė lietuvių kilmės Holivudo aktorius Laurence Harvey (Lorencas Harvis). Gimė 1928 metais Joniškyje žydų šeimoje.

1981 metais gimė Lietuvos dainininkas, dainų autorius, muzikos prodiuseris Stano. Tikrasis vardas — Stanislavas Stavickis.

1996 metais įvyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis. Naujuoju Seimo pirmininku antrą kartą išrinktas Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininkas Vytautas Landsbergis.

2003 metais Kaune mirė žymus rezistentas, politinis kalinys, rašytojas ir publicistas, technikos mokslų daktaras Liudas Dambrauskas. Gimė 1921 metais.

2008 metais mirė 82 metų sulaukęs Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Gimė 1926 metais.

1988 metais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis.

1992 metais įvyko pirmasis šeštojo Lietuvos Respublikos Seimo (1992-1996) posėdis. Seimo pirmininku išrinktas Algirdas Brazauskas.

1996 metais įvyko pirmasis septintojo Lietuvos Respublikos Seimo (1996-2000) posėdis. Seimo pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Germilė, Jaukanta, Jaukantas, Jaukantė, Jaumantas, Jaumantė, Katarina, Katrė, Katryna, Kotrė, Kotryna, Santautas, Santautė, Sanvyda, Sanvydas, Sanvydė, Trynė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Teisėjo plaktukas

Keturi marijampoliečiai medinėmis lazdomis mirtinai sumušė savo sugėrovą

(atnaujinta 12:52 2020.11.24)
Kaltinamiųjų suole atsidūrę vyrai tik iš dalies pripažįsta savo kaltę ir neigia, kad norėjo įvykdyti žmogžudystę

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje keturi marijampoliečiai kaltinami 41 metų vyro nužudymu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių metų kovo pabaigoje kaltinamieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio, mirtinai sumušė kartu su jais sodyboje girtavusį vyriškį. Tyrimo duomenimis, nukentėjusysis patyrė daugybinius smūgius medinėmis lazdomis. Po kelių dienų vyras nuo patirtų sunkių sužalojimų ligoninėje mirė.

Kaltinamieji savo kaltę pripažįsta tik iš dalies ir neigia, kad norėjo įvykdyti žmogžudystę.

Marijampoliečiams gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Tegai:
Marijampolė, Lietuva, nužudymas