Vilniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Vilniaus oro uoste sulaikyta 40 lagaminų, kuriuose buvo gabenamos cigaretės

(atnaujinta 18:24 2020.11.17)
Muitinės pareigūnai sulaikė 40 lagaminų su cigaretėmis, o 7 Latvijos piliečiams bei 4 asmenims be pilietybės, prisipažinusiems, kad dalis lagaminų iš rasto bagažo priklauso jiems, pritaikė administracinės atsakomybės priemones

VILNIUS, lapkričio 17 — Sputnik. Vilniaus oro uoste sulaikyta 40 lagaminų cigarečių, apie tai pranešė Lietuvos Respublikos muitinė.

Pirmadienio pavakarę Vilniaus teritorinės muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Vilniaus oro uosto pareigūnai bendromis jėgomis sulaikė 40 lagaminų cigarečių kontrabandos, o vienuolikai asmenų, kurie keliavo per Lietuvos sostinės oro uostą atvykę lėktuvu iš Baltarusijos, pritaikytos administracinės atsakomybės priemonės už deklaruotinų akcizinių prekių nedeklaravimą muitinei.

Pareigūnų duomenimis, šio pirmadienio pavakarę į Vilniaus oro uostą atskrido lėktuvas iš Minsko. Oro uosto pareigūnai, stebėdami Vilniaus oro uosto teritoriją, koridoriuje, ant laiptų, vedančių iš atvykimo salės į bagažo skyrių, pastebėjo nemažą grupę asmenų ir netoliese sukrautus lagaminus (keleivių rankinį bagažą).

Asmenys buvo praėję VSAT patikrą, tačiau akivaizdžiai vengė vykti į muitinės kontrolės vietą, todėl oro uosto pareigūnai apie įtarimus įspėjo VSAT, šios tarnybos pareigūnai, patikrinę bagažą, keturiasdešimtyje lagaminų aptiko cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Visus asmenis ir aptiktus daiktus VSAT pareigūnai perdavė Vilniaus oro uosto posto muitinės pareigūnams.

Atlikę muitinės kontrolę, Vilniaus oro uosto posto muitinės pareigūnai sulaikė 40 lagaminų su cigaretėmis, o 7 Latvijos piliečiams bei 4 asmenims be pilietybės, prisipažinusiems, kad dalis lagaminų iš rasto bagažo priklauso jiems, pritaikė administracinės atsakomybės priemones (surašyti protokolai, sulaikytos cigaretės).

Tegai:
cigarečių kontrabanda, Muitinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Vilniaus oro uostas
Dar šia tema
Muitininkai sulaikė durpėmis užmaskuotą beveik 2 mln eurų vertės kontrabandą
Iš Baltarusijos įvežtose statinėse su aliuminio milteliais rasta cigarečių kontrabanda
Nufilmuotas Baltarusijoje sulaikytas nelegalus oro kondicionierių krovinys iš Lietuvos
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga

NVSC nenuspręs Seimą, kaip jam dirbti, pareiškė Veryga

(atnaujinta 11:26 2020.11.26)
Pasak sveikatos apsaugos ministro, epidemiologai neišmano ir neprivalo išmanyti Seimo statuto, pagal kurį dirba parlamentarai

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas Aurelius Veryga teigė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) negali Seimui pateikti saugaus jo darbo algoritmo, nes jie neišmano parlamento darbo specifikos.

"Mes negalime sudėlioti Seimui darbo algoritmo, Seimas — labai specifinė institucija, kuri vadovaujasi Seimo statutu. Mes tokių darbo algoritmų nesudėliojame ir kitoms įmonėms, jos pačios pasiruošia savo tvarkas, susidėlioja, vadovaudamosi epidemiologų rekomendacijomis", — ketvirtadienį per nuotolinį Seimo valdybos posėdį sakė Veryga.

Jis pabrėžė, kad epidemiologai neišmano ir neprivalo išmanyti Seimo statuto, pagal kurį dirba parlamentarai.

"Nereikalaukime iš žmonių to, ko jie negali padaryti", — teigė Veryga.

Laikinasis ministras tvirtino, kad NVSC specialistai, epidemiologai gali padėti Seimui parengti saugaus darbo tvarką.

Izoliacija Seime

Pirmadienį Seimo valdyba nusprendė nuo spalio 25 iki gruodžio 3 dienos padaryti pauzę dėl koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, tarp jų ir Čmilytė-Nielsen, užsikrėtė.

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Tegai:
Aurelijus Veryga, koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Vakcina nuo COVID-19

Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinius poveikius

(atnaujinta 10:38 2020.11.26)
"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Tikėtina, kad pirmieji skiepai nuo koronaviuso Lietuvoje bus suleisti jau sausio mėnesį, savo Facebook paskyroje rašė Seimo narys Antanas Guoga.

Pasak Guogos, pasirodant pirmosioms vakcinoms žmonėms visame pasaulyje turi būti suteikta išsami informacija apie visus galimus šalutinius poveikius.

"Tiek "Pfizer", tiek "Moderna" sukurtoms vakcinoms reikia dviejų dozių. Tarp pirmos ir antros dozės turės praeiti dviejų savaičių — mėnesio laiko tarpas. Todėl kai kurie Amerikos gydytojai nerimauja, ar jų pacientai grįš pakartoti antrą dozę, kada po pirmo dūrio gali pasireikšti nemalonūs šalutiniai simptomai", — rašo Seimo narys.

Abi bendrovės po tyrimų pripažino, kad vakcinos gali sukelti žmonėms šalutinį poveikį, panašų į simptomus susijusius su lengvu COVID–19. Pavyzdžiui, gali pasireikšti raumenų skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas. Gydytojai teigia, kad žmonėms reikalingas visiškas aiškumas.

"Koronaviruso vakcinos injekcijos gali sukelti šiurkštų šalutinį poveikį, todėl jie žinos, ko tikėtis ir todėl nebijos atvykti gauti antrą dozę. Nes susileidus tik vieną dozę, skiepas nebus veiksmingas. Tai tas pats, kas nieko", — pabrėžė jis.

Taip pat, pasak jo, labai svarbu žinoti ir apie galimų šalutinių poveikių trukmę.

"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai dar rugsėjo mėnesį sakė, kad gavę injekcijas jie jaučia aukštą temperatūrą, kūno skausmus, galvos skausmus, silpnumą ir išsekimą. Taip pat dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau.

Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuva perka vakcinas kartu su kitomis ES valstybėmis. Išankstinės sutartys jau yra sudarytos su keturiomis farmacijos kompanijomis, kurios baigia klinikinius bandymus ir jau artimiausiais mėnesiais gali pateikti savo vakcinas registracijai.

Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, Europos Komisija registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką.

Lietuva planuoja įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Antanas Guoga
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Seimo nariai raginami atsiprašyti NVSC
Atminimo lenta ant atminimo akmens, įrengto Lenkijos lėktuvo Tu-154 katastrofos vietoje 2010 metų balandžio 10 dieną

Lenkija laiko Rusijos prašymą įrašyti Kačinskio pokalbį prieš jo mirtį provokacija

(atnaujinta 11:27 2020.11.26)
Anksčiau Maskva paprašė Varšuvos telefoninio pokalbio, kurį prezidentas Kačinskis turėjo su broliu prieš 2010 metų lėktuvo katastrofą, stenogramos

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Lenkijos užsienio reikalų viceministras Šimonas Šinkovskis pavadino Rusijos prašymą pateikti telefono pokalbio, kurį prezidentas Lechas Kačinskis su savo broliu prieš pat Smolensko katastrofą surengė, politiniu žaidimu ir provokacija.

Vilniaus miestas
© Sputnik / Владислав Адамовский

Anksčiau Rusija paprašė Lenkijos telefoninio pokalbio, kurį prezidentas Kačinskis turėjo su savo broliu prieš lėktuvo katastrofą 2010 metais, stenogramą. Tokio pokalbio faktą anksčiau rašė Lenkijos žiniasklaida: jų duomenimis, Kačinskis prieš pat savo mirtį telefonu kalbėjo su broliu ir "buvo paliestas vienas iš skrydžio aspektų". Pokalbio įrašas įtrauktas į Lenkijos baudžiamosios bylos medžiagą.

"Tai sunku suvokti kitaip nei kaip tam tikrą provokaciją, nes Rusija, be kita ko, neatsako į Europos Tarybos rezoliuciją, raginančią nutraukti tyrimą ir perduoti Lenkijos valstybei priklausančias nuolaužas. Tuo tarpu ji neatsako į daugelį Lenkijos prokuratūros prašymų. Ji staiga sau primena šį tyrimą ir siunčia paklausimus Lenkijai. Aš to nesielgiu kitaip, tik, deja, iš tam tikro politinio žaidimo", — agentūra RAR cituoja Šinkovskį.

Informaciją apie stenogramos buvimą RIA Novosti patvirtino vienas iš Lenkijoje įvykusio lėktuvo katastrofos tyrimo dalyvių. Jis patikslino, kad pokalbis vyko "netrukus prieš lėktuvo katastrofą leidžiantis Smolenske". Tuo pat metu agentūros pašnekovas atsisakė aptarti pokalbio turinį. Savo ruožtu Lenkijos generalinė prokuratūra neigė stenogramos buvimą.

Kaip anksčiau interviu "Gazeta Wyborcza" sakė buvęs lenkų teisėjas Wojchechas Lonczewskis, atnaujinęs šios nelaimės tyrimą, jei visuomenė sužinotų apie Kačinskio pokalbio turinį, ji "turėtų visiškai kitokį vertinimą, kas įvyko po 2010 metų balandžio 10 dienos". Anot jo, nuorašas jam tapo žinomas "iš labai slaptų medžiagų" ir leidžia "susidaryti idėją, ką sugeba Jaroslavas Kačinskis". Anot buvusio teisėjo, šie dokumentai netyčia buvo įtraukti į Lenkijos baudžiamosios bylos medžiagą. Iki šiol jie nebuvo viešinami.

Kaip buvo paskelbta vėliau, Lenkijos Smolensko lėktuvo katastrofos tyrimo komisija neigė turėjusi pokalbio stenogramą prieš 2010 metų Smolensko lėktuvo katastrofą, nepaisant tyrimo dalyvio patvirtinimo.

"Pakartotinio lėktuvo katastrofos tyrimo pakomitetyje tokios medžiagos nėra, o Generalinė prokuratūra teigė, kad jos taip pat neturi", — sakoma komisijos pranešime, atsakant į RIA Novosti prašymą.

Be to, Lenkijos pusė ir toliau atkakliai tvirtina, kad per avariją lenkų lėktuvo įgula yra nekalta.

"Ryšium su šiandieniniu Rusijos generalinės prokuratūros pareiškimu, kuriame teigiama, kad už katastrofą prie Smolensko buvo atsakingi lenkų pilotai, kurie "nutarė tęsti tūpimą nesant matomumui", informuojame jus, kad šis lenkų pilotų kaltinimas yra melagingas ir, remiantis įrodymų baze, neturi pagrindai", — sakoma pranešime.

Lenkijos komisija tvirtina, kad "būtent Rusijos prokuratūros pateikta medžiaga rodo, kad lenkų pilotai 2010 metų balandžio 10 dieną nuo pat pradžių planavo tik kontrolinį priėjimą į sprendimų priėmimo aukštį ir kitą ratą".

Taip pat nurodoma, kad "100 metrų aukštyje, vadovaujantis ankstesniu sprendimu sukti dar vieną ratą, pirmasis pilotas davė komandą "Palikti", kurią pakartojo antrasis pilotas, po kurio lenkų įgula pradėjo sukti antrą ratą. Šį faktą patvirtino po Rusijos dispečerio avarijos, apibūdinant paskutinę tariamą orlaivio padėtį".

"Mes apgailestaujame, kad Rusijos prokuratūra rodo nežinojimą apie tokią svarbią įrodomąją medžiagą, liudijančią lenkų įgulos veiksmų teisingumą, ir klaidina visuomenę", — sakoma pranešime.

Katastrofa Smolenske

Lenkijos lėktuvas Tu-154 2010 metų balandžio 10 dieną nukrito artėjant tūpimui. Žuvo 96 žmonės, įskaitant tuometinį valstybės vadovą Lechą Kačinskį ir jo žmoną, žymius politikus ir karinius lyderius.

Praėjus metams po tragedijos, Tarpvalstybinis aviacijos komitetas, atlikęs tyrimą, paskelbė, kad tiesioginė katastrofos priežastis buvo įgulos sprendimas neišvykti į pakaitinį aerodromą prastomis oro sąlygomis, o sisteminės priežastys buvo prezidento būrio pilotų mokymo trūkumai.

Pirmoji Lenkijos komisija, vadovaujama buvusio vidaus reikalų ministro Jerzy Millerio, padarė panašias išvadas, nurodydama katastrofos priežastį, kad rūkas lėktuve nukrito žemiau leistino minimumo. Dabartinės Lenkijos valdžios institucijos nesutiko su Tarpvalstybinis aviacijos komiteto ataskaita ir Millerio komisijos išvadomis ir nusprendė sukurti antrą komisiją, kuri kelerius metus nesugebėjo užbaigti savo darbo ir pateikti ataskaitos.

Taigi praėjus dešimčiai metų po katastrofos Lenkijos valdžia svarsto "alternatyvias" įvykio versijas, įskaitant tyčinius Rusijos skrydžių vadovų veiksmus ir tariamai lėktuve Rusijoje pasodintus sprogmenis. RF valdžios institucijos kategoriškai atmeta šias hipotezes.

Tuo tarpu šių metų rugsėjį tapo žinoma, kad Lenkijos generalinė prokuratūra ketina įtraukti į tarptautinį ieškomų skrydžių vadovų, kurie tą dieną dirbo Smolensko aerodrome, sąrašą. Rusijos užsienio reikalų ministerija tai vertino kaip politinį reginį ir persekiojimą.

RF pranešė, kad jis visais atvejais padeda Lenkijos kolegoms tiriant šią ekstremalią situaciją: nuo nelaimės jie daugiau nei dešimt kartų ištyrė lainerio nuolaužas, kurios dabar yra saugomos Rusijoje kaip daiktiniai įrodymai baudžiamojoje byloje.

Tegai:
Lechas Kačinskis, Rusija, Lenkija
Dar šia tema
Žiniasklaida: JAV grasina sankcijomis projekto "Nord Stream-2" dalyviams
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas