Vilnius

Dviejuose Lietuvos miestuose nustatyti temperatūros rekordai

(atnaujinta 19:22 2020.11.18)
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, iki šiol aukščiausia šios dienos oro temperatūra registruota 2002 metais Varėnoje — 13,0 °C

VILNIUS, lapkričio 18 — Sputnik. Beveik visoje Lietuvoje aukščiausia oro temperatūra trečiadienį pakilo aukščiau nei 10°C , tik rytinėje dalyje buvo kiek žemesnė, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, iki šiol aukščiausia šios dienos oro temperatūra registruota 2002 metais Varėnoje — 13,0 °C.

Šiandien paros rekordus perkopė dvi meteorologinės stotys — Telšiuose temperatūra pakilo iki 10,6°C, tuo tarpu 2015 metais ji siekė 10,4°C ir Šiauliuose 11,6 °C, 2015 metais ji buvo 10,8°C.

Taip pat buvo įkelta žemėlapio nuotrauka, kurioje užfiksuota aukščiausia temperatūra iki 15:00.

Tegai:
orai, Lietuva
Dar šia tema
Sinoptikai paspėliojo, kokių orų lietuviai gali sulaukti per Kalėdas
Šiąnakt rytiniame šalies pakraštyje prognozuojama šlapdriba
Prognozės nedžiugina: sinoptikai pranašauja lietų ir šlapdribą
Koronaviruso tyrimai

Lietuvoje turimų priemonių atsargų COVID-19 testams atlikti gali nepakakti iki Kalėdų

(atnaujinta 14:14 2020.11.26)
Ryšium su tuo Nacionalinė laboratorija planuoja pakeisti viešųjų pirkimų procedūras, kad užtikrintų greitesnį priemonių įsigijimą

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) taikys patobulintas ir pažangias viešųjų pirkimų procedūras, kad įsigytų priemones koronaviruso tyrimams atlikti, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Pažymima, jog reikiamos priemonės bus įsigyjamos neskelbiamų viešųjų pirkimų būdu, taikant maksimaliai atviras ir viešas procedūras, o pasiūlymus teikti galės visi galintys pasiūlyti reikiamas priemones. 

Anot NVSPL, tai leis užtikrinti greitesnį priemonių įsigijimą koronaviruso testams atlikti ir greičiau jas pristatyti pagrindinėms gydymo įstaigoms, laboratorijoms ir mobiliesiems punktams.

"Toks sprendimas priimtas įvertinus tai, kad šiuo metu daugumos turimų priemonių atsargų koronaviruso testams atlikti nepakaks iki Šv. Kalėdų, o taikant įprastas, laikui imlias viešųjų pirkimų procedūras jos medikus pasiektų tik kitų metų pradžioje", — sakoma pranešime.

Dabartinis viešųjų pirkimų įstatymas numato galimybę atlikti ir itin greitą pirkimo procedūrą — neskelbiamas derybas. Jomis pagal įstatymo raidę naudotis galima, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais.

Šiuo metu Lietuvoje pastebimas staigus sergamumo koronavirusu augimas. Pirmą kartą nuo pavasario karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio 7 dieną. Po to režimas buvo pratęstas. Pagal vyriausybės sprendimą karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai. Nuo pandemijos pradžios atvejų skaičius šalyje pasiekė 53 757 žmones, 12 655 žmonės pasveiko, 449 pacientai mirė. Šiuo metu koronavirusu serga 40 459 žmonės.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Vilnius

Čaplinskas papasakojo, kaip galima įveikti COVID-19 pandemiją per šešias savaites

(atnaujinta 13:59 2020.11.26)
Remdamasis mokslininkų skaičiavimais, buvęs ULAC vadovas atkakliai teigia, jog reikia plačiai panaudoti greituosius COVID-19 antigeno testus, o ne PGR testus

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas pasidalijo mokslininkų pasiūlytų metodu, kaip galima įveikti COVID-19 pandemiją per šešias savaites.

"Taikydami matematinio modeliavimo metodiką, mokslininkai apskaičiavo, kad kas tris dienas greitaisiais COVID-19 antigeno testais ištyrus po 75 proc. (du trečdalius) asmenų, galima naujų užsikrėtusių asmenų skaičių sumažinti 88 proc. ir taip per 6 savaites įveikti epidemiją", — parašė specialistas savo Facebook paskyroje.

Čaplinsko teigimu, spartesniam epidemijos valdymui, siūloma testavimui naudoti greituosius COVID-19 antigeno testus, kur atsakymas gaunamas greitai — per 15-20 minučių, nes tai leis daug greičiau identifikuoti sergančius, juos izoliuoti, kad neplatintų infekcijos. Tuo tarpu, pasak gydytojo, likusieji žmonės galės gyventi įprastai ir nereikės karantino.

"Be to, tyrėjai pažymėjo, kad net ir testuojant rečiau — kas savaitę pratestuojant pusę populiacijos — epidemijos kreivę taip pat galima "nulaužti". Tokie mokslininkų pateikti rezultatai leido jiems konstatuoti, kad, siekiant greičiau įveikti epidemiją, tikslinga naudoti netgi daug pigesnius mažesnio jautrumo testus — greituosius antigeno, lyginant su dabar plačiai naudojamais jautresniais — PGR testais", — pažymėjo Čaplinskas.

Pasak specialisto, tokie mokslininkų darbai patvirtina, kad galimi įvairesni epidemijos valdymo modeliai, tikslesnė ir pagrįstesnė izoliacija, o ne tik griežti visų gyvenimo veiklų suvaržymai. Ryšium su tuo Čaplinskas paragino kuo greičiau mažinti perteklinius draudimus ir plačiau Lietuvoje diegti įvairesnius šios pandemijos sukėlėjo nustatymo metodus, tai yra ne tik PGR kaip yra dabar, bet ir greituosius COVID-19 antigeno testus.

Šiuo metu Lietuvoje pastebimas staigus sergamumo koronavirusu augimas. Pirmą kartą nuo pavasario karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio 7 dieną. Po to režimas buvo pratęstas. Pagal vyriausybės sprendimą karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai. Nuo pandemijos pradžios atvejų skaičius šalyje pasiekė 53 757 žmones, 12 655 žmonės pasveiko, 449 pacientai mirė. Šiuo metu koronavirusu serga 40 459 žmonės.

Tegai:
pandemija, tyrimas, koronavirusas, Saulius Čaplinskas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio
Europos Komisijos vadovė įvardijo vakcinacijos nuo koronaviruso pradžios datą
Lietuvoje per parą nustatyta daugiau nei 2,1 tūkst. naujų koronaviruso atvejų

Galingiausi Rusijos koviniai lėktuvai atliko naktinį kuro papildymą ore video

(atnaujinta 13:48 2020.11.25)
Skrydžio trukmė buvo daugiau nei aštuonios valandos, degalų papildymas buvo vykdomas dienos ir nakties metu maždaug 600 kilometrų per valandą greičiu

Tolimojo nuotolio aviacijos orlaivių Tu-160 ir Il-78 įgulos ilguosius skrydžius atliko su kuro papildymu. Vaizdo įrašą paskelbė Rusijos Gynybos ministerija.

Ministerija papasakojo, kad skrydis truko daugiau nei aštuonias valandas esant stipriam šoniniam vėjui.

Strateginių raketnešių Tu-160 pilotai atliko degalų papildymą iš tanklaivių Il-78 daugiau nei penkių tūkstančių metrų aukštyje.

Pažymima, kad degalų papildymas buvo vykdomas dienos ir nakties metu maždaug 600 kilometrų per valandą greičiu. Tuo tarpu atstumas tarp orlaivių buvo mažesnis nei 30 metrų.

Iš viso skrydžiuose dalyvavo iki dešimties tolimojo nuotolio aviacijos orlaivių.

Degalų papildymas yra vienas sunkiausių skrydžio mokymo elementų. Tačiau jis būtinas tolimojo nuotolio aviacijos orlaiviams, kurie skrydyje praleidžia daug valandų.

Kuro papildymas leidžia orlaiviams veikti kuo toliau nuo savo bazavimosi vietų ir padidina jų kovinį spindulį.

Tu-160, gavęs pravardę "Baltoji gulbė", yra didžiausias ir galingiausias viršgarsinis lėktuvas karo aviacijos istorijoje, taip pat sunkiausias pasaulyje kovinis lėktuvas. Tai taip pat greičiausias bombonešis, naudojamas Rusijoje.

Tegai:
aviacija, kariniai lėktuvai, Rusija, vaizdo įrašas