Avarija

Ugniagesiai papasakojo, daryti patekus į avariją ir kaip išsigelbėti

(atnaujinta 09:48 2020.11.19)
Šiemet ugniagesiai gelbėtojai 1427 kartus dirbo autoavarijų vietose, iš sudaužytų automobilių jie išlaisvino 139 žmones ir ištraukė 52 žuvusiųjų kūnus

VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Įvykus autoavarijai, transporto priemonėse žmogų nuo smūgių saugo ir jų poveikį sumažina saugos diržai ir oro pagalvės, todėl gali būti sunkiau išsilaisvinti, praneša Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba savo Facebook paskyroje.

"Jeigu neįmanoma atsegti saugos diržo, jį reikėtų nupjauti. Tam rekomenduojama turėti saugos diržų pjovimo įtaisą, tačiau galima pasinaudoti ir peiliu ar žirklėmis. Neturint šių priemonių, reikėtų ieškoti kitų daiktų ar stiklo šukių (šoniniai transporto priemonių stiklai dažniausiai būna grūdinti, todėl pjovimui netiks)", — rašoma pranešime.

Kadangi po avarijos deformuojasi automobilio kėbulas, atidaryti duris ir išlipti gali būti sudėtinga, todėl reikėtų evakuotis per langus ar stoglangį. Jeigu jie avarijos metu nesudužo, juos reikėtų išdaužti. Tam puikiai tinka langų daužtukas, kuris būna integruotas kartu su diržų pjovimo įtaisu. Jeigu jo nėra, galima pasinaudoti automobilyje esančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, sėdynių galvos atramomis.

"Bandant išdaužti langą reikėtų užsimerkti ir pasukti galvą taip, kad stiklo šukės nepataikytų į akis. Išdaužti langą ranka ar koja gali nepavykti, tad, jeigu esate prispaustas, galima pamėginti pareguliuoti sėdynės padėtį taip, kad susikurtumėte sau daugiau erdvės", — pabrėžiama tarnyboje.

Jeigu pavyko išlipti iš transporto priemonės, reikėtų pasirūpinti ir kitais nukentėjusiais asmenimis, ypač vaikais, tačiau būtina įvertinti jų sužalojimų pobūdį, kad savo veiksmais nepadarytumėte dar didesnės žalos jų gyvybei ar sveikatai. Jeigu nukentėjusieji yra be gyvybės ženklų, rekomenduojama iškelti juos iš automobilio ir pradėti jų gaivinimą.

Kasmet po keletą kartų ugniagesiams tenka traukti ir į vandens telkinius įvažiavusius automobilius. Taip atsitikus reikėtų stengtis atsisegti saugos diržus, išsilaisvinti ir palikti transporto priemonę. Tačiau dėl slėgio skirtumo automobilio išorėje ir viduje gali būti sudėtinga atidaryti duris. Jei vanduo nepasiekė lango, galima jį išdaužti ir evakuotis per jį.

Automobiliui visiškai panirus į vandenį, jo salonas taip pat prisipildys vandens. Jam nugrimzdus, slėgis automobilio išorėje ir viduje pasidarys vienodas ir atsiras galimybė atidaryti duris ir evakuotis, tačiau šis procesas gali užtrukti ir sumažinti galimybes išsigelbėti. Jeigu taip atsitiktų, automobilio salono viršuje bus susidariusi oro kišenė, kurioje bus galima kvėpuoti, kol jus suras gelbėtojai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet ugniagesiai gelbėtojai 1427 kartus dirbo autoavarijų vietose, iš sudaužytų automobilių jie išlaisvino 139 žmones ir ištraukė 52 žuvusiųjų kūnus.

Tegai:
avarija, priešgaistinė gelbėjimo tarnyba
Dar šia tema
Plungėje moteris, nesuvaldžiusi automobilio, įvažiavo į namo sieną
Šeštadienį ugniagesiai padėjo vairuotojai pakeisti automobilio ratą
Panevėžyje policininkės iš gaisro išgelbėjo vyrą
Vilniaus troleibusas

Nuo pirmadienio pokyčiai Vilniaus viešajame transporte

(atnaujinta 18:28 2021.04.10)
Keleivių saugumui ir patogumui nuo kitos savaitės sostinės viešasis transportas kursuos dažniau

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Nuo balandžio 12 dienos viešasis transportas Vilniuje kursuos dažniau ir bus talpesnis, praneša "Vilniaus viešasis transportas" Facebook paskyroje.

Nuo pirmadienio į miesto gatves grįžta laikinai nekursavę 20 ir 21 troleibusų maršrutai. Jie kursuos rytinio, vakarinio piko metu ir pagerins susisiekimą vykstantiems iš Žirmūnų ir Antakalnio.

Patogesniam judumui tarp centro ir pietinės miesto dalies sugrąžinami 88 maršruto autobusai, kurie kursuos visą dieną.

Keisis 3G, 34, 54 maršrutų autobusų ir 6 maršruto troleibusų tvarkaraščiai, jie rytinio ir vakarinio piko metu kursuos dažniau.  Dienos metu dažniau kursuos 1G, 2G, 12, 68 maršrutų autobusai ir 2, 7, 17 maršrutų troleibusai. 33 maršruto autobusai, kursuojantys per Kalnėnus, dažniau važiuos visą dieną.

Papildomai keleivių patogumui darbo dienomis keisis 1, 13, 18 troleibusų ir 6G, 2, 16, 40, 58, 78 autobusų maršrutų tvarkaraščiai. 

Nuo balandžio 17 dienos poilsio dienomis 66 maršruto autobusai užsuks į Europos parką.

SĮ "Susisiekimo paslaugos" viešojo transporto darbą organizuoja ir pritaiko pagal naujausias keleivių srautų analizes, pasiskirstymą konkrečiuose maršrutuose. 

Tegai:
viešasis transportas, Vilnius
Dar šia tema
Vilniuje statoma moderni paviršinių nuotekų valykla — video
Nuo Nicos paplūdimių iki Vilniaus gatvių: pavasaris įvairiose ​​šalyse
Į sostinės gatves išrieda dviračiai: "Cyclocity Vilnius" pradeda devintąjį sezoną
Šeima kalnuose

Pediatras pasakojo, kaip tėvai gali padėti vaikui rečiau sirgti

(atnaujinta 18:28 2021.04.10)
Pasak specialisto, dar iki vaiko gimimo reikia laiku ir teisingai įvertinti jo sveikatos būklę, o po gimimo ir vėliau griežtai laikytis mitybos, miego, buvimo gryname ore, fizinio aktyvumo rekomendacijų

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Vaikai ima pavyzdį iš šeimos, todėl tėvai turėtų būti priversti užsiimti kūno kultūra, sportuoti, vaikščioti gryname ore ir teisingai maitintis, RIA Novosti pranešė vyriausiasis laisvai samdomas specialistas pediatras, klinikinės vaikų ligoninės Maskvoje vyriausiasis gydytojas Ismailas Osmanovas.

Pasak specialisto, pradėti reikia nuo gimimo: daroma dar iki vaiko gimimo laiku ir teisingai įvertinti jo sveikatos būklę, o po gimimo ir vėliau griežtai laikytis visų tų rekomendacijų mitybos, miego, buvimo gryname ore atžvilgiu. Be to, skirti dėmesį fiziniam aktyvumui ir užkirsti kelią žalingų įpročių formavimuisi.

"Čia pagrindinis vaidmuo turėtų tekti ne mokyklai, ne mokytojams, bet šeimai. Paprastai vaikai ima pavyzdį iš šeimos, jei nėra įprasta užsiimti kūno kultūra, sportu, tada vaikas to nedarys, jei nėra įprasta vaikščioti mieste, gryname ore, už miesto, parke, taip pat to nepavyks įskiepyti vaikui. Ir pagrindinis dalykas yra mityba", — pasakė Osmanovas, atsakydamas į klausimą, kaip padėti vaikui būti sveikam ir retai sirgti.

Lietuvos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro 2019 metais parengtoje mokyklinio amžiaus vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo tyrimo ataskaitoje galima pamatyti, kad ne visų mokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročiai atitinka sveikos mitybos rekomendacijas, vaikų fizinis aktyvumas taip pat yra nepakankamas.

Pažymima, kad vaikai per mažai suvartoja sveikatai palankesnių maisto produktų, kaip daržovių ir vaisių, žuvies ir jos produktų bei pieno ir jo produktų.

Be to, atskleista, jog vaikai mokyklose per mažai yra fiziškai aktyvūs ir tik kiek daugiau kaip pusė (57,5 proc.) jų išnaudoja mokykloje pertraukas fiziniam aktyvumui, kurių metu aktyviai juda (pvz., bėgioja, šokinėja, laipioja laiptais ir kt.) ir dėl to padažnėja kvėpavimas ir pulsas. Kuo vyresni vaikai, tuo rečiau jie išnaudoja pertraukas mokykloje fiziniam aktyvumui, o jas išnaudoja daugiau berniukų ir daugiau kaime gyvenančių vaikų.

Tegai:
sveikata, vaikai
Temos:
Medicina ir sveikata