Pinigai, archyvinė nuotrauka

ES paramą apgaule gavę asmenys stos prieš teismą

(atnaujinta 11:07 2020.11.19)
Abiem asmenims pareikšti kaltinimai, laikinai apribota nuosavybės teisė nekilnojamajam turtui už 442 tūkst. eurų

VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Du asmenys kaltinami apgaule gavę tikslinę Europos Sąjungos (ES) paramą, klastoję dokumentus ir apgaulingai tvarkę buhalterinę apskaitą, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Panevėžio rajone įsikūrusio ūkio valdytojas, turėdamas visus įgaliojimus veikti ūkio vardu, galimai apgaule gavo ES bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto finansavimą mėsinės galvijininkystės veiklos modernizavimui, kuris siekė beveik 400 tūkst. eurų.

FNTT pareigūnų surinkti duomenys atskleidžia, kad nemaža dalis už paramos skyrimą bei kontrolę atsakingoms institucijoms teiktų dokumentų galėjo būti suklastoti.

Darbams prasidėjus, atsakingasis vadovas teikė statybos darbų vykdymą pagrindžiančius dokumentus, tačiau įtariama, kad dalis darbų išvis nebuvo atlikta, kita dalis buvo daroma ne pagal patvirtintą projektą ir sąmatą.

Kitas kaltinamasis, kurio vadovaujama įmonė vykdė ūkio modernizavimo darbus, taip pat sulaukė FNTT pareigūnų dėmesio. Manoma, kad asmuo darbams vykdyti samdė subrangovus ir su jais neatsiskaitydavo, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir prisidėjo prie ūkio vadovo galimos nusikalstamos veikos.

Abiem asmenims pareikšti kaltinimai, laikinai apribota nuosavybės teisė nekilnojamajam turtui už 442 tūkst. eurų.

Griežčiausia gresianti bausmė už dokumentų klastojimą, kai dėl to buvo padaryta didelė žala — laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už apgaule gautą tikslinę paramą, kai dėl to valstybės ar ES institucija patyrė didelės vertės turtinę žalą, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Ketveri metai nelaisvės gali būti skirti ir už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Tegai:
ES parama, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Šešėlinio automobilių verslo atstovas stos prieš teismą
Kaunietė, dariusi grožio injekcijas be licencijos, stos prieš teismą
Sučiupti NT plėtotojai, nesumokėję beveik ketvirčio milijono PVM
Aurelijus Veryga

Veryga papasakojo, kaip keisis izoliacijos tvarka persirgusiems COVID-19

(atnaujinta 14:53 2020.11.27)
Be to, Seimo nariams planuojama sutrumpinti izoliaciją – turėdami neigiamą atsakymą dėl koronaviruso jie turės izoliotis iki 10 dienų

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Persirgusieji COVID-19 tris mėnesius neturės izoliuotis po didelės rizikos kontakto su užsikrėtusiaisiais, papasakojo laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Apie numatomus pakeitimus jis paskelbė penktadienio spaudos konferencijoje. 

Pasak Verygos, šiandien baigiamas derinti izoliacijos tvarkos pakeitimai tiems, kas perserga COVID-19. 

"Pradėti noriu nuo naujienos, kurios laukia persirgę žmonės. Baigiama derinti tvarka dėl izoliacijos išimčių tiems, kurie perserga COVID-19, o jose nustatoma, kad tiems, kurie persirgo COVID-19 tris mėnesius po aukštos rizikos kontakto jau neturėtų izoliuotis", – teigė Veryga.

Sutrumpinti izoliaciją planuojama ir Seimo nariams. Turėdami neigiamą atsakymą dėl koronaviruso jie turėtų izoliuotis iki 10 dienų.

"Kitas pakeitimas yra susijęs su Seimo darbu. Greta kitų asmenų, kuriems numatyta galimybė susitrumpinti izoliaciją, bus įrašomi ir Seimo nariai, jie galės susitrumpinti izoliaciją iki 10-ties dienų, turėdami neigiamą COVID-19 testą", – teigė Veryga.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras taip pat pažymėjo ir augantį mirtingumo rodiklį. 

"Deja, bet keletą savaičių stebime iš vidurkio iškrentantį augantį mirtingumą ir šiuo metu duoti pavedimai Higienos institutui, pirmadienį aptarinėsime, kokios to priežastys ir kodėl matome jau augantį mirtingumą", – sakė ministras.

Jis pažymėjo, kad nerimą keliantys augantys COVID-19 skaičiai gali priversti imtis dar griežtesnių suvaržymų tam tikriems sektoriams, vieni tokių ugdymo ir prekybos sferos. 

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2339 koronaviruso atvejai, o dėl COVID-19 mirė 22 žmonės. Tai didžiausias iki šiol per parą patvirtintų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios.

Nuo pandemijos pradžios atvejų skaičius pasiekė 56 095 žmones, 13514 žmonės pasveiko, 471 pacientai mirė. Lapkričio 7 dieną įvestas karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Tegai:
COVID-19, Aurelijus Veryga
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Čaplinskas papasakojo, kaip galima įveikti COVID-19 pandemiją per šešias savaites
Lietuvoje turimų priemonių atsargų COVID-19 testams atlikti gali nepakakti iki Kalėdų
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka
Koronaviruso testas

Joniškio gyventojas, žinodamas, kad serga koronavirusu, nesilaikė izoliacijos

(atnaujinta 12:34 2020.11.27)
Teigiama, kad vyras nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų ir sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti COVID-19

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Joniškyje koronavirusu sergantis vyras nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų, praneša Lietuvos policija.

Pabrėžiama, kad vyras, gimęs 1978 metais, būdamas medicinos įstaigos informuotas, kad serga COVID-19 ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis, nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų ir sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti COVID-19 virusu.

Šiuo metu Lietuvoje pastebimas staigus sergamumo koronavirusu augimas. Pirmą kartą nuo pavasario karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio 7 dieną. Po to režimas buvo pratęstas.

Pagal vyriausybės sprendimą karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Tegai:
saviizoliacija, Joniškis, koronavirusas
Dar šia tema
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka
Ketinama įsigyti šaldytuvus vakcinoms laikyti
Skiepytis ar ne?

Skiepytis ar ne? Štai kur mįslė

(atnaujinta 14:51 2020.11.27)
Lietuvoje kol kas nepavyko pažaboti koronaviruso. Naujosios valdžios atstovai teigia iš esmės pakeisiantys kovos su COVID-19 taisykles ir priemones

Tačiau gyventojų vakcinacijos klausimas išlieka pirmoje darbotvarkės vietoje. Tam jau buvo skirtos lėšos, vyksta derybos su gamintojais dėl vakcinos įsigijimo. Bet patys Lietuvos gyventojai pasiskirstė į skiepų oponentus ir šalininkus. Iš tiesų, ilgalaikės vakcinos nuo koronaviruso pasekmės, galinčios paveikti jau egzistuojančias žmonių ligas, vis dar nėra visiškai žinomos.
— Elvyra, girdėjau, kad tau prieš mėnesį buvo diagnozuotas koronavirusas. Kaip susitvarkei su liga?

— Viskas buvo taip, kaip aprašė gydytojai ir užsikrėtusieji. Skonio ir kvapo praradimas, sąnarių skausmas ir karščiavimas penkias dienas. Laimei, kaip sakė gydytojai, patyriau lengvą koronaviruso formą, ir, kaip parodė rentgeno nuotrauka, mano plaučiai nebuvo labiau paveikti nei dėl paprastos plaučių uždegimo. Bet ar organizme atsirado antikūnų, ar ne, dar nežinau. Tam reikia atlikti atskirą tyrimą, o kadangi gydymo įstaigos dabar yra pilnos, jie man liepė kol kas palaukti.

— O man kelia nerimą vakcinacijos klausimas. Aš nepasigavau koronaviruso. Bendravau su užsikrėtusiu asmeniu, tačiau testas parodė neigiamą rezultatą. Ir dabar man neramu, ar skiepytis, ar ne, kai vakcina pasirodys Lietuvoje. Atidžiai stebiu žiniasklaidos informaciją apie skirtingas vakcinas — rusų, amerikiečių, europiečių. Ir kuo daugiau klausausi ir skaitau, tuo blogiau.

— Aš irgi apie tai galvoju. Juk pakartotinės ligos atvejai jau užfiksuoti. Tai reiškia, kad net jei ir susidarė antikūnai, nėra šimtaprocentinės garantijos, kad daugiau nebeužsikrėsiu šia infekcija. Nenorėčiau vėl patirti šį košmarą. Net ne tiek dėl fizinės, kiek dėl emocinės būsenos. Juk prisimink, kaip prieš pusmetį, per pirmąją bangą, žmonės išsigando. Koronaviruso infekcija buvo suvokiama beveik kaip tikra mirtis. Na, kaip AIDS savo laiku.

— Taip, aš prisimenu AIDS baimę praėjusio amžiaus 90-aisiais. Tada daugelis paprasčiausiai atsisakė lytinių santykių, bijodami pasigauti šią mirtiną ligą. O dabar kažkaip nieko nerašo apie AIDS. Ar jis dingo? Kažkaip keista. Gal pamiršime ir koronavirusą?

— Nesvajok, jau sakė, kad bus trečia ir ketvirta bangos. Ir šioje situacijoje aš dar labiau nerimauju dėl savo, o dėl savo tėvų sveikatos. Mano mama turi rimtų virškinimo problemų, o tėvas serga vėžiu. Jei staiga susirgtų koronavirusu, tai gali jį nužudyti. Bet vakcina yra lengvos formos ligos skiepijimas. O kur dar garantija, kad tėvo organizmas, nusilpęs po chemoterapijos, susitvarkys net su lengva forma. Štai kodėl mūsų šeimoje taip atsargiai vertina ne tik virusą, bet ir skiepus. Bet, kaip girdėjau per televiziją, skiepai gali sukelti komplikacijų. O ką tada daryti?

Tegai:
koronavirusas, skiepai