Asvejos ežeras

Lietuvoje, ežero dugne, rasti viduramžių laikų kario palaikai

(atnaujinta 12:31 2020.11.19)
Mokslininkų duomenimis, vyras mirė XVI amžiuje. Mirties priežastis kol kas nežinoma. Netoliese buvo rastas kardas, todėl manoma, kad vyras galėjo būti karys

VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Asvejos ežero dugne rasti viduramžių laikų kario palaikai, praneša "Mir 24" su nuoroda į "Live Science" naujienų svetainę.

Po vandeniu žvalgant ir fiksuojant senojo Dubingių tilto liekanas, devynių metrų gylyje, ežero šlaite, aptikti žmogaus palaikai, padengti dumblo ir smėlio sluoksniu.

Mokslininkų duomenimis, vyras mirė XVI amžiuje. Mirties priežastis kol kas nežinoma. Netoliese buvo rastas kardas, todėl manoma, kad vyras galėjo būti karys.

Pažymima, kad archeologai anksčiau yra radę žmogaus palaikus su jam priklausančiais asmeniniais daiktais kaip pavienis atsitiktinis objektas, o ne palaidojimas, yra unikalus ir pirmas Lietuvoje.

Be kaulų, išliko ilgi odiniai auliniai batai, prie kurių pritvirtinti pentinai, du peiliukai, vienas jų — su odinėmis makštimis, dirželių liekanos. Ekspertai laboratorijoje tiria šiuos artefaktus ir tikisi bent per metus išsiaiškinti kario istoriją.

Dubingių tiltas — pirmasis medinis tiltas per ežerą Lietuvoje. Jis buvo pastatytas 1934 metais. 1998 metais, vykdant kasinėjimus prie Dubingių tilto, buvo atrasti senovinio tilto stulpai, kurie sujungė salą, ant kurios stovėjo Dubingių pilis, priešingame krante.

Tegai:
palaikai, ežeras, Lietuva
 Izraelio vadovui įteikta Vilniaus Gaono moneta

Izraelio vadovui įteikta Vilniaus Gaono moneta

(atnaujinta 18:41 2020.11.26)
Moneta nukalta Vilniaus Gaono Elijo ben Solomono Zalmano 300-ųjų gimimo ir 700-ųjų žydų istorijos Lietuvoje metinių proga

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vardu Izraelio vadovui Reuvenui Rivlinui įteikta proginė moneta, rašoma Prezidentūros pranešime.

Moneta nukalta Vilniaus Gaono Elijo ben Solomono Zalmano 300-ųjų gimimo ir 700-ųjų žydų istorijos Lietuvoje metinių proga.

"Šie metai ypatingi Lietuvai ir jos žydų bendruomenei, šiandien pasklidusiai po visą pasaulį. Minime reikšmingas sukaktis, pagerbiame žydų bendruomenės indėlį į daugiaamžę Lietuvos istoriją", – sakė prezidentas.

Nausėda priminė, kad šiuos metus Seimas yra paskelbęs Vilniaus Gaono metais.

Vilniaus Gaonui skirtoje monetoje užrašai yra lietuvių ir hebrajų kalbomis. Ja pagerbiamas 18 amžiuje Vilniuje gyvenęs talmudistas, misnagdų judėjimo lyderis rabinas Elijas.

Pasinaudodamas proga, Nausėda laišku pasveikino Izraelio Prezidentą, save kildinantį iš Vilniaus Gaono palikuonių, su šiomis reikšmingomis sukaktimis ir pakvietė apsilankyti Lietuvoje pasibaigus pandemijai.

Tegai:
moneta
Aleksoto inovacijų pramonės parko statybos

Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteiktas išskirtinis statusas

(atnaujinta 17:53 2020.11.26)
Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) oficialiai pripažintas visai šaliai reikšmingu objektu

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Vyriausybė Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteikė valstybei svarbaus projekto statusą ir nustatė oficialias parko teritorijos ribas. Šis sprendimas žymi reikšmingo etapo įtvirtinimą bei naujų darbų pradžią, rašoma Kauno savivaldybės pranešime.

Vienas iš didžiųjų Kauno infrastruktūros projektų – 30 ha ploto teritorija inovatyvių įmonių pritraukimui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų vystymui – sulaukė išskirtinio pripažinimo nacionaliniu lygmeniu. Šią savaitę Vyriausybės nutarimu Aleksoto inovacijų pramonės parkas įtrauktas į visai Lietuvai svarbių projektų sąrašą.

Ypatingas statusas suteikiamas tik tiems projektams, kurie ženkliai prisideda prie šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio ar politinio augimo. Neseniai šio pripažinimo sulaukė "Rail Baltica", Kauno viešojo logistikos centro bei Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektai.

"Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu yra ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Turime stiprų Vyriausybės palaikymą čia kurti inovacijų parką su naujomis darbo vietomis, pritraukti užsienio kapitalą bei skatinti mokslo, tyrimų bei verslo sinergiją ir augimą. Kaunas gali ir turi tapti aukštųjų technologijų vystymo centru su ambicija siekti mokslo proveržio. Visa, ko mums reikia – sutelkti Lietuvos ir užsienio talentus bei sukurti jų darbui tinkamą infrastruktūrą", – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1000 gerai apmokamų darbo vietų. 

Šiuo metu tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje jau paklotos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai. AIPP teritorijoje pilnai išasfaltuotos aštuonios gatvės, įrengtas apšvietimas. Šiuo metu čia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. 

Строительная площадка инновационного индустриального парка Алексотас
Aleksoto inovacijų pramonės parko statybos.

Užbaigus susisiekimo infrastruktūros vystymo darbus, planuojama rekonstruoti buvusias sraigtasparnių dirbtuves. Didžiulis angaras užima daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Po renovacijos, patalpose įsikurs inovacijų parko administracija ir laboratorijos.

Rekonstruotas erdves taip pat galės nuomotis aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ir užsienio įmonės, kurios orientuojasi į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą ir kitų inovatyvių sprendimų plėtrą.

Kvalifikuotiems tyrėjams, mokslininkams numatyta sukurti virš pusantro šimto darbo vietų. Čia taip pat  bus įsteigti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai bei įrengtas verslo inkubatorius.  

Skaičiuojama, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų.

Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė