Daržovės

Lietuviškos kilmės produkcijos pasirinkimo galimybės prekybos centruose išliko stabilios

(atnaujinta 14:33 2020.11.19)
Tyrimas buvo atliktas penkiuose didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose. Ištirtos 24 prekių grupės

VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Lietuviški maisto produktai parduotuvių lentynose išlieka konkurencingi, rodo Žemės ūkio ministerijos spalio mėnesį atliktas tyrimas.

Tyrimas buvo atliktas penkiuose didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose. Ištirtos 24 prekių grupės.

Šių metų spalio mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuviškos kilmės produktų procentinė dalis didėjo vienuolikoje prekių grupių, mažėjo dešimtyje, o dar trijose išliko nepakitusi. 

"Prekybos centruose padaugėjo lietuviškos varškės, varškės sūrių, grietinės, jogurtų, nesupakuotos paukštienos, pomidorų bei morkų, tačiau sumažėjo lietuviškos kilmės kiaušinių, sviesto, geriamo pieno, fermentinių sūrių, grietinėlės, supakuotos kiaulienos ir vištienos, agurkų", — teigė Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Labiausiai sumažėjo lietuviškų kiaušinių dalis rinkoje: jei 2019 metais spalį ji siekė 47,2 proc., tai šių metų spalį krito iki 38,8 proc. 

"Lietuviškus kiaušinius iš lentynų stūmė tiek importuoti, tiek privataus prekinio ženklo kiaušiniai. Tačiau rezultatai rodo, kad lietuviški pieno produktai užima daugiau kaip pusę parduotuvių lentynose esančios produkcijos dalies", — pastebėjo Pranckevičius. 

Didžiausią pasirinkimą turi pirkėjai, norintys įsigyti lietuviško varškės sūrio, kefyro ir grietinės — šių prekių grupių produktų, pagamintų Lietuvoje, prekybos centruose yra daugiausia — jie užima beveik 75 proc. siekiančią procentinę dalį.

Lietuviška varškė užima daugiau kaip 62 proc., o jogurtai, sviestas, lydytas sviestas ir tepusis mišinys, fermentiniai sūriai — daugiau kaip 55 proc. Lietuviškos kilmės pienas siekia kiek daugiau nei pusę dalies.

Prekybos centruose — tik lietuviška šviežia, nesupakuota jautiena ir kiauliena 

Tyrimo rezultatai rodo, kad prekybos centruose lietuviška šviežia nesupakuota mėsa ir toliau dominuoja.

Jeigu nesupakuota jautiena ir kiauliena šimtaprocentines pozicijas užėmė ir praėjusių tyrimo duomenimis, tai nesupakuota vištiena 67,4 proc. rinkos dalį užvaldė pastaraisiais metais (Pernai spalį buvo 48,5  proc.). 

Tuo tarpu dėl didėjančios privačių prekinių ženklų dalies supakuotos lietuviškos jautienos, kiaulienos bei vištienos procentinės dalys, palyginti su praėjusių metų spalio mėnesiu, sumažėjo: jautienos ir kiaulienos rinkos dalys traukėsi neženkliai — 1,6–3 proc. punkto, o paukštienos beveik 10 proc. punkto. Dėl privačių prekinių ženklų produktų dalies padidėjimo mažėjo ir importuotos šių rūšių mėsos dalys rinkoje. 

Daugiausia — lietuviškų burokėlių

Lietuvos prekybos centruose daugiausia galima buvo rasti Lietuvoje užaugintų atviro grunto daržovių, ypač burokėlių, morkų ir bulvių. Agurkų ir kopūstų buvo daugiau importuotų nei lietuviškų. 

Tyrimas atskleidė ir didesnes galimybes pasirinkti lietuviškų pomidorų — jei prieš metus jų prekybos centrų lentynose buvo 29,4 proc., tai šių metų spalį procentinė jų dalis padidėjo net iki 41 proc. Daržovių sektoriuje privataus prekinio ženklo dalis yra mažiau reikšminga negu pieno ir mėsos produktų sektoriuose.

Žemės ūkio ministerija nuolat skatina gyventojus atkreipti dėmesį į lietuvišką produkciją, tą, kuri užauginta šalia, ir kviečia pirkėjus rinktis lietuvišką prekę. Tokiu būdu palaikomi vietiniai ūkininkai ir gamintojai, kurie aprūpina gyventojus maisto produktais.

Tai ne tik leidžia gamintojams ir perdirbėjams išlaikyti gamybinius pajėgumus, išsaugoti darbo vietas, bet ir yra naudinga patiems vartotojams. Kuo arčiau galutinės pristatymo vietos yra užauginamas ar pagaminamas maisto gaminys, tuo šviežesnis ir sveikesnis jis pasiekia vartotoją, mažiau apdirbamas saugojimui.

Tegai:
maisto produktai, Žemės ūkio ministerija
Dar šia tema
Pigiausių maisto produktų krepšelis pinga šeštą mėnesį iš eilės
Įvardyti produktai, uždrausti vartoti sergant koronavirusu
Paaiškėjo, kurie produktai Lietuvoje per metus atpigo labiausiai
Lapkričio 29-oji

Kokia šiandien diena: lapkričio 29-osios šventės

(atnaujinta 16:38 2020.11.28)
Lapkričio 29 yra 333-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 334-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 32 dienos

Šią dieną minima Tarptautinė solidarumo su Palestinos tauta diena. Taip pat ši diena Lietuvoje yra draugo diena.

1957 metais "miško brolių" vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui įvykdyta mirties bausmė;
2001 metais Pasaulio lietuvių bendruomenė nutarė remti Lietuvos valdovų rūmų atstatymą.
1901 metais gimė Juozas Grušas, žymus XX a. antros pusės lietuvių dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas bei kultūros veikėjas (m. 1986 m.).
1910 metais gimė Antanas Škėma, lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas, modernizmo atstovas, didžiausias novatorius lietuvių literatūroje (mirė 1961 m.).
1830 metais Varšuvoje prasidėjo 1830-1831 m. sukilimas.

1945 metais susikūrė Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika.
1947 – JTO Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, pagal kurią Palestinos mandatas turėjo būti padalintas į žydų ir arabų valstybes.
1975 – Bilas Geitsas sukūrė kompanijos pavadinimą Microsoft.
Katalikų pasaulyje — pirmasis Advento sekmadienis.

Vardadienius švenčia Butvydė, Daujotas, Saturnas, Saturninas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vaistinė

Gydytojas pasakojo, kaip vaistinės Lietuvoje bando sutaupyti

(atnaujinta 16:26 2020.11.28)
Pasak Kasiulevičiaus, tokiose įstaigose turėtų būti įdarbinti ne tik pardavėjai, bet ir išmanantys konsultantai, kurie tikrai gali padėti klientams

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Kiekvienoje Lietuvos vaistinėje turi būti bent vienas vaistininkas, "Facebook" rašė Vilniaus klinikinės ligoninės "Santaros" gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotojas Vytautas Kasiulevičius.

"Esu 100 procentų įsitikinęs, kad vaistinėje turi dirbti bent vienas vaistininkas, kuris baigė universiteto studijas. Suprantu, kad aš, Vilniaus universiteto, kuris rengia vaistininkus, atstovas, atrodau šališkas, bet tokia farmacijos praktika yra beveik visose Europos šalyse", —  gydytojas.

Pasak Kasiulevičiaus, šimtmečius lietuviai vaistininkus suvokė ne kaip pardavėjus, o kaip sveikatos konsultantus. Gydytojos teigimu, visa visuomenės struktūra, kurioje vaistinėse yra pagrindiniai vaistininkai, bažnyčiose kunigai, advokatų kontorų teisininkai, rodo, kad už tai turėtų atsakyti specialistas. Jis pažymėjo, kad tą patį rodo ir Europos šalių patirtis.

"Todėl raginu Seimo Sveikatos Reikalų komiteto narius rytoj pasipriešinti vaistinių tinklų norui taupyti kaštus ten, kur būtina kompetencija", — rašė Kasiulevičius.

Anksčiau gydytojas rašė, kad šiuo metu didžiausia našta tenka sveikatos priežiūrai. Dėl pandemijos sumažėja medicinos personalas, reguliarios paslaugos ir trūksta lovų COVID-19 pacientams.

Nuo lapkričio 7 dienos šalyje galioja antrasis karantinas, kuris galios iki gruodžio vidurio.

Kovo 11 dieną pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 59,2 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,4 milijono žmonių mirė.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
vaistinės