Koronaviruso vakcina, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai išsiaiškino, kurios tautos turi ilgalaikį prisitaikymą prie koronaviruso

(atnaujinta 09:14 2020.11.20)
Autoriai tikisi, kad jų nustatyti populiacijos skirtumai, susiję su nauja koronaviruso infekcija padės sukurti teisingą epidemiologinę strategiją

VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Australijos ir JAV biologai, tyrinėdami įvairių pasaulio tautų proteomus, pas Rytų Azijos gyventojus atrado koronavirusams būdingų baltymų. Taikydami baltymų kartų skaičiavimo metodą, mokslininkai nustatė, kad prie koronaviruso infekcijų regiono gyventojai prisitaikė prieš 25 tūkstančius metų. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti "bioRxiv" išankstinio spausdinimo serveryje.

Medikė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Георгий Зимарев

Per visą evoliucijos istoriją baltymų sudėtis kiekvienoje žmonių populiacijoje pasikeitė. Kadangi baltymai fiziškai sąveikauja su į organizmą patenkančiais virusais, po kiekvienos virusinės epidemijos populiacijos proteome lieka baltymai, būdingi tam tikram patogenui.

Mokslininkai iš Adelaidės universiteto Australijoje, Australijos nacionalinio universiteto ir Arizonos universiteto (JAV) ištyrė 26 skirtingų populiacijų žmonių iš penkių žemynų proteomus ir pasirinktus baltymus, kurie stipriai sąveikauja su koronavirusais (CoV-VIP) — tuos, kurie dalyvauja imunitete arba kuriuos virusai naudoja savininko ląstelėms užfiksuoti.

Per pastaruosius du dešimtmečius koronavirusų padermės sukėlė tris pagrindinius protrūkius: sunkus ūmus respiracinis sindromas SARS Kinijoje 2002 metais, Artimųjų Rytų kvėpavimo sindromas MERS 2013 metais Saudo Arabijoje ir dabartinė COVID-19 pandemija.

Gerai žinoma, kad per visą žmonijos istoriją virusinės epidemijos atsirasdavo reguliariai. Šiuolaikiniai tyrimo metodai leidžia sužinoti, kokie buvo virusai ir kokius pėdsakus jie paliko paveldimoje biologinėje populiacijų atmintyje.

Mokslininkai pas Rytų Azijos gyventojus atrado unikalų koronavirusams būdingą 42 CoV-VIP rinkinį, veikiantį šiai patogenų grupei tris kartus aktyviau nei kiti baltymai.

Seniausių CoV-VIP amžių autoriai įvertino 900 kartų. Išvertus į metus, tai reiškia, kad adaptacinė reakcija koronavirusams, atsispindinti baltymų evoliucijoje, regiono populiacijoje pirmą kartą atsirado maždaug prieš 25 tūkstančius metų, o po to kelis kartus buvo atnaujinta.

Anot autorių, koronaviruso infekcijų epidemijos šioje pasaulio dalyje prieš nuo 25 iki 5 tūkstančių metų atsirasdavo reguliariai, dėl ko gyventojams susiformavo tam tikras paveldimas imunitetas.

"Mūsų rezultatai pabrėžia būtinybę įtraukti evoliucinius genomo metodus į standartinius medicinos tyrimų protokolus. Atskleidžiant senovės patogeniškų priešų "asmenybes", šie metodai sustiprina mokslininkų gebėjimą numatyti ir taip užkirsti kelią būsimoms epidemijoms", — pažymi mokslininkai savo darbe.

Autoriai tikisi, kad jų nustatyti populiacijos skirtumai, susiję su nauja koronavirusine infekcija, padės sukurti teisingą epidemiologinę strategiją, tikslinį vakcinos paskirstymą ir koreguoti gydymo metodus.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (642)
Dar šia tema
Gydytojas papasakojo, kaip oro sąlygos Lietuvoje veikia COVID-19 infekcijos plitimą
Sveikatos apsaugos ministerija papasakojo, kiek laiko COVID-19 gali gyventi organizme
Kinijos mokslininkai išsiaiškino, kaip koronavirusas reaguoja į drėgmę
Generalinė prokuratūra

Generalinė prokuratūra nori panaikinti Seimo nario Gapšio teisinę neliečiamybę

(atnaujinta 12:35 2020.11.24)
Politikas yra vienas iš kaltinamųjų byloje, susijusioje su "MG Baltic". Į naujosios kadencijos Seimą jis buvo išrinktas nuo Darbo partijos

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Lietuvos Seimą, prašydamas sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusį Darbo partijos pirmininką, deputatą Vytautą Gapšį, kuris kaltinamas prekybą poveikiu ir kyšininkavimu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Politikas yra vienas iš kaltinamųjų byloje, susijusioje su "MG Baltic". Tyrimas pradėtas 2016 metais. Tardymo organai tvirtina, kad koncernas bandė paveikti valdininkų sprendimus siūlydamas jiems kyšius.

Be Gapšio, byloje tyriami buvęs "MG Baltic" viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis ir Seimo deputatas Gintaras Steponavičius, taip pat koncernas "MG Baltic", partija "Liberalų sąjūdis" ir Darbo partija. Kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų ir 1,9 mln. eurų bauda.

Prokuratūra pažymėjo, kad Gapšys buvo išrinktas į naujosios kadencijos (2020–2024 m.) Seimą ir įgijo Seimo nario asmens neliečiamybę. Pagal Lietuvos Konstituciją Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Tik šalies generalinis prokuroras gali kreiptis dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn bei jo laisvės suvaržymo. Ryšium su tuo Pašilis kreipėsi į parlamentą su prašymu panaikinti Gapšio Seimo nario asmens neliečiamybę.

Skandalas aplink "MG Baltic"

2018 metų gegužę Valstybės saugumo departamentas pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ataskaitą apie verslo poveikį valstybinėms ir teisėsaugos struktūroms. Visų pirma, pranešime buvo teigiama, kad koncernas "MG Baltic" esą bandė paveikti valdininkus, kad gautų sau naudą, o jo atstovai užsiėmė šantažu.

Birželį "MG Baltic" ketino pateikti ieškinį Valstybės saugumo departamentui, taip pat tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui. Bendrovė planavo reikalauti atlyginti padarytą žalą, tame tarpe asmeniškai Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio.

"MG Baltic" ir "Liberalų sąjūdis" dalyvauja byloje dėl politinės korupcijos. Buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis kaltinamas didelio kyšio iš įmonės gavimu, taip pat ​​prekyba poveikiu.

Tegai:
MG Baltic, Lietuva, Seimas, Generalinė prokuratūra
Ežeras

Atskleista, kokia temperatūra vyrauja šalies vandens telkiniuose

(atnaujinta 11:27 2020.11.24)
Giliausiame Lietuvos ežere Tauragne vandens temperatūra kol kas dar yra aukštesnė ir siekia 6,9 laipsnius šilumos

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Papasakota kokia temperatūra vyrauja vandens telkiniuose lapkritį, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo Facebook paskyroje.

Jūra
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Skirtingai nei kitų skysčių vandens tankis yra didžiausias esant 4 °C, tačiau toliau vėstant vandens tankis ima mažėti. Todėl gilių vandens telkinių dugne vandens temperatūra yra apie 4 °C ir niekada nenukrenta žemiau", — rašoma pranešime.

Stervo, Girutiškio, Paršežerio, Švento, ežeruose vandens temperatūra jau yra žemesnė nei 5 °C ir artėja prie 4 °C.

Tuo tarpu, giliausiame šalies ežere Tauragne vandens temperatūra kol kas dar yra aukštesnė ir siekia 6,9 °C.

Tarnybos duomenimis, upėse vandens temperatūra svyruoja nuo 3 °C iki 7 °C.

Tegai:
vandens telkiniai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Dar šia tema
Žiemos pranašas: Lietuvoje iškrito pirmasis sniegas
Vairuotojai Lietuvoje perspėjami apie plikledį
Vilnius

Lietuvos ekonomikos ateitis priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos, pareiškė ekspertas

(atnaujinta 14:06 2020.11.24)
Bet kurią akimirką respublikos ekonomika gali smarkiai nukentėti, nes iš tiesų jos pagrindas yra reeksportas, sako ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuvoje gera ekonominė padėtis, skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau jos ekonominė ateitis — trapi ir priklauso nuo gerų santykių su kaimyninėmis šalimis. Apie tai interviu Sputnik Lietuva pareiškė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasak jo, Lietuva turi geras plėtros Baltijos šalyse perspektyvas, tačiau ekonominė padėtis yra gana bloga — didelis nedarbas, o užsienio prekyba yra chroniškai deficitinė. Be to, dėl koronaviruso Baltijos šalyje įvyko bendro vidaus produkto (BVP) nuosmukis.

"Lietuvoje neigiami pasitikėjimo verslo ateitimi rodikliai... Tas pats pasakytina ir apie vartotojų pasitikėjimą, jis taip pat yra neigiamas. Tačiau suprantama tai, kad jų mažmeninė prekyba žlugo — koronavirusas. Bet vis dėlto ši problema egzistuoja", — sakė jis.

Pasak Zubeco, visa Rytų Europa gyveno iš investicijų ir subsidijų iš ES biudžeto. Dabar Briuselis mažina subsidijas ir kyla klausimas, ar respublika turi galimybių sureguliuoti produkcijos gamybą ir tiekimą į tarptautines rinkas.

Ekspertas pažymėjo, kad pagrindinė Lietuvos eksporto pozicija — Baltarusijos ar Rusijos naftos produktų reeksportas arba perdirbimas iš Rusijos resursų.

"Todėl kyla klausimas, kokiu lygiu Lietuva gali egzistuoti savarankiškai be Baltarusijos ir Rusijos paramos. <...> Lietuva turi geras pozicijas, geresnes nei Latvija ir Estija, tačiau tuo pat metu ekonominė ateitis yra labai trapi ir iš tiesų priklauso nuo normalių santykių su Baltarusija, iš dalies su Rusija. Mažesniu mastu, bet, nepaisant to, Rusija vis dar naudoja Lietuvą kaip tranzito koridorių daliai savo produktų", — sakė Zubecas.

Taip pat ekspertas įvertino migraciją Lietuvoje. Jis sakė, kad lietuviai išvyksta, į jų vietą atvyksta migrantai. Tuo tarpu reikia suprasti, kad vidinius gyventojus keičia migrantai.

"Nacionalinės gerovės požiūriu šiame procese nėra nieko gero, nes jie turi pakeisti migrantais tuos žmones, kurie išvyko dirbti į kitas šalis. Tai rodo, kad gyvenimo kokybė Lietuvoje buvo ir yra žemesnė nei Europoje, o Lietuva nėra patraukli savo piliečiams. Visi, kas gali išvykti — išvyksta, ir tai rodo apskritai rimtos finansinės ir ekonominės krizės sąlygas, kuriuose dabar gyvenama... Pirmiausia nukenčia silpnos šalys. Tai, kad Lietuva yra viena silpniausių Europos Sąjungos valstybių kartu su Rumunija, Bulgarija, Graikija... Akivaizdu, kad krizės metu jos labiausiai nukentės", — sakė Zubecas.

Lietuvos ekonomika bet kurią akimirką gali smarkiai nukentėti, nes iš tiesų jos pagrindas yra reeksportas, pridūrė jis.

Anksčiau Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pažymėjo, kad Lietuva turi tvirtą ekonominę padėtį, tačiau šaliai reikalingos tolesnės priemonės, užtikrinančios tvarų ekonomikos atsigavimą.

Apžvalgoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Tuo tarpu daugiau žmonių atvyksta į respubliką, nei iš jos išvyksta, pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo.

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės 2 proc. Be to, tikimasi, kad kitais metais ekonomika augs 2,7 proc.

Tegai:
eksportas, Baltarusija, Rusija, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertas: naujas geležinkelis tarp Baltarusijos ir Lietuvos visiškai neįmanomas
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas