Kardinolas Henrikas Romanas Gulbinovičius, archyvinė nuotrauka

Naujas Noreika: kodėl Lietuvoje gatvės pavadintos kardinolo-pedofilo vardu

(atnaujinta 09:20 2020.11.20)
Lenkijos kardinolui, patekusiam į skandalą, buvo suteiktas Vilniaus krašto garbės piliečio vardas ir savivaldybės valdžia kažkodėl neskuba jo atšaukti, rašo ekspertas Aleksejus Iljaševičius

VILNIUS, lapkričio 20 — Sputnik. Prieštaringai vertinamas lietuvių kilmės lenkų kardinolas Henrikas Romanas Gulbinovičius mirė eidamas 97 metus, praėjus kelioms dienoms po to, kai Šventasis Sostas jį pripažino kaltu dėl daugybės rimtų kaltinimų, įskaitant priekabiavimą ir pedofilų kunigų slėpimą. Tačiau klausimas, kaip turėtų pasielgti šalys, sugebėjusios įamžinti jo atminimą, lieka atviras, RuBaltic.ru straipsnyje rašo Aleksejus Iljaševičius.

Lapkričio pradžioje Gulbinovičiui buvo uždrausta dalyvauti bet kokiose viešose pamaldose, nešioti vyskupų skiriamuosius ženklus ir būti palaidotam Vroclavo katedroje. Be to, jis buvo įpareigotas sumokėti kompensaciją Šv. Juozapo fondui, įsteigtam bažnyčios veiklai paremti seksualinio smurto aukų labui. Tačiau lapkričio 16 dieną kardinolas mirė.

"Čia pirmiausia kalbama apie Lenkiją. Pakanka pasakyti, kad čia jam buvo suteiktas aukščiausias valstybinis apdovanojimas — Baltojo erelio ordinas. Tokia pati dilema kyla ir Lietuvai. Gulbinovičius, nors ir buvo Lenkijos arkivyskupas, gimė Vilniuje. Pasirodo, kad vaikystė ir jis jaunystę praleido šiuolaikinės Lietuvos Respublikos teritorijoje", — sakoma straipsnyje.

Lietuvoje jam suteiktas Vilniaus krašto garbės gyventojo vardas, jo vardu pavadintos kelios gatvės. Be to, 2013 metais Gulbinovičiui buvo įteiktas Lietuvos kultūros ministerijos apdovanojimas, kurį dabar ketinama atšaukti.

"Kažkodėl savivaldybės valdžia neskuba. Paklausta, ar iš Gulbinovičiaus bus atimtas garbės piliečio statusas, Vilniaus rajono merė Marija Rekst nepateikė aiškaus atsakymo. <...> Lietuvai Henrikas Gulbinovičius gali virsti nauju Jonu Noreika, kuris laikomas išskirtiniu tautos atstovu ir drąsiu kovotoju prieš "sovietinę okupaciją", — sakoma straipsnyje.

Straipsnio autorius pabrėžė, kad Noreika dalyvavo žydų gyventojų naikinime, tačiau oficialus Vilnius jį pateisina tuo, kad jis buvo priverstas vykdyti aukštesnės nacių vadovybės įsakymus.

"Dabar abejotinų Lietuvos veikėjų sąrašas pasipildė dar viena pavarde. Ir Vilniaus krašto gyventojai yra teisūs nusprendę, ar jie nori vaikščioti gatvėmis, pavadintomis pedofilų vardais", — rašo Iljaševičius.

Kas yra Jonas Noreika

Lietuvoje Noreika laikomas "nacionaliniu didvyriu". 2019 metais Lietuvos žmogaus teisių aktyvistas Stanislovas Tomas kūju sudaužė memorialinę lentą Noreikai ant sostinės centre esančio Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.

Po šio įvykio Vilniaus meras Remigijus Šimašius nurodė lentą nukabinti, nes yra duomenų, kad "partizanai" dalyvavo steigiant žydų getą. Tačiau nacionalistų aktyvistai sukūrė naują lentelę ir savavališkai ją pakabino. Meras pasipiktino šiuo poelgiu, tačiau lenta vis tiek kabo savo ankstesnėje vietoje.

Noreika galimai buvo nacių bendrininkas ir prisidėjo prie Lietuvos žydų bendruomenės naikinimo Antrojo pasaulinio karo laikais.

1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities viršininku. Be to, jis buvo organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys. Manoma, kad Noreikos įsakymu regione gyvenantys žydai buvo perkelti į getą, o jų turtas buvo paimtas. Vėliau gete žuvo tūkstančiai žmonių.

Po kelerių metų Noreika stojo į "miško brolių" — nacionalistų ginkluotos grupuotės — gretas. Manoma, kad nemaža dalis Lietuvos "partizanų" palaikė nacius ir dalyvavo naikinant sovietų partijos darbuotojus, Lietuvos žydų bendruomenę ir civilius gyventojus.

Tegai:
pedofilija, katalikų bažnyčia, bažnyčia, Jonas Noreika
Dar šia tema
Lietuvos teismas atmetė skundą dėl Noreikos veklos įvertinimo
Konservatoriai reikalauja, kad Linkevičius ir Šimašius pakeistų nuomonę dėl Noreikos
Lapkričio 25

Kokia šiandien diena: lapkričio 25-osios šventės

(atnaujinta 17:42 2020.11.24)
Nuo lapkričio 25 dienos iki metų galo lieka 36 dienos, dienos ilgis —  07 val. 57 min. Šią dieną 1992 metais Seimo pirmininku tapo Algirdas Brazauskas, o 1996 metais — Vytautas Landsbergis

Lapkričio 25 yra 329-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 330-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 36 dienos.

2020 metų lapkričio 25 dieną saulė teka 08:07leidžiasi 16:04, dienos ilgis — 07 val. 57 min.

Šv. Kotryna, Senbernių diena 

Lapkričio 25 dieną minima šv. Kotryna. Ji buvo IV amžiaus kankinė. Laikoma, kad šv. Kotryna yra mokslininkų globėja. XIX a. Žemaitijoje tikėta, kad šv. Kotryna padedanti, jei to prašoma, vyrams gauti gerą žmoną. Teigta, kad nevedusieji šito melsdavę šv. Kotrynos dienos išvakarėse.

Legenda pasakoja, kad mergina, būdama aštuoniolikmetė, buvo labai graži ir išsilavinusi. Įnirtingo krikščionių persekiojimo 305-312 metų laikotarpiu ji už tikėjimą buvusi žiauriai nužudyta: įsukta į tekinį, paskui nukirsdinta. Angelai nunešę jos kūną į Sinajaus kalną, kur vėlesniais laikais buvęs pastatytas garsus moterų vienuolynas. Sakoma, kad prieš mirtį ji dalyvavusi dispute su 50-čia mokslininkų ir juos nurungusi. Už tai Europoje, kur šv. Kotrynos kultas prasidėjo nuo Kryžiaus karų, ji laikyta mokslininkų globėja. Ikonografijoje šventoji vaizduojama su tekiniu ir kalaviju – jos kankinimo simboliais ar su knyga ir palmės šakele rankose, kaip moksliškumo ir nekaltumo ženklu.

Maždaug šiuo metu yra rudeninio avių kirpimo metas. Tada esanti daug geresnė vilna, negu reta vasarinė ar šieno pakratų prisivėlusi žieminė.

Ši diena istorijoje

1764 metais Varšuvoje karūnuotas Stanislovas Augustas Poniatovskis.

1837 metais gimė poetas, vertėjas, publicistas,1863 metų sukilimo dalyvis Andrius Vištelis. Mirė 1912 metais.

1907 metais gimė aktorius Napoleonas Nakas. Mirė 1970 metais.

1921 metais gimė tapytojas Albertas Žametas. Nuo 1864 metų. buvo Vilniaus miesto teatro dailininkas. Mirė 1876 metais.

1926 metais gimė televizijos režisierė, aktorė Galina Dauguvietytė. Mirė 2015 metais.

1931 metais paskelbtas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas.

1942 metais gimė dailininkė Daliutė Matulaitė.

1973 metais mirė lietuvių kilmės Holivudo aktorius Laurence Harvey (Lorencas Harvis). Gimė 1928 metais Joniškyje žydų šeimoje.

1981 metais gimė Lietuvos dainininkas, dainų autorius, muzikos prodiuseris Stano. Tikrasis vardas — Stanislavas Stavickis.

1996 metais įvyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis. Naujuoju Seimo pirmininku antrą kartą išrinktas Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininkas Vytautas Landsbergis.

2003 metais Kaune mirė žymus rezistentas, politinis kalinys, rašytojas ir publicistas, technikos mokslų daktaras Liudas Dambrauskas. Gimė 1921 metais.

2008 metais mirė 82 metų sulaukęs Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Gimė 1926 metais.

1988 metais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis.

1992 metais įvyko pirmasis šeštojo Lietuvos Respublikos Seimo (1992-1996) posėdis. Seimo pirmininku išrinktas Algirdas Brazauskas.

1996 metais įvyko pirmasis septintojo Lietuvos Respublikos Seimo (1996-2000) posėdis. Seimo pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Germilė, Jaukanta, Jaukantas, Jaukantė, Jaumantas, Jaumantė, Katarina, Katrė, Katryna, Kotrė, Kotryna, Santautas, Santautė, Sanvyda, Sanvydas, Sanvydė, Trynė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Teisėjo plaktukas

Keturi marijampoliečiai medinėmis lazdomis mirtinai sumušė savo sugėrovą

(atnaujinta 12:52 2020.11.24)
Kaltinamiųjų suole atsidūrę vyrai tik iš dalies pripažįsta savo kaltę ir neigia, kad norėjo įvykdyti žmogžudystę

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje keturi marijampoliečiai kaltinami 41 metų vyro nužudymu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių metų kovo pabaigoje kaltinamieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio, mirtinai sumušė kartu su jais sodyboje girtavusį vyriškį. Tyrimo duomenimis, nukentėjusysis patyrė daugybinius smūgius medinėmis lazdomis. Po kelių dienų vyras nuo patirtų sunkių sužalojimų ligoninėje mirė.

Kaltinamieji savo kaltę pripažįsta tik iš dalies ir neigia, kad norėjo įvykdyti žmogžudystę.

Marijampoliečiams gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Tegai:
Marijampolė, Lietuva, nužudymas