Karantinas Vilniuje

Tyrimas rodo, kad dažniau nei kas dešimtas vienkartinę kaukę keičia vos kas 7 dienas

(atnaujinta 17:47 2020.11.20)
Vaistininkė pastebi, kad informacijos apie tinkamą kaukių dėvėjimą tikrai netrūksta, tačiau dalis žmonių vis dar neatsakingai vertina susirgimo riziką ar taupo kaukes

VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Net 26 proc. respondentų keičia vienkartines apsaugines medicinines kaukes kas kelias dienas, o 13 proc. daro tai rečiau nei kartą per savaitę, rodo ką tik atliktas reprezentatyvus "Eurovaistinės" užsakymu atliktas tyrimas.

Kaukių režimas Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Įsigaliojus karantinui kaukės visoje šalyje tapo privalomos išėjus iš namų, tačiau jos vis dar dėvimos netaisyklingai.

"Spinter Tyrimai" atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad beveik pusė respondentų mano, kad rūpintis COVID-19 prevencija galėtų pasistengti labiau. Specialistai sako, kad pastebėjo visuomenės nuovargį ir abejingumą.

"Eurovaistinės" vaistininkė Miglė Kazakevičienė sako, kad tokie rezultatai vaistininkų, deja, bet nestebina.

"Vaistinėje matome, kad ateina klientų dėvinčių purvinas, nunešiotas kaukes ir respiratorius. Vis dar daug žmonių netaisyklingai dėvi kaukes", — pabrėžė ji ir priminė, kad medicininės kaukės yra vienkartinės ir kiekvieną kartą nusiėmus turėtų būti išmetamos ir dėvimos ne ilgiau nei 3–4 valandas arba iki tol, kol sudrėksta. Dėvint ilgiau, kaukių efektyvumas mažėja.

Vaistininkė pastebi, kad informacijos apie tinkamą kaukių dėvėjimą tikrai netrūksta, tačiau dalis žmonių vis dar neatsakingai vertina susirgimo riziką ar taupo kaukes.

Purvina kaukė — įspėjimas saugotis papildomai

Vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė sako, kad rekomendacijų neigimas kyla ir dėl paprasčiausio nuovargio. Ji pastebi, kad pavasarį daugiau žmonių atsakingai laikėsi rankų higienos, vengė viešų vietų, daugiau laiko leido namuose, o dabar jaučiamas visuomenės atsipalaidavimas.

"Apie tai daug kalbėjome ir vasarą — kadangi negalėjome tinkamai atostogauti, matėme, kad rudenį daugės ir depresija sergančių, ir nusivylusių, ir pasitikėjimo mažės. Tai, kas veikė kovą neveiks dabar", — sako ji.

Visuomenėje ryškėjantis beviltiškumo jausmas ir augantis pyktis, priešinimasis rekomendacijoms, pasak gydytojos, atsispindi tyrimo rezultatuose. Gydytoja sako, kad dalis žmonių prisidengia nepatogumu, tačiau tai iškelti virš saugumo ir atsakingumo — itin neteisingas žingsnis.

"Mokslininkai sako, kad geriau bet kokia kaukė nei jokios, tačiau jeigu pamatome žmogų su purvina, nudėvėta kauke, tai turėtų būti papildomas signalas mums — laikytis nuo jo atokiau, aktyviau dezinfekuoti rankas, o jeigu turime galimybę ir paprašyti pasikeisti kaukę, galbūt patys galime duoti jam naują", — patarimais dalinasi vaikų gydytoja.

Nors daug žmonių pavargo nuo besitęsiančios situacijos, vis dėlto specialistai ragina ieškoti kūrybiškų būdų, kaip nepamiršti laikytis tinkamos rankų higienos, kaukių dėvėjimo rekomendacijų. Gydytoja pataria pagalvoti apie kūrybiškus sprendimus — nusistatyti telefone priminimą įspėjantį pasikeisti kaukę, prie durų pasikabinti lapelį, kuris primintų išeinant iš namų turėti naują kaukę.

"Žmonės jau įprato prie statistikos, tačiau norėtųsi, kad atkreiptume dėmesį, jog tarp tos statistikos yra kitų artimieji, tėvai, giminaičiai. Žiūrėdami į statistiką, žmonės turėtų matyti ne skaičius, o žmonių istorijas, nes jeigu mes nesusiimsime, sprendimai, kaip kovoti su pandemija turės tik griežtėti. Pagalvokite, kas būtų, o jeigu tarp tų skaičių būčiau aš arba mano artimieji? Ir neužsidėta kaukė tik didina šią riziką", — sako vaikų gydytoja.

Sutinka, kad reikėtų stengtis labiau

Atliktas tyrimas taip pat rodo, kad patys žmonės mano, jog deda nepakankamai pastangų imdamiesi prevencinių apsaugos nuo koronaviruso priemonių. Beveik pusė respondentų, 43 proc., teigė galvojantys, kad galėtų pasistengti labiau, o darantys viską, kad nesusirgtų, teigė 37 proc. respondentų.

Nuomonės, kad galėtų pasistengti labiau dažniau laikosi vyrai, 18–35 metų respondentai ir miestų gyventojai, o darančios viską, kad nesusirgtų dažniau įvardijo moterys, aukščiausio išsimokslinimo grupės atstovai ir miestų gyventojai.

Kazakevičienės teigimu, klientams nuolat primena apie visas apsaugos nuo koronaviruso priemones — tinkama rankų higieną, atstumo laikymąsi, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketą, patalpų vėdinimo svarbą. Tačiau, anot jos, sąmoningumo ugdymas yra ilgalaikis procesas ir rezultatams pasiekti reikalingas nuoseklus švietimas.

Daug diskusijų kyla dėl vaikų apsaugos, vaikų gydytoja sako, kad vaikai taip pat, kaip ir suaugę, gali užsikrėsti koronavirusu, gali tapti šio viruso nešiotojais ir platinti sukėlėją aplinkiniams, todėl apsaugos priemonių jiems reikėtų imtis. Tačiau sprendimą ar reikia būtinai vaikams nešioti kaukes reikėtų priimti įvertinus jų amžių ir sveikatos būklę.

"Mažiukai daug laksto, jiems kaukės krenta, todėl juos tik apsunkintų jų dėvėjimas. Be to maži vaikai tiek nebendrauja su kitais žmonėmis — tik tėvai ir darželis. Tačiau aš už tai, kad mokyklinukai jau nešiotų kaukes, nes jie ir patys nuvyksta dažnai į mokyklą, ir užsuka į parduotuvę", — sako ji ir primena, kad kaukės užsidėjimas ne tik apsauga sau, bet ir visuomenei. Gydytoja pataria įvertinti, koks vaiko imunitetas, jeigu vaikas dažnai serga, galbūt ir jaunesniam reikėtų pridengti veidą kaukę.

Pagrindinio šalies vaistinių tinklo "Eurovaistinė" valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė sako, kad tyrimo rezultatai kelia susirūpinimą, tačiau kartu su vaistininkais siekiama, kad situacija gerėtų.

"Žinome, kad vaistininkai nuolat primena žmonėms, kaip taisyklingai dėvėti apsaugines kaukes, kaip imtis kitų prevencijos priemonių. Nuolat ieškome priemonių, kurios padėtų suvaldyti koronaviruso plitimą ir prisidėtų prie visuomenės saugumo", — sako ji.

"Eurovaistinės" užsakymu spalio 19–29 dienomis tyrimą atliko "Spinter Research", tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai.

Tegai:
koronavirusas, tyrimas, vaistinės
Lapkričio 24-oji

Kokia šiandien diena: lapkričio 24 dienos šventės

(atnaujinta 15:55 2020.11.23)
Nuo lapkričio 24 dienos iki metų galo lieka 37 dienos, dienos ilgis — 08 val. 00 min., šią dieną savo vardadienį švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas

Lapkričio 24 yra 328-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 329-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 37 dienos.

2020 metų lapkričio 24 dieną saulė teka 08:05, leidžiasi 16:05, dienos ilgis — 08 val. 00 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas.

Katalikai šią dieną mini kankinius — Šv. kunigą Andriejų Zung–Laką ir jo draugus.

1988 metais šv. popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizuoti vietnamiečių kankiniai, primenantys XVIII–XIX a. Tolimuosiuose Rytuose vykusią evangelizaciją.

Šią dieną minima 117 kankinių: 8 vyskupai, 50 kunigų ir 59 pasauliečiai. Bendru šventimu pagerbiami kankiniai iš Azijos regionų — Tunkvino, Anamitos ir Koncichino. Jie visi labiau norėjo iškentėti tremtį, kalėjimus, kankinimus, pagaliau net mirtį, negu mindžioti kryžių ir atsisakyti krikščioniškojo tikėjimo.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1714 metais Žemaitijoje gimė Tomas Žebrauskas, matematikas, astronomas, architektas. Mirė 1758 metais.

1906 metais gimė prozininkas ir vertėjas Kazys Jankauskas. Mirė 1996 metais.

1907 metais gimė rašytojas Justinas Pilyponis. Mirė 1947 metais.

1910 metais gimė rašytojas ir vertėjas Viktoras Katilius. Mirė 1993 metais.

1937 metais gimė literatūros tyrinėtojas, teatrologas Algis Samulionis. Mirė 1994 metais.

1941 metais gimė mokslo populiarintojas, diplomatas Romualdas Kalonaitis.

1952 metais gimė Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Albertas Malinauskas.

1956 metais gimė chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Ričardas Janilionis.

1989 metais buvo priimtas LSSR Tautinių mažumų įstatymas.

1996 metais mirė fizikos ir matematikos mokslų daktaras Viktoras Kybartas. Gimė 1929 metais.

1997 metais į apyvartą buvo išleisti naujieji 200 litų nominalo banknotai.

2010 metais nacionaliniame muziejuje Vilniuje iškilmingai įteikta valstybinė Jono Basanavičiaus premija kultūros veikėjai Marijai Remienei ir etnologei Irenai Aušrelei Čepienei.

Ši diena pasaulio istorijoje

1642 metais danų jūrininkas Abelis Tasmanas atrado Tasmaniją.

1759 metais prasidėjo pragaištingas Vezuvijaus išsiveržimas.

1842 metais pirmą kartą susitiko Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas.

1859 metais buvo išspausdintas kontroversiškasis anglų natūralisto Čarlzo Darvino veikalas "Rūšių atsiradimas".

1874 metais Amerikietis Džozefas Glidenas užpatentavo spygliuotą vielą.

1963 metais buvo nušautas Amerikos prezidento Džono F.Kenedžio nužudymu apkaltintas Li Harvis Osvaldas.

1987 metais JAV ir TSRS susitarė atsikratyti trumpų ir vidutinių nuotolių branduolinių raketų.

1991 metais nuo AIDS mirė britų legendinės grupės "Queen" 45 metų vokalistas Fredis Merkuris. Gimė 1946 metais.

1992 metais Kinijoje, Kinijos pietų oro linijų lėktyvui nukritus, žuvo 141 žmogus.

2007 metais Kevinas Rudas tapo 26-uoju Australijos ministru pirmininku.

Tegai:
Lietuva, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Maisto banko akcija

Vilniuje karantino metu senjorams bus pristatytas maistas į namus

(atnaujinta 15:54 2020.11.23)
Iki pat Kalėdų sunkiai išgyvenantiems, vienišiems senjorams Vilniuje bus suteikta parama – kas dvi savaites savanoriai atveš po maisto paketą į namus

VILNIUS, lapkričio 23 – Sputnik. Vilniaus savivaldybė, bendradarbiaudama su "Maisto banku" ir pasitelkusi savanorius, pristatys maisto paketus į senolių namus, praneša spaudos tarnyba. 

Nuo šiandien iki pat Kalėdų, sunkiai išgyvenantys, vieniši ir be pagalbos likę senjorai Vilniuje gali paskambinti tel. 1664 ir pranešti apie jiems reikalingą pagalbą. 

Senjorams paruoštuose maisto paketuose savanoriai sudėjo: makaronų, kruopų, konservuotų daržovių, uogienės, mėsos arba žuvies konservų, aliejaus, miltų, arbatos, cukraus, pagal galimybę įvairių saldumynų (šokolado, saldžių riešutų batonėlių ar panašiai).

Savanoriai atveš po maisto paketą kas dvi savaites.

"Daugeliui karantinas kelia iššūkių, bet senjorams dabartinis laikmetis yra nepalyginamai sunkesnis. Vilniečiai geba greit susitelkti, kai to labiausiai reikia – suradome daug puikių žmonių, kurie skiria savo laiko, resursų ir neatlygintinai veža senjorams būtiniausių produktų į namus. Norime padrąsinti senjorus nesidrovėti skambinti 1664, nelikti vienumoje – mes galime jums padėti", – drąsino sostinės meras Remigijus Šimašius.

Pirmos bangos metu maistas pasiekė 1542 gavėjus, iki namų buvo pristatytas net 7301 maisto paketas. Bendras paramos maistu kiekis – 28 465 kg, o jo vertė – daugiau kaip 42 tūkst. eurų.

Tegai:
parama, senjorai, Vilnius
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vyriausybė paaiškino, kokiomis sąlygomis būtų pratęstas karantinas
Karantinas gali būti pratęstas dar trims savaitėms
Specialistai pataria, kaip ugdyti darželinukus namuose karantino metu