Vilnius

Jauni žmonės svajoja gyventi privačiuose namuose, vengia sostinės, rodo apklausa

(atnaujinta 09:13 2020.11.21)
Nors ir svajoja apie privačius namus, tačiau net 43 proc. jaunimo savo būstą įsigyja daugiabutyje

VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Lietuvos gyventojai nuo 20 iki 30 metų labiausiai norėtų gyventi privačiuose namuose bet kuriame Lietuvos mieste, išskyrus Vilnių, rodo "Luminor" banko atlikta apklausa.

Panaši tendencija ir Latvijoje — čia 40 proc. jaunimo nori gyventi nuosavame name aplink Rygą, tuo tarpu net trečdalis jaunų estų nori gyventi kaimo name. Tačiau visose Baltijos šalyse didžioji dauguma jaunimo nusiteikę geriau mokėti būsto paskolą nei nuomą.

Tyrimas atskleidė, kad net 34 proc. Lietuvos jaunimo pirmiausia pasirinktų privatų namą bet kuriame Lietuvos mieste, išskyrus Vilnių. Kitas pasirinkimas — butas bet kuriame Lietuvos mieste, išskyrus sostinę — taip galvoja 23 proc. apklaustųjų. Ir tik 19 proc. jaunimo rinktųsi gyventi Vilniaus centre.

Pasak "Luminor" banko būsto kredito produkto vadovo Andriaus Kvakšio, palyginus tris Baltijos šalis, Lietuva turi tolygiausiai išvystytus regionus, todėl natūralu, kad didelė dalis jaunimo nepageidauja gyventi viename mieste, kaip kad yra Latvijoje ar Estijoje.

"Apklausos duomenys rodo, kad kuo žmogus jaunesnis, tuo labiau nori gyventi miesto šurmuly. Kai pažiūri į 20-25 metų jaunimą, kone 23 proc. jų teigia norintys gyventi sostinės centre, tačiau šiek tiek vyresni asmenys tarp 26 ir 30 metų jau nori daugiau ramybės — tik 15 proc. jų svajoja apie gyvenimą miesto įvykių sūkuryje. Akivaizdu, kad socialinis gyvenimas ir pramogos yra svarbesnės jaunesniems žmonėms, tačiau tie, kurie galbūt jau paragavo gyvenimo didmiestyje ir pradėjo galvoti apie šeimą, pirmenybę teiktų būstui už centro ribų, ekologiškesnėje ir labiau šeimai palankioje aplinkoje", — sako Kvakšys.

Tuo tarpu 70 proc. jaunų žmonių mano, kad yra geriau mokėti paskolą negu nuomą — ir šios tendencijos puikiai matomos paraiškų dėl būsto paskolų kiekyje. Šių metų rugsėjo ir spalio mėnesiais "Luminor" bankas gavo net 70 proc. daugiau paraiškų negu pernai tuo pat metu. Tai rodo, kad Lietuvos žmonės, taip pat ir jaunimas, aktyviai ieško būsto ir jį perka.

Tyrimo duomenimis, jaunimo norai ir realybė — smarkiai skiriasi. Nors ir svajoja apie privačius namus, tačiau net 43 proc. jaunimo savo būstą įsigyja daugiabutyje. Naujos statybos būstą renkasi 36 proc. jaunuolių, 8 proc. — renovuotą butą ir tik 13 proc. įsigyja privatų namą.

"Jaunimo pasirinkimą dėl būsto dažnai lemia kaina ir turimos santaupos, todėl ir pusė apklaustų jaunuolių Lietuvoje sako, kad negali įsigyti būsto dėl žemų pajamų, dar 40 proc. — neturi reikiamų santaupų. Todėl savo pirmaisiais namais jauniams renkasi butą pagal mažiausią kainą. Tačiau ir tokiu atveju, pirkdamas nekilnojamąjį turtą jaunas žmogus jau investuoja į ateitį. Dar daugiau, pagausėjus šeimai ir prireikus didesnio gyvenamojo ploto, visada galima parduoti pirmąjį turtą ir investuoti gautas lėšas į kitus namus", — sako Kvakšys.

Baltijos šalių jaunimo apklausą "Luminor" banko užsakymu rugsėjo mėnesį atliko SKDS tyrimų centras, iš viso apklausta 1,2 tūkst. 20–30 metų jaunimo.

Tegai:
paskola, nuoma, daugiabutis, privatus namas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Atidžiau keliuose: pastebima, jog persukus laiką padaugėja eismo įvykių
Apklausa parodė, kad pandemija paveikė beveik pusės Lietuvos gyventojų finansus
Tyrimas rodo, kad dažniau nei kas dešimtas vienkartinę kaukę keičia vos kas 7 dienas
Vakcina nuo COVID-19

Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinius poveikius

(atnaujinta 10:38 2020.11.26)
"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Tikėtina, kad pirmieji skiepai nuo koronaviuso Lietuvoje bus suleisti jau sausio mėnesį, savo Facebook paskyroje rašė Seimo narys Antanas Guoga.

Pasak Guogos, pasirodant pirmosioms vakcinoms žmonėms visame pasaulyje turi būti suteikta išsami informacija apie visus galimus šalutinius poveikius.

"Tiek "Pfizer", tiek "Moderna" sukurtoms vakcinoms reikia dviejų dozių. Tarp pirmos ir antros dozės turės praeiti dviejų savaičių — mėnesio laiko tarpas. Todėl kai kurie Amerikos gydytojai nerimauja, ar jų pacientai grįš pakartoti antrą dozę, kada po pirmo dūrio gali pasireikšti nemalonūs šalutiniai simptomai", — rašo Seimo narys.

Abi bendrovės po tyrimų pripažino, kad vakcinos gali sukelti žmonėms šalutinį poveikį, panašų į simptomus susijusius su lengvu COVID–19. Pavyzdžiui, gali pasireikšti raumenų skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas. Gydytojai teigia, kad žmonėms reikalingas visiškas aiškumas.

"Koronaviruso vakcinos injekcijos gali sukelti šiurkštų šalutinį poveikį, todėl jie žinos, ko tikėtis ir todėl nebijos atvykti gauti antrą dozę. Nes susileidus tik vieną dozę, skiepas nebus veiksmingas. Tai tas pats, kas nieko", — pabrėžė jis.

Taip pat, pasak jo, labai svarbu žinoti ir apie galimų šalutinių poveikių trukmę.

"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai dar rugsėjo mėnesį sakė, kad gavę injekcijas jie jaučia aukštą temperatūrą, kūno skausmus, galvos skausmus, silpnumą ir išsekimą. Taip pat dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau.

Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuva perka vakcinas kartu su kitomis ES valstybėmis. Išankstinės sutartys jau yra sudarytos su keturiomis farmacijos kompanijomis, kurios baigia klinikinius bandymus ir jau artimiausiais mėnesiais gali pateikti savo vakcinas registracijai.

Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, Europos Komisija registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką.

Lietuva planuoja įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Antanas Guoga
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Seimo nariai raginami atsiprašyti NVSC
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Svetlana Tichanovskaja

Grybauskaitė su Tichanovskaja aptarė smurtą prieš moteris

Pasak buvusios Lietuvos prezidentės, šiemet pirmiausia ši tema yra susijusi su Baltarusija. Be to, reikėtų stengtis išnaikinti smurtą artimoje aplinkoje

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaya Tarptautinės dienos prieš smurtą prieš moteris proga. Ji paskelbė nuotrauką iš susitikimo savo Facebook paskyroje.

"Šiemet Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris dienos oranžinė šviesa pirmiausia krypsta į Baltarusiją. Taip pat į kiekvieno mūsų sąžinę ir atsakomybę padaryti viską, kad kuo mažiau moterų ir vaikų patirtų smurtą artimoje aplinkoje", — parašė Grybauskaitė.

Spalį Tichanovskaja savo Telegram kanale paskelbė vaizdo įrašą, skirtą palaikyti opozicijos judėjime Baltarusijoje dalyvaujančias moteris. Vaizdo įraše nusifilmavo buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Vera Jurova.

Pasibaigus kadencijai, buvusi Lietuvos prezidentė aktyviai dalyvauja šalies gyvenime ir tarptautiniuose renginiuose, tarp jų ir skirtuose moterų apsaugai.

Tichanovskaja į Lietuvą išvyko po Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo. Jos oponentas Aleksandras Lukašenka rinkimus laimėjo šeštą kartą, surinkęs 80,1 proc. balsų. Po to šalyje prasidėjo protestai.

Vilnius nuo pat pradžių kišasi į Baltarusijos konfliktą ir bando sudaryti sąlygas Baltarusijos piliečių persikėlimui į Lietuvą. Be to, Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad ankstesni yra "suklastoti" ir nepripažįsta išrinkto prezidento teisėtumo. Pati Tichanovskaja, būdama Lietuvoje, sistemingai kviečia savo bendrapiliečius į protestus ir streikus.

Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną JT Generalinė Asamblėja paskelbė 2000 metais. Data pasirinkta Mirabal seserų, kurios buvo nužudytos Dominikos Respublikoje 1960 metų lapkričio 25 d., atminti.

Generalinė asamblėja savo rezoliucijoje pasiūlė vyriausybėms, JT sistemos įstaigoms, tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms šią dieną rengti renginius, atkreipiančius visuomenės dėmesį į smurto prieš moteris problemą.

Tegai:
smurtas prieš moteris, Svetlana Tichanovskaja, Lietuva, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Vilniuje neblaivus kriminalistas smurtavo prieš moterį
Smurtas prieš moteris ES 2019 metais
Marijampolės apskrities policijos pareigūnas smurtavo prieš moterį