Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 22 dienos šventės

(atnaujinta 17:09 2020.11.21)
Nuo lapkričio 22 dienos iki metų galo lieka 39 dienos. Savo vardadienį šiandien švenčia Cecilija, Cilė, Dargintė, Steigintas, Suvainė

Lapkričio 22 yra 326-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 327-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 39 dienos.

2020 metų lapkričio 22 dieną saulė teka 08:00, leidžiasi 16:09, dienos ilgis — 08 val. 09min.

Šv. Cecilija

Lapkričio 22 diena laikoma Šv.Cecilijos, muzikantų diena.

Europoje šventoji Cecilija buvo laikoma vargonininkų, instrumentų gamintojų, muzikantų, dainininkų ir poetų globėja. 

Šventoji Cecilija gimė apie 200 m. Romoje. Tėvai ją ištekino už pagonio Valeriano, kurį ji įtikino priimti krikščionybę. Mirė nukankinta krikščionybės persekiotojų. Pasakojama, kad per savo vestuves Cecilija pati grojo vargonais ir giedojo "Padaryk, Viešpatie, mano širdį ir mano kūną švarų, kad aš būčiau verta" (Ši frazė buvo vartojama pirmojoje Eucharistijos maldoje).

Savo vardadienį šiandien švenčia Cecilija, Cilė, Dargintė, Steigintas, Suvainė.

Ši diena pasaulio istorijoje

1497 metais ieškodamas kelio į Indiją, portugalų keliautojas Vasko Da Gama tapo pirmuoju, kuriam pavyko apiplaukti Gerosios Vilties iškyšulį.

Šią dieną 1830 metais Belgijos kongresas balsavo už monarchijos įvedimą šalyje.

1842 — įvyko pirmasis ugnikalnio išsiveržimas Amerikos žemyne: Vašingtono valstijoje išsiveržė šv. Elenos ugnikalnis.

1943 metais Libanas tapo nepriklausoma valstybe.

Šią dieną 1963 metais Dalase nužudytas JAV prezidentas Džonas F.Kenedis.

1972 — JAV prezidentas Ričardas Niksonas atšaukė 22 metus trukusį draudimą amerikiečiams vykti į Kiniją.

1992 — NATO karo laivai pradėjo Jugoslavijos teritorinių vandenų blokadą.

1998 metais nuo neįprastai didelio 26 laipsnių pagal Celsijų šalčio Lenkijoje mirė 31 žmogus.

2010 — Kambodžoje per Vandens šventę susidarius spūsčiai ant tilto žuvo 84 žmonės.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai (137)
Generalinė prokuratūra

Generalinė prokuratūra nori panaikinti Seimo nario Gapšio teisinę neliečiamybę

(atnaujinta 12:35 2020.11.24)
Politikas yra vienas iš kaltinamųjų byloje, susijusioje su "MG Baltic". Į naujosios kadencijos Seimą jis buvo išrinktas nuo Darbo partijos

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Lietuvos Seimą, prašydamas sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusį Darbo partijos pirmininką, deputatą Vytautą Gapšį, kuris kaltinamas prekybą poveikiu ir kyšininkavimu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Politikas yra vienas iš kaltinamųjų byloje, susijusioje su "MG Baltic". Tyrimas pradėtas 2016 metais. Tardymo organai tvirtina, kad koncernas bandė paveikti valdininkų sprendimus siūlydamas jiems kyšius.

Be Gapšio, byloje tyriami buvęs "MG Baltic" viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis ir Seimo deputatas Gintaras Steponavičius, taip pat koncernas "MG Baltic", partija "Liberalų sąjūdis" ir Darbo partija. Kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų ir 1,9 mln. eurų bauda.

Prokuratūra pažymėjo, kad Gapšys buvo išrinktas į naujosios kadencijos (2020–2024 m.) Seimą ir įgijo Seimo nario asmens neliečiamybę. Pagal Lietuvos Konstituciją Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Tik šalies generalinis prokuroras gali kreiptis dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn bei jo laisvės suvaržymo. Ryšium su tuo Pašilis kreipėsi į parlamentą su prašymu panaikinti Gapšio Seimo nario asmens neliečiamybę.

Skandalas aplink "MG Baltic"

2018 metų gegužę Valstybės saugumo departamentas pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ataskaitą apie verslo poveikį valstybinėms ir teisėsaugos struktūroms. Visų pirma, pranešime buvo teigiama, kad koncernas "MG Baltic" esą bandė paveikti valdininkus, kad gautų sau naudą, o jo atstovai užsiėmė šantažu.

Birželį "MG Baltic" ketino pateikti ieškinį Valstybės saugumo departamentui, taip pat tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui. Bendrovė planavo reikalauti atlyginti padarytą žalą, tame tarpe asmeniškai Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio.

"MG Baltic" ir "Liberalų sąjūdis" dalyvauja byloje dėl politinės korupcijos. Buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis kaltinamas didelio kyšio iš įmonės gavimu, taip pat ​​prekyba poveikiu.

Tegai:
MG Baltic, Lietuva, Seimas, Generalinė prokuratūra
Ežeras

Atskleista, kokia temperatūra vyrauja šalies vandens telkiniuose

(atnaujinta 11:27 2020.11.24)
Giliausiame Lietuvos ežere Tauragne vandens temperatūra kol kas dar yra aukštesnė ir siekia 6,9 laipsnius šilumos

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Papasakota kokia temperatūra vyrauja vandens telkiniuose lapkritį, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo Facebook paskyroje.

Jūra
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Skirtingai nei kitų skysčių vandens tankis yra didžiausias esant 4 °C, tačiau toliau vėstant vandens tankis ima mažėti. Todėl gilių vandens telkinių dugne vandens temperatūra yra apie 4 °C ir niekada nenukrenta žemiau", — rašoma pranešime.

Stervo, Girutiškio, Paršežerio, Švento, ežeruose vandens temperatūra jau yra žemesnė nei 5 °C ir artėja prie 4 °C.

Tuo tarpu, giliausiame šalies ežere Tauragne vandens temperatūra kol kas dar yra aukštesnė ir siekia 6,9 °C.

Tarnybos duomenimis, upėse vandens temperatūra svyruoja nuo 3 °C iki 7 °C.

Tegai:
vandens telkiniai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Dar šia tema
Žiemos pranašas: Lietuvoje iškrito pirmasis sniegas
Vairuotojai Lietuvoje perspėjami apie plikledį
Nord Stream-2

Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė pakartojo savo poziciją JAV, kad ekstrateritorinės sankcijos prieš "Nord Stream-2" yra nepriimtinos, pirmadienį pranešė "Bloomberg", remdamasi lapkričio 17 dienos vyriausybės ataskaita, išsiųsta Bundestagui.

"Niekas nepasikeitė principinėje federalinės vyriausybės pozicijoje, kuri atmeta ekstrateritorines sankcijas ir mano, kad jos prieštarauja tarptautinei teisei. Mes atidžiai stebėsime tolesnių diskusijų eigą JAV Kongrese ir, kiek tai įmanoma, lydėsime jas derybose su Amerikos puse", — teigiama pranešime.

Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte.

"2020 metų lapkričio 6 dieną Vokietijos ir Europos įmonių susitikime su JAV Valstybės departamento, Teisingumo departamento ir JAV ambasados ​​atstovais, kuriame taip pat dalyvavo Vokietijos vyriausybės atstovai, Vokietijos vyriausybės pozicija vėl buvo pristatyta JAV vyriausybės atstovams", — rašoma dokumente.

Anksčiau DPA agentūra, remdamasi JAV vyriausybės atstovu, pranešė, kad JAV valdžios institucijos susisiekia su Europos įmonėmis, dalyvaujančiomis "Nord Stream-2" statybose, ir įspėja jas apie sankcijų grėsmę.

"Handelsblatt" lapkričio 22 dieną pranešė, kad Rytų Vokietijos ekonomikos komitetas kreipėsi į JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nensi Pelosi su pasiūlymu atsisakyti "Nord Stream-2" sankcijų. Lapkričio 17 dienos laiške pažymėta, kad Vokietijos verslas susirūpino sužinojęs, kad "Amerikos demokratai nori "Nord Stream-2" projektui taikyti naujas, ekstrateritorines sankcijas Europos įmonių sąskaita". Rytų komitetas paragino JAV "susilaikyti nuo ekonominių baudų".

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas