Vilnius, archyvinė nuorauka

Karantinas gali būti pratęstas dar trims savaitėms

(atnaujinta 17:01 2020.11.23)
COVID-19 valdymo komitetas nusprendė visoje Lietuvos teritorijoje galiojantį karantiną pratęsti iki gruodžio vidurio

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Visuotinį karantiną dėl COVID-19 bus siūloma pratęsti iki gruodžio vidurio, spaudos konferencijoje papasakojo laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas Aurelijus Veryga.

Veryga sakė, kad pirmadienį vykusiame COVID-19 komiteto posėdyje buvo svarstoma visoje šalies teritorijoje galiojantį karantiną pratęsti iki gruodžio 31-osios, tačiau galiausiai nutarta siūlyti jį pratęsti iki gruodžio vidurio.

"COVID-19 valdymo komitete po diskusijų ministrai apsisprendė, kad tęsti karantiną iki gruodžio 16 ar 17 dienos ir pratęsti trumpesniam laikotarpiui, nei buvo siūloma, o vėliau naujoji Vyriausybė apsispręstų, ar tęsti karantiną", – teigė Veryga.

Anot jo, posėdyje nebuvo siūloma kažkokių ypatingų karantino sąlygų pakeitimų. Be to, iki Kalėdų likus mėnesiui Veryga sakė nemanantis, kad naujoji Vyriausybė imsis didžiųjų švenčių metu riboti judėjimą tarp miestų.

Pasak Verygos, ši savaitė yra kritinė, kuri parodys, kaip šalyje keičiasi COVID-19 situacija. Pagal mokslininkų prognozes, šiuo metu Lietuva turėtų būti pasiekusi susirgimų piką, teigė ministras.

"Praėjusią savaitę, kad ir lėtesnį, bet turėjome atvejų skaičiaus augimą. <...> Panašiai buvo prognozuota, kad šituo laikotarpiu turėjome pasiekti maždaug 2,3 tūkst. ar 2,4 tūkst. atvejų per dieną. Panašų skaičių ir turime. Jeigu karantinas veikia, turėtume galbūt į savaitęs pabaigą matyti kažkokią kitokią dinamiką, galbūt mažėjimą. Šita savaitė bus kritinė, kuri parodys, kaip keičiasi situacija", – kalbėjo ministras.

Per pastarąją parą Lietuvoje buvo nustatyta 1192 naujų koronaviruso atvejų. Šiuo metu patvirtintų atvejų skaičius respublikoje nuo pandemijos pradžios yra 48 226 žmonės. Pasveiko 11032 žmonės, mirė 392 pacientai.

Dėl blogėjančios epidemiologinės situacijos valdžia lapkričio 7 dieną trims savaitėms įvedė karantiną.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
Lietuva, COVID-19, karantinas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1125)
Dar šia tema
Naujas karantinas Lietuvoje. Kas bus apribota
Lietuvoje koronaviruso atvejų per parą sumažėjo perpus
Lietuvos vyriausybė pritarė dar 1,4 mln vakcinų nuo koronaviruso dozių pirkimui
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Regitra

Pratęstas per karantiną baigusių galioti pradedančiųjų vairuotojo pažymėjimų galiojimas

(atnaujinta 14:15 2021.01.20)
Šis pakeitimas aktualus tiems, kurie, neturėdami 2 metų vairavimo patirties, pažeidė Kelių eismo taisykles ir turi baigti papildomus mokymus

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. "Regitra" pradedantiesiems vairuotojams, kurių vairuotojo pažymėjimai baigia galioti per karantiną, pratęsė jų galiojimo terminą karantino laikotarpiui ir dar 45 dienoms po jo pabaigos, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Automobiliai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pabrėžiama, kad šis pakeitimas aktualus tiems, kurie, neturėdami 2 metų vairavimo patirties, pažeidė Kelių eismo taisykles ir turi baigti papildomus mokymus.

Įprastai šiuos mokymus reikia pabaigti per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos ir tik tuomet galima pasikeisti pradedančiojo vairuotojo pažymėjimą į 10 metų galiojantį.

"Susisiekimo ministerija pratęsė papildomų mokymų baigimo terminą, tad logiška pratęsti ir pradedančiųjų vairuotojo pažymėjimų galiojimą", — teigė "Regitros" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Priminta, kad pradedantieji vairuotojai, kuriems terminas baigti papildomus mokymus baigiasi karantino metu, šiuos mokymus galės baigti per 30 kalendorinių dienų jam pasibaigus.

Taip pat informuojama, kad pradedantieji vairuotojai pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į ilgalaikį gali internetu.

Tegai:
KET pažeidimus, vairuotojo pažymėjimas, Regitra
Dar šia tema
KET pažeidę pradedantieji vairuotojai papildomus mokymus galės baigti po karantino
Dėl susiklosčiusios COVID-19 padėties Vyriausybė stabdo vairuotojų praktinį mokymą
Aptikti šaudmenys, nuotrauka iš įvykio vietos

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje sulaikyti šaudmenys ir narkotikai

(atnaujinta 11:16 2021.01.20)
Pasieniečiai sustabdė sunkvežimį su priekaba, kuriuo buvo gabenami aštuoni automobiliai. Viename iš jų jie aptiko slėptuvę

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Gardino pasieniečiai pasienyje su Lietuva sustabdė pažeidėjus, kurie bandė gabenti šaudmenis ir narkotikus, praneša Baltarusijos valstybės sienos komitetas.

Agentūros svetainėje rašoma, kad sunkvežimis su priekaba, kuriame buvo aštuoni lengvieji automobiliai, įvažiavo į Privalkos (Raigardo) patikros punktą. Per kratą pasieniečiai viename iš šių automobilių rado 55 įvairius šovinius ir du marihuanos pakelius.

Pasieniečiai panašų radinį rado tame pačiame kontrolės punkte praėjusių metų gruodžio 31 dieną. Vieno per sieną gabenamų automobilių sėdynėje ir bagažinėje buvo rasta 60 šovinių.

Visos priekabomis gabenamos transporto priemonės buvo perkamos aukcionuose Europoje, JAV ar Kanadoje. Jos buvo gabenamos tranzitu į Ukrainą.

Ekspertizė atliekama abiem atvejais. Pasieniečiai neatmeta, kad jie yra susiję vienas su kitu.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Baltarusijoje užkirto kelią daugiau nei trijų dešimčių šovinių importui iš Lietuvos
Kauno centre neblaivus vyras padegė šaudmenis
LGBT, archyvinė nuotrauka

Į Seimą ateina vienalyčių partnerysčių projektas tai reiškia ir kas kaltas?

(atnaujinta 15:09 2021.01.20)
Laisvės partijos atstovas pranešė, kad ruošiamas partnerystės įstatymo projektas, naujoves ketinama svarstyti jau pavasario sesijoje

Tik pasibaigus rudeninei Seimo sesijai, jau ruošiamasi 2021-ųjų pavasario sesijai. Ir iš valdančiosios koalicijos pusės, vienu šio ruošimosi ženklų tapo "Laisvės partijos" deputato, "vienaragio" Tomo Vytauto Raskevičiaus pareiškimas apie jau kuriamą įstatymo projektą, skirtą vienalytėms partnerystėms įteisinti.

Štai kaip skambėjo paties Raskevičiaus žodžiai, paskelbti socialiniame tinkle "Facebook" ne bet kada, o sausio 13 d., t. y. per kultine tapusios (ir tiek daugybe klaustukų, tiek griežtos cenzūros tinklu apipintos...) 1991-ųjų sausio 13-osios tragedijos 30-ąsias metines:

Член Сейма Томас Витаутас Раскявичюс анонсирует Закон о партнерстве
Tomas Vytautas Raskevičius pranešė apie Partnerystės įstatymo projektą

Kaip žinia, Lietuvos jurisdikcijoje partnerystės institutas jau egzistuoja nuo 2001 m., tik bėda (šių veikėjų požiūriu) yra ta, kad pastarajame galimybė įregistruoti partnerystę numatyta tik vyrui su moterimi. Vadinamosioms vienalytėms poroms šitoks variantas nenumatomas. O kadangi esame, atseit, "vakarietiška" šalis — tai šitaip gi būti neturėtų!

Kreipsis į koalicijos partnerius

Bent taip mano Raskevičius su savo partiečiais. Tiesa, dėl koalicijos partnerių, į kuriuos, anot Raskevičiaus, pirmiausia ir bus kreipiamasi, situacija kiek įdomesnė: juk TS-LKD save pateikia kaip "krikščionišką", "konservatyvią" partiją. Ir iš tiesų, katalikiškasis šios partijos sparnas (neįskaitant dar 2019 m. atskilusių Jono Rimanto Dagio šalininkų) su tokiais veikėjais kaip Audroniumi Ažubaliu ir Laurynu Kasčiūnu priešakyje, šiuo klausimu turėtų užprotestuoti. Tačiau partijos "generalinė linija" keičiasi...

Ir tai byloja ne vien Ingridos Šimonytės atėjimas. Pavyzdžiui, liūdnai tiek savo "naktine reforma", tiek cinišku 2009-ųjų sausio 16-osios demonstracijos sušaudymu pagarsėjęs Lietuvos "krizinis" premjeras Andrius Kubilius, dar 2011-aisiais deklaravęs tradicinį požiūrį į šeimą, dabar viešai ir, be to, ES lygmeniu, pasisako už vadinamąsias seksualinių mažumų teises. Taigi — ir konservatorių patriarchai laikosi atitinkamai...

O turint omeny, kad valdančioji koalicija, be TS-LKD (kurios parlamentarų tarpe tokios vienalyčių partnerysčių idėjos priešininkų ir taip jau nebe dauguma), sudaryta iš Laisvės partijos ir jai beveik identiško, tik kiek santūresnį stilių pasirinkusio Liberalų sąjūdžio, nesunku prognozuoti, kad minėtoji iniciatyva valdančiojoje koalicijoje pritarimą ras.

Nevienalytė opozicija

Negana to, ir opozicija šiuo požiūriu nevienalytė: po to, kaip Gintauto Palucko kompanija perėmė vadovavimą LSDP, šios partijos viršūnės taipogi remia vadinamąsias LGBT idėjas ir, galime sakyti, nuo Laisvės partijos nesiskiria niekuo, išskyrus siūloma socialine-ekonomine politika. Ramūno Karbauskio "Žalieji valstiečiai", tuo tarpu, kaip ir didžioji dalis Darbo partijos bei kitų deputatų — aišku — minėtosios iniciatyvos nepalaikys.

Tačiau aukščiau minėtieji faktai byloja, kad vienalyčių partnerysčių instituto "praėjimas" 2021-ųjų pavasario Seimo sesijoje — nors tikrai negarantuotas, bet taipogi ir neatmestinas scenarijus. Na, o tai, kad netgi dabar — po daugiau kaip dešimtmečio agresyvios propagandos — absoliuti lietuvių dauguma (70-80%) pasisako prieš šitokias, atseit, "naujoviškas" vertybes, šiems tariamiems "demokratams" (kabutėse, nes juk demokratija turėtų reikšti liaudies, vadinasi — ne mažumos, bet daugumos, valdžią...) — nė motais.

Ką visa tai reiškia?

Ir būtų didelė klaida į šią realiją žiūrėti pro pirštus: atseit, čia nieko tokio, — "gi partnerystės, tai vis tiktai ne santuokos, tegul gauna, ko nori, tai nustos ir reikalauti, ir paraduoti", — sakys koks miesčionis, kuriam pati mintis, kad būtų galima dėl kažko kovoti, o, vadinasi — išeiti iš savojo smulkiaburžuazinio respektabilumo ir komforto zonos — kelia baimę ir pasipiktinimą...

Klaida, nes Vakarų šalių (pavyzdžiui, Anglijos, Prancūzijos, Ispanijos — ką bekalbėti apie Olandiją) patyrimas rodo, kad štai tokių partnerysčių įvedimas tėra tik pirmutinis žingsnis link santuokų legalizavimo. Tuo tarpu, tik tose šalyse, kuriose vienu ar kitu būdu šioms tendencijoms duotas sąmoningas atkirtis (t. y., ar "iš apačios", aktyviu liaudies pasipriešinimu, kaip, pavyzdžiui, buvo Serbijoje, Gruzijoje, ar "iš viršaus", ryžtingais valdžios sprendimais — kaip kaimyninėse Rusijoje ir Baltarusijoje), štai tokia, sakykime, "vaivorykštinė" banga nesugebėjo prasiveržti.

Be to, Raskevičiaus siūlomas partnerysčių įstatymo projektas sudėliotas taip, kad tarp partnerystės ir santuokos nebūtų jokio esminio skirtumo, ypatingai svarbiausiuoju, būtent — vaikų — klausimu. Ir todėl šiuo atveju galima kalbėti apie konkretų ir visiškai realų LGBT ideologijos šalininkų — Džordžo Sorošo ir kitų globalistinio, finansinio kapitalo ryklių finansuojamų postmodernistinio priverstinės "tolerancijos" kulto išpažinėjų — puolimą prieš lietuvių tautą.

Kas kaltas?

Kad toks puolimas įmanomas, tai reiškia, kad Lietuva, prieš 30 metų išsilaisvinusi nuo tariamos "sovietinės priespaudos" ir nutraukusi atitinkamus ryšius su Rusija, kaip istorine tarybinio pasaulio perėmėja, šiai dienai sėkmingai eina į ant akių iš klasikinės demokratijos ir kapitalizmo į labai neaiškų (tiek ultraliberalistinės ideologijos, tiek Davaso forumo prezidento Klauso Švabo keliamo socialinio-ekonominio "perkrovimo" charakterizuojamo) postkapitalistinį mutantą išsigimstantį Vakarų pasaulį. Šia prasme — viskas pagal programą...

Tik ar toji programa — tai, ko reikia pilnaverčiam Lietuvos ir lietuvių tautos gyvavimui? Ne šiaip dabar ir čia, bet ilgalaikėje XXI amžiaus perspektyvoje? Šis klausimas yra retorinis, bet tiktai jį keliant galima kelti ir kitą: o kas gi kaltas dėl esamos situacijos? Aišku, valdantysis elitas. 

Tačiau viską suvesti į jį — ne tiktai klaidinga, bet tiesiog nerimta: vertėtų galiausiai suprasti, kad šios bei kitos tendencijos pas mus ateina ir grasina įsigalėti dėl to, kokią nacionalinio vystymosi trajektoriją mes patys pasirinkome, tapdami to paties Vakarų pasaulio periferine zona... Ir čia, galbūt, prieš kaltinant elitą, reikėtų pirmiau paklausti savęs: o ką gi mes — pati tauta, pati liaudis — padarėme, kad būtų kitaip? Tegul apie tai ir pamąsto skaitytojas...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vienos lyties asmenų partnerystė, partnerystė