Aleksoto inovacijų pramonės parko statybos

Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteiktas išskirtinis statusas

(atnaujinta 17:53 2020.11.26)
Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) oficialiai pripažintas visai šaliai reikšmingu objektu

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Vyriausybė Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteikė valstybei svarbaus projekto statusą ir nustatė oficialias parko teritorijos ribas. Šis sprendimas žymi reikšmingo etapo įtvirtinimą bei naujų darbų pradžią, rašoma Kauno savivaldybės pranešime.

Vienas iš didžiųjų Kauno infrastruktūros projektų – 30 ha ploto teritorija inovatyvių įmonių pritraukimui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų vystymui – sulaukė išskirtinio pripažinimo nacionaliniu lygmeniu. Šią savaitę Vyriausybės nutarimu Aleksoto inovacijų pramonės parkas įtrauktas į visai Lietuvai svarbių projektų sąrašą.

Ypatingas statusas suteikiamas tik tiems projektams, kurie ženkliai prisideda prie šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio ar politinio augimo. Neseniai šio pripažinimo sulaukė "Rail Baltica", Kauno viešojo logistikos centro bei Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektai.

"Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu yra ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Turime stiprų Vyriausybės palaikymą čia kurti inovacijų parką su naujomis darbo vietomis, pritraukti užsienio kapitalą bei skatinti mokslo, tyrimų bei verslo sinergiją ir augimą. Kaunas gali ir turi tapti aukštųjų technologijų vystymo centru su ambicija siekti mokslo proveržio. Visa, ko mums reikia – sutelkti Lietuvos ir užsienio talentus bei sukurti jų darbui tinkamą infrastruktūrą", – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1000 gerai apmokamų darbo vietų. 

Šiuo metu tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje jau paklotos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai. AIPP teritorijoje pilnai išasfaltuotos aštuonios gatvės, įrengtas apšvietimas. Šiuo metu čia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. 

Строительная площадка инновационного индустриального парка Алексотас
Aleksoto inovacijų pramonės parko statybos.

Užbaigus susisiekimo infrastruktūros vystymo darbus, planuojama rekonstruoti buvusias sraigtasparnių dirbtuves. Didžiulis angaras užima daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Po renovacijos, patalpose įsikurs inovacijų parko administracija ir laboratorijos.

Rekonstruotas erdves taip pat galės nuomotis aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ir užsienio įmonės, kurios orientuojasi į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą ir kitų inovatyvių sprendimų plėtrą.

Kvalifikuotiems tyrėjams, mokslininkams numatyta sukurti virš pusantro šimto darbo vietų. Čia taip pat  bus įsteigti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai bei įrengtas verslo inkubatorius.  

Skaičiuojama, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų.

Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė (272)
Respublikinė Šiaulių ligoninė

Lietuvoje atleista darbo nusižudė jauna anesteziologė

(atnaujinta 17:54 2021.05.11)
Pasak Sveikatos reikalų komiteto narės, prie tokio sprendimo jauną gydytoją galėjo privesti mobingas

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusios savaitės pabaigoje nusižudė jauna Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusi gydytoja anesteziologė. Teisėsaugos institucijos tiria jos mirties aplinkybes.

Anksčiau Lietuvos žiniasklaida pranešė, kad praėjusį ketvirtadienį gydytoja buvo atleista už rimtą nusižengimą. Tikslios atleidimo priežasties ligoninė neįvardijo. Gydymo įstaigos vadovybė išreiškė užuojautą moters šeimai ir artimiesiems.

Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė savo Facebook pranešė, kad gydytojos kolegės kalbėjo apie mobingą.

"Šiandien sužinau, kad iš gyvenimo pasitraukė jauna gydytoja. Kolegos kalba apie mobingą. Nuolatinį, sistemingą. Oficiali versija bus dokumentų klastojimas", — sakė ji.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad kreipėsi į gydymo įstaigą dėl faktinių aplinkybių ir papildomos informacijos, galimai susijusios su įvykiu, pateikimo. Jos vertinimui bus sudaroma komisija, sprendžianti dėl ligoninės aplinkos saugumo ir darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo.

"Neabejojama, kad SAM ir kitų institucijų vykdomi veiksmai dėl situacijos aplinkybių ištyrimo leis objektyviai įvertinti šį rezonansinį įvykį ir pateikti išvadas", — rašoma ministerijos pranešime.

Sveikatos apsaugos ministerija paragino žiniasklaidą ir visuomenę susilaikyti nuo įvykių vertinimo ir elgtis etiškai, kad nepakenktų ligoninės personalo emocinei sveikatai.

"Šis įvykis — sukrečianti patirtis. Jos akistatoje būtina priminti, kad pastebėjus savižudybės ženklus laiku, žmogui galima padėti, jį išklausant ir nukreipiant profesionalios pagalbos", — pažymėjo ministerija.

Tegai:
savižudybė, gydytojai, Šiauliai
Dar šia tema
Rusija paprašė ombudsmenės Lietuvoje padėti Meliui
Etikos sargai pradėjo tyrimą dėl Majausko pareiškimų 
Teismas nustatė, kad Veryga kurį laiką nelegaliai ėjo operacijų vadovo pareigas
Elektros perdavimo tinklai, archyvinė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje atpigo 8%

(atnaujinta 17:52 2021.05.11)
Pažymima, jog vienas faktorių, svariai prisidėjusių prie biržos kainos kritimo praėjusią savaitę, buvo 86 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Bendrovės duomenimis, Lietuvoje elektra atpigo 8 proc. iki 53,20 Eur/MWh, tuo metu Latvijoje ir Estijoje — 7 proc. iki 53,08 Eur/MWh.

"Elektros kainos mažėjimui Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didžiausią įtaką darė kritusios kainos Šiaurės šalyse, taip pat beveik keturis kartus išaugęs energijos srautas iš Švedijos (SE4), 46 proc. — iš Suomijos bei 68 proc. padidėjęs energijos srautas iš Rusijos", — sakė "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Tuo tarpu "NordPool" biržos savaitinė kaina mažėjo kilo 4 proc. iki 50,79 Eur/MWh.

Pažymima, jog vienas faktorių, svariai prisidėjusių prie biržos kainos kritimo praėjusią savaitę, buvo 86 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba, taip pat didesnis kiekis hidroenergijos, pagamintos Šiaurės šalyse. Praėjusią savaitę kuro kainos toliau kilo. 

Gegužės 3–9 dienomis bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse augo 1 proc. iki 504 GWh. Lietuvoje ir Estijoje jis didėjo po 1 proc. atitinkamai iki 224 GWh ir 148 GWh, o Latvijoje vartojimas krito 1 proc. iki 132 GWh.

Elektros energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę mažėjo 10 proc. ir siekė 275 GWh. Lietuvoje gamyba mažėjo 5 proc. ir siekė 79 GWh, Latvijoje šis rodiklis krito 4 proc. iki 111 GWh, o Estijoje elektros energijos pagaminta 20 proc. mažiau — 85 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 54 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 35 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvijoje — 84 proc., o Estijoje — 57 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

Tegai:
Baltijos šalys, elektra, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva ir Lenkija pareiškė apie "kritinį BelAE vystymo etapą"
Lietuvos prezidentas Lenkijoje priminė apie BelAE "grėsmę" ir Ukrainos suverenitetą 
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais
Eismas Rusijos-Baltarusijos pasienyje

Baltarusijoje sulaikyta 330 kilogramų hašišo partija

(atnaujinta 17:47 2021.05.11)
Pranešama, kad sunkvežimis DAF, kurio puspriekabėje buvo įrengta talpykla didelės narkotikų siuntos gabenimui, važiavo iš Vokietijos į Rusiją per Baltarusijos ir Lenkijos sieną

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Maždaug 330 kilogramų sverianti hašišo siunta, gabenama iš Baltarusijos į Rusiją puspriekabės grindyse, buvo sulaikyta vykdant bendrą Baltarusijos

"Į EAEU teritoriją įvežti maždaug 330 kilogramų hašišo, kurie buvo paslėpti talpykloje puspriekabės grindyse, sustabdė Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai. Nusikaltimą išaiškino Baltarusijos muitinės pareigūnai vykdydami bendrą jungtinę operaciją su Baltarusijos Respublikos valstybės saugumo komitetu ir Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba", — Baltarusijos departamento svetainė.

Pranešama, kad sunkvežimis DAF, kurio puspriekabėje buvo įrengta talpykla didelės narkotikų siuntos gabenimui, važiavo iš Vokietijos į Rusiją per Baltarusijos ir Lenkijos sieną.

"Baltarusijos muitinės pareigūnai sustabdė vilkiką su salyklo alaus siunta Vitebsko srityje greitkelyje M1, netoli Baltarusijos ir Rusijos sienos. Patikrinimas atliktas kontroliniame punkte "Grigorovščina", — sakoma pranešime.

Remiantis apžiūros rezultatais buvo nustatyta narkotikų slėpimo vieta.

"Norint išimti hašišą iš puspriekabės grindų, naudojant specialią įrangą reikėjo pjauti grindis į gabalus ... Puspriekabės grindyse rasta apie 330 kilogramų hašišo", — pažymėta pranešime.

Vitebsko muitinė iškėlė vairuotojui baudžiamąją bylą pagal straipsnį dėl neteisėto narkotikų gabenimo per sieną, jam gresia laisvės atėmimas iki dešimties metų.

"Vairuotojas sulaikytas ... Vykdomos tolesnės operatyvinės paieškos priemonės ir tyrimo veiksmai", — sakoma pranešime.

Tegai:
narkotikai, pasienis, Baltarusija, Rusija