Aurelijus Veryga

Veryga papasakojo, kaip keisis izoliacijos tvarka persirgusiems COVID-19

(atnaujinta 14:53 2020.11.27)
Be to, Seimo nariams planuojama sutrumpinti izoliaciją – turėdami neigiamą atsakymą dėl koronaviruso jie turės izoliotis iki 10 dienų

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Persirgusieji COVID-19 tris mėnesius neturės izoliuotis po didelės rizikos kontakto su užsikrėtusiaisiais, papasakojo laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Apie numatomus pakeitimus jis paskelbė penktadienio spaudos konferencijoje. 

Pasak Verygos, šiandien baigiamas derinti izoliacijos tvarkos pakeitimai tiems, kas perserga COVID-19. 

"Pradėti noriu nuo naujienos, kurios laukia persirgę žmonės. Baigiama derinti tvarka dėl izoliacijos išimčių tiems, kurie perserga COVID-19, o jose nustatoma, kad tiems, kurie persirgo COVID-19 tris mėnesius po aukštos rizikos kontakto jau neturėtų izoliuotis", – teigė Veryga.

Sutrumpinti izoliaciją planuojama ir Seimo nariams. Turėdami neigiamą atsakymą dėl koronaviruso jie turėtų izoliuotis iki 10 dienų.

"Kitas pakeitimas yra susijęs su Seimo darbu. Greta kitų asmenų, kuriems numatyta galimybė susitrumpinti izoliaciją, bus įrašomi ir Seimo nariai, jie galės susitrumpinti izoliaciją iki 10-ties dienų, turėdami neigiamą COVID-19 testą", – teigė Veryga.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras taip pat pažymėjo ir augantį mirtingumo rodiklį. 

"Deja, bet keletą savaičių stebime iš vidurkio iškrentantį augantį mirtingumą ir šiuo metu duoti pavedimai Higienos institutui, pirmadienį aptarinėsime, kokios to priežastys ir kodėl matome jau augantį mirtingumą", – sakė ministras.

Jis pažymėjo, kad nerimą keliantys augantys COVID-19 skaičiai gali priversti imtis dar griežtesnių suvaržymų tam tikriems sektoriams, vieni tokių ugdymo ir prekybos sferos. 

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2339 koronaviruso atvejai, o dėl COVID-19 mirė 22 žmonės. Tai didžiausias iki šiol per parą patvirtintų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios.

Nuo pandemijos pradžios atvejų skaičius pasiekė 56 095 žmones, 13514 žmonės pasveiko, 471 pacientai mirė. Lapkričio 7 dieną įvestas karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Tegai:
COVID-19, Aurelijus Veryga
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1185)
Dar šia tema
Čaplinskas papasakojo, kaip galima įveikti COVID-19 pandemiją per šešias savaites
Lietuvoje turimų priemonių atsargų COVID-19 testams atlikti gali nepakakti iki Kalėdų
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka
Sniegas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Į gelbėjimo darbus ugniagesiai vakar skubėjo šimtus kartų

(atnaujinta 12:00 2021.01.28)
Ugniagesiai gelbėtojai vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies ir ant automobilių užgriuvusius medžius, nukėlė juos nuo pastatų ir elektros laidų

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Trečiadienį Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai atliko 242 gelbėjimo darbus, iš jų 203 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies, pastatų, automobilių ir elektros laidų užvirtusių medžių ir jų šakų, praneša spaudos tarnyba. 

Daugiausia tokių įvykių buvo Vilniaus apskrityje — 62, Kauno — 54, Alytaus — 41, Utenos — 27, Panevėžio — 14, Marijampolės — 5.

Ugniagesiai gelbėtojai 174 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtusių medžių, dar 25 kartus — ant automobilių užgriuvusius medžius, 4 kartus juos nukėlė nuo pastatų ir elektros laidų.

Ryte buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Žaliųjų ežerų gatvėje, medis nuvirto ant maršrutinio autobuso. Ugniagesiams teko skubiai jį nukelti ir supjaustyti.

Ugniagesiai gelbėtojai vakar ne kartą skubėjo ir iš pusnių traukti specialiųjų tarnybų automobilių. Greitosios medicinos pagalbos automobiliai užklimpo Prienų rajono Balbieriškio seniūnijoje, Kupiškio rajono Alizavos miestelyje ir kt. 

Ugniagesiai ne tik traukė iš pusnynų medikų automobilius, bet ir padėjo išnešti ligonius ir įkelti juos į automobilius. Kazlų Rūdos savivaldybėje, Ąžuolų Būdos kaime, jiems teko talkinti policijos pareigūnams, ištraukiant užklimpusį jų automobilį.  

Nuo šios savaitės pradžios Lietuvoje vyrauja gausus sniegas. Vakar apie 14 tūkstančių namų liko be elektros, nes sniegas nutraukė laidus.

Tegai:
ugniagesiai, sniegas
Dar šia tema
Sudėtingos eismo sąlygos išlieka dalyje Lietuvos
Gerumas per Kalėdas: ugniagesiai išgelbėjo į šulinį įkritusį katiną
Lietuvoje be elektros liko apie 14 tūkst. namų ūkių
Vilniuje fiksuojamas naujas sniego rekordas
Greitoji pagalba

Kaune, tilto statybų aikštelėje, įvyko nelaimė: vienas žmogus žuvo, dar 4 sužeisti

(atnaujinta 11:17 2021.01.28)
Visi darbai aikštelėje sustabdyti, nelaimei tirti bendrovėje sudaroma speciali darbo grupė, kuri įvertins visas įvykio aplinkybes

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Kaune, tilto per Nerį statybų aikštelėje, įvyko nelaimė — griuvus tilto konstrukcijai žuvo žmogus. 

Incidentas įvyko trečiadienį, apie 14:08, Islandijos plente. Kaip praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, statybos aikštelėje buvo nukritę metaliniai pastoliai, ant vyro buvo užkritusi slankiojanti metalinė sija. Vyrui konstatuota mirtis. 

Įvykio metu nukentėjo 4 asmenys, vieną iš jų ugniagesiai gelbėtojai nukėlė nuo pastolių ir perdavė GMP medikams. Du žmonės sunkios būklės ir vienas lengvai sužeistas išvežti į gydymo įstaigą. Ketvirtam vyrui suteikta medicininė pagalba vietoje. 

Bendrovė "Kauno tiltai" pareiškė užuojautą žuvusio kolegos šeimai. Bendrovė taip pat informuoja, kad trys darbuotojai, sužeisti per įvykusią nelaimę Kaune, po gydytojų apžiūros išleisti gydytis namo. 

Nelaimei tirti bendrovėje sudaroma speciali darbo grupė, kuri įvertins visas įvykio aplinkybes. Visi darbai aikštelėje sustabdyti. 

Policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 176 str. 1 d.

Tegai:
Kaunas
Dar šia tema
Pernai mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo 15%
Latvija "slapta" atsisakė šimtų tūkstančių "Pfizer" vakcinos dozių 
Ukrainos piliečiai įtariami nelegaliai gabenę darbuotojus į Lietuvą
NATO ir Rusijos vėliavos

Karo ekspertas paaiškino NATO generalinio sekretoriaus žodžius apie Rusijos "agresiją"

(atnaujinta 12:18 2021.01.28)
Pasak jo, tokiu būdu aljansas ketina įtraukti Maskvą į naujas ginklavimosi varžybas ir išprovokuoti gynybos išlaidų padidėjimą

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Karo ekspertas Aleksandras Žilinas pakomentavo NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimą apie Rusijos "agresyvius veiksmus".

Pasak jo, tokiu būdu aljansas ketina tempti Maskvą į naujas ginklavimosi varžybas ir išprovokuoti gynybos išlaidų padidėjimą.

"Pagrindinis viso to, kas vyksta prieš Rusiją, tikslas yra sukurti sąlygas mums priimti bet kokį ultimatumą iš Vakarų, kaip tai darėme valdant Gorbačiovui", — komentare "Ura.ru" sakė jis.

Anksčiau Stoltenbergas, kreipdamasis į NATO generalinio štabo vadovus, paragino sąjungininkus toliau didinti išlaidas gynybai, visų pirma investuoti į šiuolaikinius pokyčius, kad ateityje sėkmingai galėtų įveikti tokius globalius iššūkius kaip "agresyvūs Rusijos veiksmai, terorizmas ir Kinijos augimas".

Rusija sureagavo į Stoltenbergo pareiškimą. Federacijos tarybos Informacijos politikos ir ryšių su žiniasklaida komisijos pirmininkas Aleksejus Puškovas savo Twitter paskyroje pabrėžė, jog laikas generaliniam sekretoriui suvokti, kad pasaulis, paremtas trijose ar keturiose Vakarų sostinėse sukurtomis taisyklėmis, artėja prie pabaigos.

"Yra per mažai žmonių, norinčių laikytis šių taisyklių, kurios pagrįstos ne tarptautine teise, o tik stipriųjų teisėmis. Juo labiau, kad tai buvusio stipriojo teisės", — pažymėjo senatorius.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, sakė, kad NATO turėtų imtis priemonių toliau stiprinti rytinį flangą.

Tegai:
Rusija, NATO