Medikai, archyvinė nuotrauka

"Pramuštas dar vienas dugnas": ligoninės direktorius apibrėžė COVID-19 situaciją

(atnaujinta 17:27 2020.11.27)
Praeitą parą  Šiaulių ligoninėje buvo paguldyta 20 pacientų, kurių amžiaus vidurkis nuo 40 iki 60 metų,  visų jų būklė yra rimta

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika papasakojo apie itin sudėtingą koronaviruso situaciją gydymo įstaigoje. 

Jo teigimu, pastarąją parą "buvo pramuštas dar vienas dugnas", kai didžioji dalis iš 20 sudėtingos būklės hospitalizuotų asmenų priklauso 40-60 metų amžiaus grupei.

"Šiandien turiu pasakyti, kad Šiaulių ligoninėje vaizdas visiškai kitoks. Praeitą parą mes pramušėme dar vieną dugną – paguldyta 20 pacientų, kurių amžiaus vidurkis nuo 40 iki 60 metų – absoliuti dauguma. Visų būklės yra rimtos. Rentgenologiškai yra pavirtinti labai sudėtingi plaučių uždegimai, apėmę visus plaučius Taigi situacija tikrai yra rimta. Suprantu, kad visuomenė norėtų girdėti kažkokias geras naujienas, bet nesakyti tiesos šiandien nebegalime. Artėjame prie ribos, kada ligoninės bus perkrautos", – pasakojo ligoninės vadovas spaudos konferencijos metu.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius pabrėžė, kad artėjama prie tos ribos, kai ligoninės bus perkrautos.

"Jeigu kalbėtumėme apie situaciją regione, vėlgi mes esame turbūt 3–4 savaitės priekyje visos Lietuvos. Tai šiandien visos Telšių ir Šiaulių ligoninės yra atidariusios COVID-19 skyrius. Jie yra užpildyti 80–85 procentų apimtimis. Taigi rezervų yra likę tikrai labai nedaug", – akcentavo Mažeika pažymėjęs, kad visi gydytojai, kiek įmanoma, yra mobilizuoti.

Penktadienį Statistikos departamentas pranešė, kad per praejusią parą Lietuvoje patvirtinti 2339 nauji koronaviruso atvejai. Tai – rekordinis per parą patvirtintų atvejų skaičius šalyje. Iš viso Lietuvoje patvirtinti 56 095 COVID-19 atvejai. 13 514 žmonės pasveiko nuo ligos, o 41 897 – serga. 

Šiuo metu ligoninėse gydomi 1776 COVID-19 pacientai, 126 iš jų – reanimacijoje.

Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1143)
Dar šia tema
Čaplinskas papasakojo, kaip galima įveikti COVID-19 pandemiją per šešias savaites
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka
Lietuvai gresia medikų trūkumas dėl užsikrėtimo koronavirusu
Lietuvoje turimų priemonių atsargų COVID-19 testams atlikti gali nepakakti iki Kalėdų
Lukašenka COVID-19 vadina politine ir ekonomine liga
kojos trauma, archyvinė nuotrauka

Karantinas sumažino besikreipiančių dėl traumos skaičių

(atnaujinta 15:46 2021.01.22)
Kaip pažymėjo Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas, traumų skaičių mažinimui neabejotinai turėjo įtakos 2020 metais sumažėjęs gyventojų mobilumas

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Sumažėjus gyventojų mobilumui, sumažėjo į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius besikreipusių ir ligoninėse gydytų pacientų skaičius, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Panevėžio teritorinė ligonių kasa belygindama asmens sveikatos priežiūros įstaigų teiktas paslaugas Panevėžio ir Utenos apskrityse 2019 ir 2020 metų sausio–lapkričio mėnesiais, išanalizavo, jog stacionarines paslaugas teikiančiose įstaigose hospitalizacijos dėl traumų atvejų skaičius per tą patį laikotarpį mažėjo apie 16 proc. Tuo tarpu ambulatorinių paslaugų, susijusių su traumomis, kai pagalba suteikta ligoninių priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose, sumažėjo maždaug 21 proc.

Prekybos centras
© Sputnik / Владислав Адамовский

Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas pastebi, kad Panevėžio ir Utenos apskrityse nukentėjo mažiau žmonių, tačiau atkreipia dėmesį, kad tam neabejotinai turėjo įtakos 2020 m. sumažėjęs gyventojų mobilumas. 

Beveik perpus mažiau paslaugų 2020 metais dėl traumų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose suteikta balandžio mėn., beveik 40 proc. mažiau – kovo ir lapkričio mėn. Palyginti su 2019 m., daug rečiau į skubiosios pagalbos skyrių pernai kreiptasi Zarasų, Molėtų ir Pasvalio ligoninėse – kreipimųsi buvo 23–27 proc. mažiau. Šių kreipimųsi tik nežymiai mažėjo Respublikinėje Panevėžio ligoninėje – apie 4 proc., taip pat Ignalinos ir Biržų ligoninėse – apie 10 proc.

Didžiausias hospitalizacijos atvejų skaičiaus mažėjimas 2020 m. buvo gegužės (37 proc.) ir balandžio mėn. (32 proc.). Gerokai mažiau traumų nei per tą patį 2019 m. laikotarpį ligoninėse gydyta ir lapkričio, spalio mėn. (23–27 proc. mažiau). 

Dėl traumų stacionare mažiausiai pacientų gydė Biržų ligoninė – 39 proc. mažiau,  Anykščių rajono savivaldybės ligoninė – 36 proc. mažiau. Mažiausias pokytis stebėtas ir vėl Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (11 proc. mažiau), taip pat Utenos ligoninėje (8 proc. mažiau).

Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos. Nuo sausio 21 dienos leidžiama susitikti dviem šeimoms arba dviem namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba vienas asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai, arba namų ūkis, kuriame yra nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.

Tegai:
trauma, karantinas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1143)
Dar šia tema
Lietuvos vyriausybė sušvelnino sugriežtintas karantino taisykles
Karantino metu pareigūnai, atlikę judėjimo ribojimo funkcijas, gaus atlyginimų priedus
Pratęstas per karantiną baigusių galioti pradedančiųjų vairuotojo pažymėjimų galiojimas
Statybininkas

Pernai gauti 33 pranešimai apie mirtinus įvykius darbe

(atnaujinta 14:26 2021.01.22)
Be to, Valstybinės darbo inspekcija gavo 125 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Per 2020 metus Valstybinės darbo inspekcija gavo 33 pranešimus apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, praneša spaudos tarnyba. 

Lyginant su 2019 metais mirtinų įvykių sumažėjo 6 atvejais. 

Tuo tarpu pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats – 125 ir 2020 m., ir 2019 m.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo visų sektorių įmonėse, išskyrus miškininkystės sritį.

Per 2020 metus daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko transporto ir saugojimo įmonėse. Čia įvyko  8 mirtini atvejai, iš jų 5 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 22 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų 4 sunkiai sužaloti eismo įvykių metu. 

Nelaimingi atsitikimai taip pat įvyko statybos (6 mirtini ir 24 sunkūs), apdirbamosios gamybos (4 mirtini ir 18 sunkių), žemės ūkio (3 mirtini ir 7 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (3 mirtini ir 21 sunkus), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (3 mirtini ir 8 sunkūs) įmonėse.

Kritimas iš aukščio išlieka viena pagrindinių žūčių darbe priežasčių. Praėjusiais  metais nukritę iš aukščio žuvo 10 darbuotojų, dar 39 darbuotojai sunkiai nukentėjo ir susižalojo sveikatą. 

Taip pat darbuotojai buvo mirtinai traumuoti užvirtus gruntui, virstant nupjautam medžiui, užtroškus vamzdyne susikaupusiomis dujomis, atliekant techninių priemonių ar mechanizmų aptarnavimo ir remonto darbus, įjungus montuojamą įrenginį. Minėti veiksniai sąlygojo 16 darbuotojų žūtis.

Pernai ištirta 19 mirtinų ir 101 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe. Kiti tyrimai dar nebaigti. Aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad didesnę pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. 25 mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo ar darbuotojams nesilaikant saugos reikalavimų.

2020 metais įvykių darbe metu žuvo 2 neblaivūs darbuotojai ir buvo sunkiai pakenkta 6 neblaivių darbuotojų sveikatai. Per 2019 m. įvyko 4 mirtini ir 9 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

Nors tarp sektorių, kuriuose mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe praėjusiais metais sumažėjo labiausiai, – apdirbamoji gamyba (nuo 9 iki 4 mirtinų atvejų), deja, pirmasis mirtinas įvykis darbe 2021 metaid įvyko šio sektoriaus įmonėje. Bandydamas sutaisyti neveikiančius vartus, įmonės vadovas užlipo metalinėmis kopėčiomis į maždaug 10 metrų aukštį. Kopėčias prilaikęs darbuotojas pamatė, kad viršuje užlipęs žmogus pradėjo purtytis (galimai dėl elektros srovės nuotėkio), krito nuo kopėčių ant betoninių grindų ir žuvo.

Tegai:
darbas
Dar šia tema
Nuo COVID-19 paskiepyta didžioji dalis socialinės globos įstaigų gyventojų ir darbuotojų