Vilniaus oro uostas

Kalėdiniu laikotarpiu Lietuvoje nusimato daugiau skrydžių ir krypčių

(atnaujinta 11:09 2020.11.28)
Lapkričio pabaigoje bendrai visuose šalies oro uostose vykdoma maždaug 25 procentai skrydžių, palyginus su skrydžiu kiekiu praėjusiais metais lapkritį

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Gruodį turėtų augti tiek krypčių, tiek keliaujančių lėktuvais skaičių iš ir į Lietuvos oro uostus, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nors labiausiai gruodį išaugs skrydžių skaičius į Jungtines Karalystes, Norvegiją, Švediją ir Airiją, oro bendrovės jau siūlo ir galimybių žiemos atostogoms ieškantiems keleiviams.

Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, lapkričio pabaigoje bendrai visuose šalies oro uostose vykdoma maždaug 25 procentai skrydžių, palyginus su skrydžiu kiekiu praėjusiais metais lapkritį.

"Kiek matome pagal oficialią oro bendrovių informaciją ir remiantis jų dabartiniais planais, šio gruodžio viduryje skrydžių skaičius išaugs ir bus apie 40 proc. 2019 metų lygio. Taip pat gera indikacija yra ta, kad sulaukiame vis daugiau užklausų iš keleivių dėl keliavimo galimybių gruodžio mėnesį, norinčių aplankyti artimuosius užsienyje arba grįžti čia į Lietuvą", — sako Stikliūnas.

Planuojamos kryptys Vilniaus oro uoste

Vilniaus oro uoste krypčių gruodį padidės beveik dvigubai, palyginus su lapkričiu. Labiausiai išaugs emigrantams aktualių krypčių skaičius: iš ir į Didžiąją Britaniją šiuo metu planuojami skrydžiai į bent aštuonis oro uostus, iš kurių penki — Londono.

Taip pat bus vykdomos kelionės į tris Norvegijos oro uostus. Dėl jaučiamo poreikio šventiniu laikotarpiu keliauti atostogų kryptimis, oro bendrovės parduoda skrydžių bilietus iš Vilniaus į Italiją, Kiprą, Ispaniją, Turkiją, Prancūzijos rivjerą.

Net 15 krypčių į ir iš Vilniaus oro uosto gruodį siūlys bendrovė "Wizzair". Oficialioje bendrovės svetainėje šiuo metu skelbiama apie Kalėdiniu laikotarpiu planuojamus skrydžius į Jungtinę Karalystę (Londono Lutoną, Liverpulį, Birmingemą, Donkasterį, Belfastą), Norvegiją (Oslą ir Trondheimą), Italijos Milano oro uostą, Ispanijos Barselonos, Kipro Larnakos, Prancūzijos Nicos, Vokietijos Dortmundo, Švedijos Stokholmo, Danijos Bilundo, Nyderlandų Eindhoveno bei Ukrainos Kijevo oro uostus.

Kompanija "Ryanair" oficialiame savo tinklapyje šventiniu laikotarpiu skelbia į ir iš Vilniaus skraidinsianti į Londoną (Sautendo, Lutono oro uostus), Liverpulį ir Lidsą, Dubliną, Vieną ir Milaną.

Bendrovė "AirBaltic" keleiviams gruodį iš Vilniaus skelbia tęsianti keliones į Rygą, Amsterdamą, Paryžių ir Berlyną bei atnaujinanti skrydžius į Londono Gatviko oro uostą bei šiuos Europos didmiesčius: Paryžių, Oslą, Kijevą bei Miuncheną.

Oro bendrovė "Scandinavian Airlines" (SAS) oficialiame tinklalapyje skelbia, kad gruodį iš Vilniaus oro uosto skraidins į tris Skandinavijos sostines: Kopenhagą, Stokholmą bei Oslą.

"Turkish Airlines" skelbia toliau planuojanti skraidyti tarp Vilniaus ir Stambulo oro uostų. Bendrovė "Lufthansa" tęs keliones į Frankfurto oro uostą, o "LOT Polish Airlines" oficialiame puslapyje skelbia metų pabaigoje toliau skraidinsianti tarp Vilniaus ir Londono Sičio bei Lenkijos sostinės. Dabar vykdomus skrydžius į Baltarusijos sostinę Minską toliau skelbia vykdysianti bendrovė "Belavia Airlines".

Kryptys Kauno oro uoste

Bene didžiausius pokyčius šventiniu laikotarpiu turėtų pajusti Kauno oro uostas — čia gruodį planuojama aptarnauti net penkis kartus daugiau keleivinių skrydžių krypčių nei lapkritį. Dažniausiai iš Kauno lėktuvai skris į ir iš Jungtinės Karalystės bei Norvegijos oro uostų.

Visus šiuo metu planuojamus skrydžius planuoja dvi kompanijos "Wizzair" ir "Ryanair". Oficialiame puslapyje skelbiama, kad Jungtinės Karalystės kryptimi pigių skrydžių bendrovė "Ryanair" ne tik tęs keliones į Lutono, bet ir atnaujins kryptis į Stanstedo, Bristolio bei Edinburgo oro uostus. Taip pat šios avialinijos šiuo metu siūlo bilietus atostogų kryptimis — į Ispanijos Alikantės bei Kipro Pafoso oro uostus.

Tuo tarpu "Wizzair" gruodį iš Kauno taip pat atnaujins susisiekimą su Londono Lutono oro uostu. Oficialiame avialinijų tinklalapyje šventiniu laikotarpiu jau siūlomi bilietai ir į Norvegijos Olesiundo, Bergeno bei Stavangerio oro uostus. Atnaujinamas susiekimas ir su Nyderlandų Eindhoveno bei Suomijos miestu Turku.

Kryptys Palangos oro uoste

Šventiniu laikotarpiu skrydžių bendrovės jau siūlo į Lietuvos pajūrį atskristi iš Didžiosios Britanijos. "Wizzair" oficialiame įmonės puslapyje parduoda kelionių bilietus skrydžiams iš ir į Londono Lutono, o "Ryanair" — Londono Stanstedo oro uostus.

Gruodį Palangos oro uostas toliau aptarnaus ir rudenį vykdytų skrydžių kryptis. Bendrovė "Scandinavian Airlines" (SAS) oficialiame tinklalapyje skelbia apie skrydžius iš Palangos į Danijos sostinę Kopenhagą. Tuo tarpu Latvijos oro bendrovė "airBaltic" ir toliau skelbia tęsianti keliones iš Palangos oro uosto į Rygą.

Lietuvos oro uostai priminė, kad informacija apie esamas ir planuojamas kryptis gali keistis, todėl keleiviai informaciją turėtų patikrinti tiek oro uosto puslapyje, tiek oficialioje oro bendrovės bilietų pardavimų svetainėje.

Tegai:
koronavirusas, skrydžiai, Lietuvos oro uostai
Regitra

Pratęstas per karantiną baigusių galioti pradedančiųjų vairuotojo pažymėjimų galiojimas

(atnaujinta 14:15 2021.01.20)
Šis pakeitimas aktualus tiems, kurie, neturėdami 2 metų vairavimo patirties, pažeidė Kelių eismo taisykles ir turi baigti papildomus mokymus

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. "Regitra" pradedantiesiems vairuotojams, kurių vairuotojo pažymėjimai baigia galioti per karantiną, pratęsė jų galiojimo terminą karantino laikotarpiui ir dar 45 dienoms po jo pabaigos, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Automobiliai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pabrėžiama, kad šis pakeitimas aktualus tiems, kurie, neturėdami 2 metų vairavimo patirties, pažeidė Kelių eismo taisykles ir turi baigti papildomus mokymus.

Įprastai šiuos mokymus reikia pabaigti per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos ir tik tuomet galima pasikeisti pradedančiojo vairuotojo pažymėjimą į 10 metų galiojantį.

"Susisiekimo ministerija pratęsė papildomų mokymų baigimo terminą, tad logiška pratęsti ir pradedančiųjų vairuotojo pažymėjimų galiojimą", — teigė "Regitros" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Priminta, kad pradedantieji vairuotojai, kuriems terminas baigti papildomus mokymus baigiasi karantino metu, šiuos mokymus galės baigti per 30 kalendorinių dienų jam pasibaigus.

Taip pat informuojama, kad pradedantieji vairuotojai pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į ilgalaikį gali internetu.

Tegai:
KET pažeidimus, vairuotojo pažymėjimas, Regitra
Dar šia tema
KET pažeidę pradedantieji vairuotojai papildomus mokymus galės baigti po karantino
Dėl susiklosčiusios COVID-19 padėties Vyriausybė stabdo vairuotojų praktinį mokymą
Aptikti šaudmenys, nuotrauka iš įvykio vietos

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje sulaikyti šaudmenys ir narkotikai

(atnaujinta 11:16 2021.01.20)
Pasieniečiai sustabdė sunkvežimį su priekaba, kuriuo buvo gabenami aštuoni automobiliai. Viename iš jų jie aptiko slėptuvę

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Gardino pasieniečiai pasienyje su Lietuva sustabdė pažeidėjus, kurie bandė gabenti šaudmenis ir narkotikus, praneša Baltarusijos valstybės sienos komitetas.

Agentūros svetainėje rašoma, kad sunkvežimis su priekaba, kuriame buvo aštuoni lengvieji automobiliai, įvažiavo į Privalkos (Raigardo) patikros punktą. Per kratą pasieniečiai viename iš šių automobilių rado 55 įvairius šovinius ir du marihuanos pakelius.

Pasieniečiai panašų radinį rado tame pačiame kontrolės punkte praėjusių metų gruodžio 31 dieną. Vieno per sieną gabenamų automobilių sėdynėje ir bagažinėje buvo rasta 60 šovinių.

Visos priekabomis gabenamos transporto priemonės buvo perkamos aukcionuose Europoje, JAV ar Kanadoje. Jos buvo gabenamos tranzitu į Ukrainą.

Ekspertizė atliekama abiem atvejais. Pasieniečiai neatmeta, kad jie yra susiję vienas su kitu.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Baltarusijoje užkirto kelią daugiau nei trijų dešimčių šovinių importui iš Lietuvos
Kauno centre neblaivus vyras padegė šaudmenis
LGBT, archyvinė nuotrauka

Į Seimą ateina vienalyčių partnerysčių projektas tai reiškia ir kas kaltas?

(atnaujinta 15:09 2021.01.20)
Laisvės partijos atstovas pranešė, kad ruošiamas partnerystės įstatymo projektas, naujoves ketinama svarstyti jau pavasario sesijoje

Tik pasibaigus rudeninei Seimo sesijai, jau ruošiamasi 2021-ųjų pavasario sesijai. Ir iš valdančiosios koalicijos pusės, vienu šio ruošimosi ženklų tapo "Laisvės partijos" deputato, "vienaragio" Tomo Vytauto Raskevičiaus pareiškimas apie jau kuriamą įstatymo projektą, skirtą vienalytėms partnerystėms įteisinti.

Štai kaip skambėjo paties Raskevičiaus žodžiai, paskelbti socialiniame tinkle "Facebook" ne bet kada, o sausio 13 d., t. y. per kultine tapusios (ir tiek daugybe klaustukų, tiek griežtos cenzūros tinklu apipintos...) 1991-ųjų sausio 13-osios tragedijos 30-ąsias metines:

Член Сейма Томас Витаутас Раскявичюс анонсирует Закон о партнерстве
Tomas Vytautas Raskevičius pranešė apie Partnerystės įstatymo projektą

Kaip žinia, Lietuvos jurisdikcijoje partnerystės institutas jau egzistuoja nuo 2001 m., tik bėda (šių veikėjų požiūriu) yra ta, kad pastarajame galimybė įregistruoti partnerystę numatyta tik vyrui su moterimi. Vadinamosioms vienalytėms poroms šitoks variantas nenumatomas. O kadangi esame, atseit, "vakarietiška" šalis — tai šitaip gi būti neturėtų!

Kreipsis į koalicijos partnerius

Bent taip mano Raskevičius su savo partiečiais. Tiesa, dėl koalicijos partnerių, į kuriuos, anot Raskevičiaus, pirmiausia ir bus kreipiamasi, situacija kiek įdomesnė: juk TS-LKD save pateikia kaip "krikščionišką", "konservatyvią" partiją. Ir iš tiesų, katalikiškasis šios partijos sparnas (neįskaitant dar 2019 m. atskilusių Jono Rimanto Dagio šalininkų) su tokiais veikėjais kaip Audroniumi Ažubaliu ir Laurynu Kasčiūnu priešakyje, šiuo klausimu turėtų užprotestuoti. Tačiau partijos "generalinė linija" keičiasi...

Ir tai byloja ne vien Ingridos Šimonytės atėjimas. Pavyzdžiui, liūdnai tiek savo "naktine reforma", tiek cinišku 2009-ųjų sausio 16-osios demonstracijos sušaudymu pagarsėjęs Lietuvos "krizinis" premjeras Andrius Kubilius, dar 2011-aisiais deklaravęs tradicinį požiūrį į šeimą, dabar viešai ir, be to, ES lygmeniu, pasisako už vadinamąsias seksualinių mažumų teises. Taigi — ir konservatorių patriarchai laikosi atitinkamai...

O turint omeny, kad valdančioji koalicija, be TS-LKD (kurios parlamentarų tarpe tokios vienalyčių partnerysčių idėjos priešininkų ir taip jau nebe dauguma), sudaryta iš Laisvės partijos ir jai beveik identiško, tik kiek santūresnį stilių pasirinkusio Liberalų sąjūdžio, nesunku prognozuoti, kad minėtoji iniciatyva valdančiojoje koalicijoje pritarimą ras.

Nevienalytė opozicija

Negana to, ir opozicija šiuo požiūriu nevienalytė: po to, kaip Gintauto Palucko kompanija perėmė vadovavimą LSDP, šios partijos viršūnės taipogi remia vadinamąsias LGBT idėjas ir, galime sakyti, nuo Laisvės partijos nesiskiria niekuo, išskyrus siūloma socialine-ekonomine politika. Ramūno Karbauskio "Žalieji valstiečiai", tuo tarpu, kaip ir didžioji dalis Darbo partijos bei kitų deputatų — aišku — minėtosios iniciatyvos nepalaikys.

Tačiau aukščiau minėtieji faktai byloja, kad vienalyčių partnerysčių instituto "praėjimas" 2021-ųjų pavasario Seimo sesijoje — nors tikrai negarantuotas, bet taipogi ir neatmestinas scenarijus. Na, o tai, kad netgi dabar — po daugiau kaip dešimtmečio agresyvios propagandos — absoliuti lietuvių dauguma (70-80%) pasisako prieš šitokias, atseit, "naujoviškas" vertybes, šiems tariamiems "demokratams" (kabutėse, nes juk demokratija turėtų reikšti liaudies, vadinasi — ne mažumos, bet daugumos, valdžią...) — nė motais.

Ką visa tai reiškia?

Ir būtų didelė klaida į šią realiją žiūrėti pro pirštus: atseit, čia nieko tokio, — "gi partnerystės, tai vis tiktai ne santuokos, tegul gauna, ko nori, tai nustos ir reikalauti, ir paraduoti", — sakys koks miesčionis, kuriam pati mintis, kad būtų galima dėl kažko kovoti, o, vadinasi — išeiti iš savojo smulkiaburžuazinio respektabilumo ir komforto zonos — kelia baimę ir pasipiktinimą...

Klaida, nes Vakarų šalių (pavyzdžiui, Anglijos, Prancūzijos, Ispanijos — ką bekalbėti apie Olandiją) patyrimas rodo, kad štai tokių partnerysčių įvedimas tėra tik pirmutinis žingsnis link santuokų legalizavimo. Tuo tarpu, tik tose šalyse, kuriose vienu ar kitu būdu šioms tendencijoms duotas sąmoningas atkirtis (t. y., ar "iš apačios", aktyviu liaudies pasipriešinimu, kaip, pavyzdžiui, buvo Serbijoje, Gruzijoje, ar "iš viršaus", ryžtingais valdžios sprendimais — kaip kaimyninėse Rusijoje ir Baltarusijoje), štai tokia, sakykime, "vaivorykštinė" banga nesugebėjo prasiveržti.

Be to, Raskevičiaus siūlomas partnerysčių įstatymo projektas sudėliotas taip, kad tarp partnerystės ir santuokos nebūtų jokio esminio skirtumo, ypatingai svarbiausiuoju, būtent — vaikų — klausimu. Ir todėl šiuo atveju galima kalbėti apie konkretų ir visiškai realų LGBT ideologijos šalininkų — Džordžo Sorošo ir kitų globalistinio, finansinio kapitalo ryklių finansuojamų postmodernistinio priverstinės "tolerancijos" kulto išpažinėjų — puolimą prieš lietuvių tautą.

Kas kaltas?

Kad toks puolimas įmanomas, tai reiškia, kad Lietuva, prieš 30 metų išsilaisvinusi nuo tariamos "sovietinės priespaudos" ir nutraukusi atitinkamus ryšius su Rusija, kaip istorine tarybinio pasaulio perėmėja, šiai dienai sėkmingai eina į ant akių iš klasikinės demokratijos ir kapitalizmo į labai neaiškų (tiek ultraliberalistinės ideologijos, tiek Davaso forumo prezidento Klauso Švabo keliamo socialinio-ekonominio "perkrovimo" charakterizuojamo) postkapitalistinį mutantą išsigimstantį Vakarų pasaulį. Šia prasme — viskas pagal programą...

Tik ar toji programa — tai, ko reikia pilnaverčiam Lietuvos ir lietuvių tautos gyvavimui? Ne šiaip dabar ir čia, bet ilgalaikėje XXI amžiaus perspektyvoje? Šis klausimas yra retorinis, bet tiktai jį keliant galima kelti ir kitą: o kas gi kaltas dėl esamos situacijos? Aišku, valdantysis elitas. 

Tačiau viską suvesti į jį — ne tiktai klaidinga, bet tiesiog nerimta: vertėtų galiausiai suprasti, kad šios bei kitos tendencijos pas mus ateina ir grasina įsigalėti dėl to, kokią nacionalinio vystymosi trajektoriją mes patys pasirinkome, tapdami to paties Vakarų pasaulio periferine zona... Ir čia, galbūt, prieš kaltinant elitą, reikėtų pirmiau paklausti savęs: o ką gi mes — pati tauta, pati liaudis — padarėme, kad būtų kitaip? Tegul apie tai ir pamąsto skaitytojas...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vienos lyties asmenų partnerystė, partnerystė