Karantinas, archyvinė nuotrauka

Sveikatos ekspertai rekomenduoja griežtinti karantino sąlygas

(atnaujinta 12:42 2020.12.01)
Efektyvus viruso reprodukcijos dydis šalyje įvedus apribojimus nustojo sparčiai augti, tačiau epidemija toliau plinta, keldama grėsmę žmonių sveikatai bei sveikatos apsaugos sistemos veiklai

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį mišriu nuotoliniu būdu susitiko su Sveikatos ekspertų taryba, kuri pristatė naujausias rekomendacijas dėl epidemiologinės kontrolės priemonių ir karantino sąlygų, praneša prezidento spaudos tarnyba.

Sveikatos ekspertų tarybos nariai konstatavo, kad, nors Lietuvoje šiuo metu taikomos karantino priemonės sulėtina COVID-19 infekcijos plitimą, jos nėra pakankamos, kad esmingai pakeistų epidemijos eigą.

Pranešama, kad pozityvių COVID-19 testų skaičius šalyje siekia 16 proc. ir gerokai viršija tarptautinėse rekomendacijose įvardijamą saugią ribą. Efektyvus viruso reprodukcijos dydis šalyje įvedus apribojimus nustojo sparčiai augti, tačiau vis dar yra didesnis už 1 (siekia 1,03), taigi epidemija toliau plinta, keldama grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, taip pat sveikatos apsaugos sistemos veiklai, užuot pradėjusi trauktis. 

Be to, sudėtingą situaciją rodo ir visą pastarąją savaitę augęs dėl COVID-19 infekcijos ligoninėse gydomų asmenų skaičius.

Išanalizavę Lietuvos COVID-19 epideminę informaciją ir mokslinių tyrimų apie efektyviausias poveikio priemones epidemijos suvaldymui rezultatus, mokslininkai siūlo peržiūrėti karantino sąlygas ir epidemiologinės kontrolės priemones tose srityse, kur įvyksta didžiausia dalis viruso perdavimo atvejų. Pasak ekspertų, reikia griežtinti ribojimus, taikomus nedideliems žmonių susibūrimams (ypač artimųjų rate), darbovietėms, ugdymo įstaigoms, taip pat sustiprinti infekcijos kontrolės priemones sveikatos priežiūros ir globos institucijose.

Ekspertai taip pat pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvoje neužtikrinamas operatyvus ir detalus visų nustatytų COVID-19 atvejų ištyrimas. Todėl reikia tobulinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro COVID-19 židinių ir pirminio šaltinio tipų identifikavimą. Gerokai išaugus COVID-19 atvejų skaičiui, būtina pilnai skaitmenizuoti ir optimizuoti epidemiologinių tyrimų procesus, automatizuoti epidemiologinių duomenų surinkimą, reikšmingai sustiprinti duomenų analizės pajėgumus.

Per visą pandemijos laiką respublikoje nustatyta 62 515 užsikrėtimų. Per praėjusią parą Lietuvoje buvo nustatyti 1 187 nauji koronaviruso atvejai. Bendras mirčių nuo COVID-19 Lietuvoje skaičius siekia 519. 

Tegai:
COVID-19, karantinas
Dar šia tema
Lietuvoje išaugo COVID-19 aukų, nepatenkančių į rizkos grupę, skaičius
Lietuvos Vyriausybė apsvarstys galimybę įsigyti dar vieną vakciną nuo COVID-19
Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio
Regitra

Pratęstas per karantiną baigusių galioti pradedančiųjų vairuotojo pažymėjimų galiojimas

(atnaujinta 14:15 2021.01.20)
Šis pakeitimas aktualus tiems, kurie, neturėdami 2 metų vairavimo patirties, pažeidė Kelių eismo taisykles ir turi baigti papildomus mokymus

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. "Regitra" pradedantiesiems vairuotojams, kurių vairuotojo pažymėjimai baigia galioti per karantiną, pratęsė jų galiojimo terminą karantino laikotarpiui ir dar 45 dienoms po jo pabaigos, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Automobiliai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pabrėžiama, kad šis pakeitimas aktualus tiems, kurie, neturėdami 2 metų vairavimo patirties, pažeidė Kelių eismo taisykles ir turi baigti papildomus mokymus.

Įprastai šiuos mokymus reikia pabaigti per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos ir tik tuomet galima pasikeisti pradedančiojo vairuotojo pažymėjimą į 10 metų galiojantį.

"Susisiekimo ministerija pratęsė papildomų mokymų baigimo terminą, tad logiška pratęsti ir pradedančiųjų vairuotojo pažymėjimų galiojimą", — teigė "Regitros" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Priminta, kad pradedantieji vairuotojai, kuriems terminas baigti papildomus mokymus baigiasi karantino metu, šiuos mokymus galės baigti per 30 kalendorinių dienų jam pasibaigus.

Taip pat informuojama, kad pradedantieji vairuotojai pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į ilgalaikį gali internetu.

Tegai:
KET pažeidimus, vairuotojo pažymėjimas, Regitra
Dar šia tema
KET pažeidę pradedantieji vairuotojai papildomus mokymus galės baigti po karantino
Dėl susiklosčiusios COVID-19 padėties Vyriausybė stabdo vairuotojų praktinį mokymą
Aptikti šaudmenys, nuotrauka iš įvykio vietos

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje sulaikyti šaudmenys ir narkotikai

(atnaujinta 11:16 2021.01.20)
Pasieniečiai sustabdė sunkvežimį su priekaba, kuriuo buvo gabenami aštuoni automobiliai. Viename iš jų jie aptiko slėptuvę

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Gardino pasieniečiai pasienyje su Lietuva sustabdė pažeidėjus, kurie bandė gabenti šaudmenis ir narkotikus, praneša Baltarusijos valstybės sienos komitetas.

Agentūros svetainėje rašoma, kad sunkvežimis su priekaba, kuriame buvo aštuoni lengvieji automobiliai, įvažiavo į Privalkos (Raigardo) patikros punktą. Per kratą pasieniečiai viename iš šių automobilių rado 55 įvairius šovinius ir du marihuanos pakelius.

Pasieniečiai panašų radinį rado tame pačiame kontrolės punkte praėjusių metų gruodžio 31 dieną. Vieno per sieną gabenamų automobilių sėdynėje ir bagažinėje buvo rasta 60 šovinių.

Visos priekabomis gabenamos transporto priemonės buvo perkamos aukcionuose Europoje, JAV ar Kanadoje. Jos buvo gabenamos tranzitu į Ukrainą.

Ekspertizė atliekama abiem atvejais. Pasieniečiai neatmeta, kad jie yra susiję vienas su kitu.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Baltarusijoje užkirto kelią daugiau nei trijų dešimčių šovinių importui iš Lietuvos
Kauno centre neblaivus vyras padegė šaudmenis
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska

Lietuva iškels Sausio 13-osios bylos teisėjų temą ES darbotvarkėje

(atnaujinta 14:18 2021.01.20)
Kaip pažymėjo Teisingumo ministerija, 2021 metų pirmąjį pusmetį Lietuva ir toliau sieks Lietuvos teisėjų ir prokurorų, tyrusių Sausio 13-osios bylą, apsaugos "nuo trečiųjų šalių persekiojimo"

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Lietuvos teisėjų ir prokurorų "apsauga nuo politinio persekiojimo" tapo vienu iš svarbiausių Lietuvos prioritetų ES darbotvarkėje, pareiškė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

"2021 metų pirmąjį pusmetį Lietuva ir toliau aktyviai sieks Lietuvos teisėjų ir prokurorų, tyrusių Sausio 13-osios bylą apsaugos nuo politiškai motyvuoto trečiųjų šalių persekiojimo ir bendrų ES sprendimų saugant ES piliečius", — teigiama Teisingumo ministerijos pranešime.  

Tarp kitų svarbių Lietuvai temų — ES Pagrindinių teisių chartijos taikymo plėtra bei geresnė duomenų apsauga tiriant nusikaltimus.

Pasak Dobrovolskos, COVID-19 pandemija atskleidė, jog teisingumo prieinamumui krizės laiku itin svarbus skaitmeninimo mechanizmo spartinimas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, todėl šalims narėms svarbu dalintis ir gerąją praktika, ir naujausiomis teisėkūros iniciatyvomis.

Ministrė įvardijo dar vieną Lietuvai aktualų klausimą — tai vartotojų bei intelektinės nuosavybės apsaugą, kur pagrindinis prioritetas turėtų būti skiriamas pandemijos pasekmių analizei bei iniciatyvoms, skatinančioms žaliąją bei skaitmeninę kryptį. 

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, jiems paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamoji byla Lietuvos teisėjų atžvilgiu

2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Tegai:
ES, Lietuva, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Kaip Lietuva paminėjo Sausio 13-osios trisdešimtmetį karantino sąlygomis
Lietuva prašo NATO solidarumo dėl Rusijos veiksmų prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus