Audinės, archyvinė nuotrauka

Jonavos rajone dėl audinių įvesta ekstremali situacija

(atnaujinta 13:49 2020.12.02)
Ūkiui, paveiktam COVID-19 viruso, šiuo metu taikomi tam tikri apribojimai. Apie 30 tūkst. gyvūnų bus nugaišinta

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Jonavos rajone paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, siekiant suvaldyti koronaviruso protrūkį audinių ūkyje. Apie tai pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad koronavirusas buvo aptiktas pas vieną iš ūkio darbuotojų. Keli kiti darbuotojai taip pat užsikrėtė šia infekcija. Antradienį rajono administracija pranešė, kad infekcijos plitimo "Danmink" įmonėje nepavyko sustabdyti. Manoma, kad gyvūnai galėjo užsikrėsti nuo personalo.

VMVT duomenimis, nuo koronaviruso mirė beveik 2 000 audinių.

"SARS-CoV-2 viruso paveiktam ūkiui šiuo metu yra pritaikyti veiklos apribojimai, uždraustas bet koks gyvūnų, pašarų ar kitų gyvūninių produktų išvežimas, dezinfekuojamos ūkio patalpos ir technika, ribojamas asmenų patekimas į ūkį", — rašoma pranešime.

Remiantis VMVT duomenimis, artimiausiu metu šiame ūkyje ketinama nugaišinti apie 30 tūkstančių kailių auginimui skirtų audinių, kurių gaišenos arba iš jų gauti kailiai turės būti laikomi atskirame šaldiklyje ūkio teritorijoje iki bus priimtas atskiras sprendimas dėl tolesnio kailių realizavimo ar apdirbimo. Likusius žvėrelius, veislinį branduolį, tikimasi išsaugoti, kad ūkis galėtų tęsti veiklą.

Sustiprinta gyvūnų sveikatos būklės stebėsena vykdoma visuose šalies audinių ūkiuose. Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) atliktu rizikos vertinimu, COVID-19 virusas, nustatytas audinių ūkiuose, nekelia pavojaus žmonių sveikatai.

Anksčiau laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas Aurelijus Veryga teigė, jog nėra pagrindo baimintis, kad žmonės gali užsikrėsti koronavirusu nuo audinių. Jis pažymėjo, kad tarptautinės rekomendacijos iki šiol nesuteikia pagrindo rimtai susirūpinti dėl žmonių užkrėtimo nuo gyvūnų.

Danijoje lapkričio pradžioje priimtas sprendimas sunaikinti visas audines, kurios gali nešioti mutavusį koronavirusą ir perduoti jį žmonėms.

Vėliau Danijos maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministras Mogensas Jensenas pripažino, kad sveikų audinių sunaikinimas buvo perteklinis. Anot jo, vyriausybė neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad audinės būtų nužudytos ne tuose ūkiuose, kur buvo nustatyti koronavirusu užkrėsti gyvūnai.

Per visą laiką Lietuvoje nustatyti daugiau nei 62 tūkstančiai COVID-19 atvejų, mirė daugiau nei 510 pacientų. Karantinas Lietuvoje galioja iki gruodžio vidurio.

Tegai:
Jonavos rajonas, ekstremali situacija, koronavirusas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1168)
Dar šia tema
Danijos audinių fermoje aptikta koronaviruso mutacija
PSO patvirtino audinių pavojingumą žmonėms dėl koronaviruso plitimo
Danija visų audinių nužudymą dėl mutavusio koronaviruso pripažino klaida
Vilnius

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius padidėjo penktadaliu

(atnaujinta 17:37 2021.01.25)
Dauguma jų buvo imigrantai iš trečiųjų šalių, turintys leidimą laikinai gyventi, ES piliečių buvo maždaug septynis kartus mažiau

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje pernai gyvenančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius išaugo 22 procentais, praneša Migracijos departamentas.

2021 m. sausio 1-ąją Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių skaičius siekė 87 269, kas sudaro 3,12 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.

Praėjusiais metais tuo pačiu metu Lietuvoje gyvenusių užsieniečių fiksuota 73 751 ir jie sudarė 2,64 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.

Didžiąją užsieniečių dalį 2020 metais sudarė trečiųjų šalių piliečiai, iš kurių 61 349 Lietuvoje gyveno turėdami leidimą laikinai gyventi, 17 796 — leidimą nuolat gyventi. Likusią dalį sudarė ES valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, kurių praėjusiais metais Lietuvoje apsigyveno mažiau nei ankstesniaisiais. 

Per metus ES piliečių skaičius sumažėjo 7,0 proc. (nuo 8 734 iki 8 124 asmenų), tuo tarpu trečiųjų šalių piliečių padidėjo — 21,7 proc. (nuo 65 017 iki 79 145 asmenų).

Per metus ES piliečių skaičius padidėjo 34,9 proc. (Nuo 8 734 iki 11 780 žmonių), o trečiųjų šalių piliečių - 21,7 proc. (Nuo 65 017 iki 79 145 žmonių).

Migracijos departamentui paspartinus Lietuvos Respublikos pilietybės prašymų nagrinėjimą,  per 2020 m. II pusmetį net 2,2 karto — nuo 1 078 iki 2 367 — padidėjo asmenų, kuriems atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, skaičius.

Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad gyventojų skaičius Lietuvoje ir toliau mažėja. Gruodžio pradžioje respublikoje gyveno 2 793 694 žmonės, tai yra 1176 mažiau nei lapkričio mėnesį.

Remiantis Statistikos departamentas prognoze, 2021 m. Lietuvoje ir toliau mažės gyventojų skaičių.

Jau kelis dešimtmečius Lietuvoje tęsiasi demografinė krizė, sukelianti rimtą ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą, nerimą. Demografai mano, kad Lietuva sugebės įveikti šią situaciją tik migrantų iš kitų šalių sąskaita.

Tegai:
užsieniečiai, imigracija, leidimas gyventi šalyje, Lietuva
Eurai

Paaškėjo, kurie banknotai yra dažniau padirbinėjami Lietuvoje

(atnaujinta 15:16 2021.01.25)
Pasak Lietuvos banko ekspertų, tokios tendencijos tęsiasi jau ne vienerius metus. Per smulkios ir per stambios kupiūros nėra populiarios sukčių tarpe

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje per metus padirbtų pinigų sumažėjo daugiau nei perpus, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Per 2020 m. Lietuvos banke buvo ištirta 1 333 vienetai padirbtų eurų (1 172 vnt. banknotų ir 161 vnt. monetų). Tai 57 proc. mažiau nei per 2019 m., kai buvo rasta 3 078 vnt. padirbtų eurų..

Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ieva Vanskevičė pažymėjo, kad зadirbtų pinigų sumažėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje.

ЭSumažėjimas gali būti siejamas su įvairiomis priežastimis, o viena iš jų — karantino metu šiek tiek sumažėję atsiskaitymai grynaisiais pinigais", — pasakė ji.

Per 2020 m., ypač IV ketvirtį, sumažėjo ir akivaizdžiai padirbtų eurų banknotų, vadinamųjų "filmų pinigų" (angl. Movie money). Apie juos centrinis bankas Lietuvos gyventojus įspėjo praėjusių metų pavasarį.

Daugiausia, kaip ir 2019 m., buvo rasta padirbtų 50 ir 20 eurų banknotų, jie atitinkamai sudarė 46 ir 18 proc. visų padirbinių. Mažiausiai aptikta padirbtų 5 ir 200 eurų banknotų.

Euro zonoje vidutiniškai 1 mln. apyvartoje esančių tikrų banknotų tenka 17 padirbtų, Lietuvoje šie skaičiai dar mažesni.

"Taigi tikimybė gauti padirbtą pinigą yra itin maža, tačiau raginame gyventojus būti atidžius ir atkreipti dėmesį į gaunamus pinigus, patikrinti juos pagal "apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite" metodą", — pasakė Vanskevičė.

Lietuvos bankas ne tik tiria padirbtus pinigus, bet ir keičia susidėvėjusius bei sugadintus eurus ir litus. Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune neribotą laiką keičiami litai į eurus.

Tegai:
padirbti banknotai, Lietuvos bankas, Lietuva