Prieškalėdinis Vilnius

Dėl situacijos su COVID-19 mokinių žiemos atostogų laiko nuspręsta nekeisti

(atnaujinta 22:14 2020.12.02)
Mokiniai kalėdinių atostogų išeis gruodžio 23 dieną, baigs atostogauti sausio 5 dieną. Nesiūloma įvesti ir visuotinio nuotolinio mokymo

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu su epidemiologais išanalizavusi situaciją švietimo įstaigose, mokinių žiemos atostogų laiko nusprendė nekeisti, rašoma ministerijos pranešime.

Mokiniai kalėdinių atostogų išeis gruodžio 23 dieną, baigs atostogauti sausio 5 dieną. Nesiūloma įvesti ir visuotinio nuotolinio mokymo.

"Konsultavomės ir su mokyklų vadovais, taip pat ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo įstaigas ir gimnazijas jungiančių asociacijų vadovais, savivaldybių švietimo padalinių vadovų asociacijos valdyba, tėvų atstovais. Dauguma pasisako, kad visuotinio nuotolinio mokymo nereikia. Nuotolinį mokymą atskiroje savivaldybėje galima įvesti ir dabar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir pritarus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Mokykla taip pat turi teisę pati priimti sprendimą organizuoti mokymą tik nuotoliniu būdu", — sako laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas einantis Algirdas Monkevičius.

Pranešime sakoma, kad duomenys ministerijai apie kiekvienos savivaldybės mokyklas pateikiami kiekvieną dieną. Dėl to situacija švietimo įstaigose stebima ir analizuojama nuolatos. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu mokykla dirba, matyti, kad susirgimų ar izoliuotų asmenų skaičius nuo to nepriklauso, mokyklos nėra pagrindiniai užsikrėtimo židiniai.

Karantinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Švietimo įstaigų pateiktais duomenimis, per visą karantino laikotarpį vidutinis susirgimų skaičius per parą švietimo įstaigose buvo apie 36, įskaitant ir nepedagoginius darbuotojus, tai sudarydavo apie 2,4 proc. susirgimų nuo bendro susirgusiųjų Lietuvoje skaičiaus.

Iš mokyklų gautais duomenimis, apie 75 proc. mokyklų pasisako už kontaktinį arba mišrų būdą.

Ministerija praneša, kad šiuo metu 57 proc. bendrojo ugdymo mokyklų dirba mišriu būdu (daugiausia ilgosios gimnazijos — 72 proc.), 15 proc. mokyklų ugdymą organizuoja kontaktiniu būdu (daugiausia pradinės mokyklos — 79 proc.), 28 proc. mokyklų dirba nuotoliniu (daugiausia keturmetės gimnazijos — 71 proc.).

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
atostogos, moksleiviai, karantinas
Sanatorija Belorus Druskininkuose

Lietuviams nepasisekė: kodėl sanatorija "Belorusija" Latvijoje išvengė sankcijų 

(atnaujinta 08:09 2021.01.26)
Jūrmaloje esanti sanatorija ir toliau priima svečius, jei jų koronaviruso testas yra neigiamas, o Lietuvoje esančios sanatorijos darbuotojai prarado vienintelį pajamų šaltinį

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Sanatorija "Belorusija" Jūrmaloje išvengė ES sankcijų dėl teisinių įmantrybių, o sanatorijos Druskininkuose darbuotojai susidūrė su problemomis. Apie tai praneša RuBaltic.ru su nuoroda į Latvijos žiniasklaidą.

Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, o darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį. Lietuvos bankas pradėjo mokėti įstaigos darbuotojams po to, kai jiems tapo įmanoma pervesti gruodžio mėnesio atlyginimus.

Jūrmaloje esanti sanatorija ir toliau priima svečius esant neigiamam koronaviruso tyrimui.

"Pavyko išvengti sankcijų teisinių niuansų dėka. Faktas yra tas, kad Baltarusijos prezidento administraciniam departamentui nebuvo taikomos ES sankcijos. Baltarusijos sanatorijai Lietuvoje buvo taikomi apribojimai, nes ji yra pavaldi Baltarusijos prezidento administracijos Vyriausiajai ūkio valdybai. Baltarusijos prezidento administracijos valdybai yra taikomos Europos sankcijos", — praneša portalas.

Kaip rašo RuBaltic.ru, Latvijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad finansiniai apribojimai dėl sankcijų buvo nustatyti tik konkrečių asmenų atžvilgiu, o ne visos valstybės atžvilgiu.

Situacija su "Belorus" sanatorija

Sanatorijos "Belorus" atvejis yra pirmas Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei buvo taikomos tarptautinės sankcijos.

Lietuvos Seimas nusprendė, kad Lietuvos įmonėms, kurioms taikomos ES sankcijos, nemokamos prastovų subsidijos. Tokiu atveju paliekantys organizacijos darbuotojai gali gauti vienkartinį tikslinį mokėjimą. Sanatorijos darbuotojai surengė protestą, reikalaudami išsaugoti darbo vietas, o ne mokėti kompensaciją, tačiau valdžios institucijos nepateikė jokių galimybių išspręsti problemą. Darbuotojai priminė, kad 400 bedarbių yra 400 alkanų šeimų ir 68 benamiai.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas išreiškė abejonę, kad "Swedbank" priėmė savarankišką sprendimą taikyti sankcijas sanatorijai. Jis prisiminė, kad pirmiausia nukentėjo paprasti piliečiai ir jų šeimos, iš kurių atimamos pajamos.

Tegai:
"Belarus"
Dar šia tema
Lietuvos bankas pradėjo mokėti atlyginimus "Belorus" sanatorijos darbuotojams
Seimo komitetas nepritarė subsidijoms už prastovas "Belorus" sanatorijai
"Kur žadėta gerovės valstybė": "Belorus" darbuotojai surengė akciją dėl ES sankcijų
"Belorus" sanatorijai nutraukiamas subsidijų mokėjimas 
Vilnius

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius padidėjo penktadaliu

(atnaujinta 17:37 2021.01.25)
Dauguma jų buvo imigrantai iš trečiųjų šalių, turintys leidimą laikinai gyventi, ES piliečių buvo maždaug septynis kartus mažiau

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje pernai gyvenančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius išaugo 22 procentais, praneša Migracijos departamentas.

2021 m. sausio 1-ąją Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių skaičius siekė 87 269, kas sudaro 3,12 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.

Praėjusiais metais tuo pačiu metu Lietuvoje gyvenusių užsieniečių fiksuota 73 751 ir jie sudarė 2,64 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.

Didžiąją užsieniečių dalį 2020 metais sudarė trečiųjų šalių piliečiai, iš kurių 61 349 Lietuvoje gyveno turėdami leidimą laikinai gyventi, 17 796 — leidimą nuolat gyventi. Likusią dalį sudarė ES valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, kurių praėjusiais metais Lietuvoje apsigyveno mažiau nei ankstesniaisiais. 

Per metus ES piliečių skaičius sumažėjo 7,0 proc. (nuo 8 734 iki 8 124 asmenų), tuo tarpu trečiųjų šalių piliečių padidėjo — 21,7 proc. (nuo 65 017 iki 79 145 asmenų).

Per metus ES piliečių skaičius padidėjo 34,9 proc. (Nuo 8 734 iki 11 780 žmonių), o trečiųjų šalių piliečių - 21,7 proc. (Nuo 65 017 iki 79 145 žmonių).

Migracijos departamentui paspartinus Lietuvos Respublikos pilietybės prašymų nagrinėjimą,  per 2020 m. II pusmetį net 2,2 karto — nuo 1 078 iki 2 367 — padidėjo asmenų, kuriems atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, skaičius.

Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad gyventojų skaičius Lietuvoje ir toliau mažėja. Gruodžio pradžioje respublikoje gyveno 2 793 694 žmonės, tai yra 1176 mažiau nei lapkričio mėnesį.

Remiantis Statistikos departamentas prognoze, 2021 m. Lietuvoje ir toliau mažės gyventojų skaičių.

Jau kelis dešimtmečius Lietuvoje tęsiasi demografinė krizė, sukelianti rimtą ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą, nerimą. Demografai mano, kad Lietuva sugebės įveikti šią situaciją tik migrantų iš kitų šalių sąskaita.

Tegai:
užsieniečiai, imigracija, leidimas gyventi šalyje, Lietuva