Pinigai, archyvinė nuotrauka

Penki verslininkai įtariami beveik 1 mln. eurų mokesčių nuslėpimu

(atnaujinta 15:18 2020.12.04)
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji ėmėsi aktyvių (ne tik teisinių) gynybos veiksmų, bandydami pakenkti tyrimui

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Penki asmenys iš Vilniaus ir Kauno kaltinami stambaus masto sukčiavimu, apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, o valstybei nesumokėtų mokesčių suma siekia beveik 1 mln. eurų, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas surinkus pakankamai svarių duomenų dėl galimo stambaus masto bendrininkų grupės sukčiavimo PVM, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir žalos valstybei padarymo.

Tyrimo metu atskleisti taikyti sukčiavimo mechanizmai neva įsigyjant ir parduodant plataus vartojimo prekes, tokias kaip rapsų aliejus, karbamido trąšos, granulės. Manoma, kad siekiant paslėpti duomenis, apsunkinti sandorių atsekamumą, dalis kaltinamųjų valdomų bendrovių buvo "nupirktos" ar vadovaujamos užsieniečių asmenų, kurie apie jų veiklą nieko nežino, minėtoms bendrovėms realiai neatstovavo, sandorių nesudarinėjo. Taip pat fiktyvioms įmonėms vadovavo ir socialiai pažeidžiami asmenys iš Lietuvos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji ėmėsi aktyvių (ne tik teisinių) gynybos veiksmų, bandydami pakenkti tyrimui. Pasinaudoję visuomenės informavimo kanalu spaudoje ir televizijoje kaltinamieji viešojoje erdvėje ne vieną kartą visuomenei bandė sukelti abejones dėl pradėto tyrimo teisėtumo bei sukompromituoti FNTT ir jos pareigūnus.

Kaltinamieji, pasitelkę gynėjus, dėstė subjektyvias ir tikrovės neatitinkančias prielaidas, galimai siekdami paveikti ikiteisminio tyrimo eigą ir rezultatą bei sumenkinti FNTT įvaizdį.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, tarpusavyje pažįstami sostinės įmonių vadovai ėmėsi vykdyti tarpusavio prekybos trąšomis sandorius, kurie, pareigūnų duomenimis, realiai nevyko.

Įtariama, kad bendrininkai, vadovaudami veikiančioms įmonėms ir valdydami atskiras veiklos nevykdančias įmones, klastojo sąskaitas faktūras, taip siekdami išvengti privalomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Suskaičiuota, kad per 2017–2018 metus viena iš bendrininkų valdomų bendrovių galimai fiktyviai nusipirko trąšų už daugiau nei pusę milijono eurų iš veiklos nevykdančių įmonių, kurias valdė kiti grupės nariai. Įtariama, kad klastojant sąskaitas faktūras ir teikiant melagingus duomenis bei PVM ataskaitas buvo išvengta per 164 tūkst. eurų mokesčių.

Du kaltinamieji pagal panašią schemą 2017–2018 metais galimai klastojo dar vienos bendrovės dokumentus. Įtariama, kad būdami faktiniai jos vadovai, šie vilniečiai dirbtinai sukūrė prekių pardavimo sandorių grandines, siekdami ir čia nuslėpti mokesčius. Įtariama, kad tokiu būdu buvo išvengta valstybei sumokėti per 75 tūkst. eurų PVM.

Kartu su šiais Vilniaus verslininkais į teisiamųjų suolą sės du kauniečiai, taip pat kaltinami stambaus masto sukčiavimu, apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu bei mokesčių vengimu.

Įtariama, kad vienas iš jų 2017–2018 metais galėjo suklastoti 71 sąskaitą faktūrą, jose įrašęs melagingus duomenis, taip siekdamas išvengti PVM mokesčio. Bendradarbiaudamas su kartu teisiamais vilniečiais ir pasinaudojęs jų valdomomis veiklos nevykdančiomis įmonėmis, jis neva iš jų įsigijo rapsų aliejaus už daugiau nei 1 mln. eurų.

Manoma, kad atsakingoms institucijoms pateikęs suklastotas sąskaitas bei apskaitos dokumentus, vyras galimai išvengė mokėtino PVM mokesčio, kuris siekė per 235 tūkst. eurų.

Kitos Kauno bendrovės direktorius kaltinamas, kad panaudojus kelių įmonių vardu surašytus dokumentus, t. y. siekiant buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti tariamai įvykusius sandorius, buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys. Manoma, kad vėliau bendrovė nepagrįstai į dokumentus įtraukė daugiau nei 235 tūkst. eurų pirkimo PVM, taip sumažindama mokėtiną į biudžetą PVM.

Tyrimo duomenimis, dėl tokių vadovo veiksmų bendrovė galimai išvengė daugiau nei 168 tūkst. eurų pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Dėl kaltinamųjų veiksmų į valstybės biudžetą galimai nebuvo sumokėta beveik 970 tūkst. eurų mokesčių. Šioje byloje civilinį ieškinį yra pareiškusi Valstybinė mokesčių inspekcija. Laikinai apribota kaltinamųjų nuosavybės teisė į turtą, kurio vertė siekia beveik 146 tūkst. eurų.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už apgaulingą apskaitos tvarkymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už sukčiavimą stambiu mastu nustatyta laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė.

Tegai:
dokumentų klastojimas, mokesčiai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Sučiupti NT plėtotojai, nesumokėję beveik ketvirčio milijono PVM
Sučiuptas nelegaliai statybos darbus vykdęs klaipėdietis
ES paramą apgaule gavę asmenys stos prieš teismą
Plikledis

Atskleista, kokių orų tikėtis per ateinančias 10 dienų

(atnaujinta 11:34 2021.01.21)
Tikėtina, kad savaitgalį ir kitą savaitę šalies gyventojai sulauks ne vieno pietinio ciklono su lietumi, šlapdriba ir sniegu

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Į Lietuvą plūsta ir artimiausiu metu plūs šiam metų laikui labai šilta oro masė.

"Iš dalies tokį atšilimą lemia Šiaurės jūroje esantis labai galingas ciklonas, kuris lyg konvejeris neša šiltą orą iš pietvakarių. Lietuvoje atlydys, bet šalia kitas pavojingas reiškinys — naktimis vis susiformuosiantis plikledis. Gerai bent jau tai, kad nebus labai niūru ir dažnai pasirodys saulė", — rašo "Orai ir klimatas Lietuvoje" savo Facebook paskyroje.

Prognozuojama, kad orai bus itin nepastovūs.

Tikėtina, kad savaitgalį ir kitą savaitę šalies gyventojai sulauks ne vieno pietinio ciklono su lietumi, šlapdriba ir sniegu.

Pabrėžiama, kad pietiniai ciklonai dažnai pateikia staigmenų, todėl prognozės gali dažnai keistis. Tuo tarpu, stiprių šalčių artimiausias 10 dienų nenusimato.

Tegai:
orai, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje valandinis elektros suvartojimas buvo didžiausias per 29 metus
Šaltis po savaitgalio iš Lietuvos dar nesitrauks
Visoje Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas
Neris Vilniuje

Neries upėje pakilo vandens lygis

(atnaujinta 12:07 2021.01.21)
Pabrėžiama, kad šiandien ryte toje pačioje vietoje vandens lygis pakilo iki 377 cm

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vilniuje, Neries upėje, užfiksuotas kylantis upės vandens lygis, teigiama Hidrometeorologijos tarnybos Facebook puslapyje.

Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pranešime teigiama, kad trečiadienį vandens lygis buvo 357 cm, retas ižas ir priekrantės ledas.

Pabrėžiama, kad šiandien ryte toje pačioje vietoje vandens lygis pakilo iki 377 cm. Tuo pačiu pažymima, kad vandens lygis per dvi paras pakilo 185 cm.

Pažymima, kad sausio mėnesio aukščiausia daugiametė reikšmė yra 505 cm. 

Tegai:
vandens lygis, Neris
Dar šia tema
Vairuotojai įspėjami: eismo sąlygas sunkina slidi kelio danga
Žiema tikrai įsibėgėja: sekmadienio naktį numatomas stiprus šaltis
Nord Stream-2

Vokietijos užsienio reikalų ministras patikslino Berlyno poziciją dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 11:56 2021.01.21)
Jis pažymėjo, kad supranta kai kurių bendrovių sprendimą pasitraukti iš projekto dėl gresiančių sankcijų

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas atmetė ekstrateritorines sankcijas "Nord Stream-2", pažadėjo, kad apie jas bus diskutuojama su naująja JAV administracija, ir teigė, kad per kelias ateinančias savaites ir mėnesius bus galima spręsti apie daugelio bendrovių pasitraukimo iš projekto pasekmes, praneša RIA Novosti.

"Mūsų vizijoje šios sankcijos, kurios yra ekstrateritorinės, yra neteisingos. Anksčiau apie tai kalbėdavome vėl ir vėl", — sakė jis.

Jis teigė, kad sankcijų tema bus aptarta su naująja JAV administracija.

Elektros perdavimo  linijos
© Sputnik / Руслан Шамуков

"Mes kalbėsime apie tai tarpusavyje — ir tai yra skirtumas su ankstesne vyriausybe. Tada mes apie viską sužinojome tik iš žiniasklaidos ir nediskutavome tarpusavyje", — sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras.

Masas dar negalėjo įvardyti datų galimoms konsultacijoms su JAV valdžios institucijomis.

Jis pažymėjo, kad supranta kai kurių bendrovių sprendimą pasitraukti iš projekto dėl gresiančių sankcijų.

Apie šių įvykių įtaką "Nord Stream-2" paleidimui Masas kalbėjo santūriai: "Ar jis bus, bus nuspręsta artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais. Dabar to niekas negali pasakyti iš anksto".

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat nemažai Europos šalių.

Sausio 1 dieną JAV Senatas balsavo už gynybos biudžetą 2021 metams. Dokumente, be kita ko, numatyta išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Gruodžio mėnesį Vokietijos vandenyse buvo baigta statyti 2,6 kilometro ilgio dujotiekio atkarpa. Dabar būtina pakloti atkarpą Danijos vandenyse, remiantis preliminariais žiniasklaidos vertinimais, jos ilgis sieks apie 150 kilometrų.

Dėl naujų JAV apribojimų Norvegijos bendrovė "Det Norske Veritas — Germanischer Lloyd" (DNV GL), Šveicarijos bendrovė "Zurich Insurance" ir Danijos bendrovė "Ramboll" atsisakė bendradarbiauti su "Nord Stream-2".

Tegai:
Nord Stream-2, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba