Karantinas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Karantinas iki Naujųjų metų: Lietuvoje planuojama griežtinti COVID-19 apribojimus

(atnaujinta 22:18 2020.12.05)
COVID-19 komitetas svarsto apie griežtesnius apribojimus, panašius į pavasario karantiną, nes koronaviruso padėtis valstybėje išlieka sunki

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Laikinai einantis Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pareigas Aurelius Veryga atskleidė, kokių karantino sugriežtinimo priemonių bus siūloma imtis. Apie tai jis parašė savo Facebook puslapyje.

Pasak Verygos, pirmadienį COVID-19 komitete bus sprendžiama dėl kur kas griežtesnio karantino Lietuvoje, nes "dabartinių priemonių nebeužtenka". Jis pabrėžia, kad jau aptarė šias priemones su laikinuoju premjeru Sauliumi Skverneliu.

"Šįkart, siekiant mažinti žmonių būriavimąsi, griežtesnes priemones, beveik analogiškas kaip pavasarinio karantino metu, siūlysime taikyti visose viešose vietose, prekybos ir paslaugų vietose, nustatyti griežtesnius reikalavimus ugdymo procesui, kultūrai ir kitoms sritims", — rašo Veryga. 

Sugriežtintas karantinas turėtų įsigalioti nuo kito trečiadienio, t. y. gruodžio 9 dienos, o karantiną bus siūloma tęsti iki gruodžio 31 dienos

Vilniaus panorama
© Sputnik / Владислав Адамовский

Bus siūloma parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose ir teritorijose šalia jų nustatyti didesnius prekybos ploto reikalavimus: kai visas prekybos plotas yra iki 10 tūkst. kv. m., vienam lankytojui užtikrinti ne mažesnį kaip 15 kv.m. plotą, o kai  visas plotas yra virš 10 tūkst. kv. m. vienam lankytojui užtikrinti ne mažesnį kaip 30 kv.m. plotą. 

Taip pat bus siūloma visose parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose bei paslaugų teikimo vietose padidinti dirbančių kasų skaičių, kad nebūtų eilėje daugiau kaip 5 žmonės, o šeimoms — eiti tik po vieną. 

Tačiau Veryga rašo, kad neatmestinos ir griežtesnės alternatyvos. 

Pirmoji alternatyva — kad prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose ir teritorijose šalia jų būtų užtikrinamas visur vienodai 20 kv. m. prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas žmogus ir užtikrinamos kitos saugumo priemonės, valdant srautus, laikantis saugaus atstumo ir kt. 

"Antroji alternatyva. Ji — tokia pat, kaip pavasarinio karantino metu. Draudžiama parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešųjų prekybos vietų veikla", — pabrėžia laikinasis ministras.

Šiuo atveju apribojimai būtų taikomi parduotuvėms, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas; maisto prekybai turgavietėse ir kitose viešosiose prekybos vietose; internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos atsiėmimo punktuose.

Be to, ministras pabrėžia, kad bus siūloma drausti lankyti muziejus, galerijas ir organizuoti ekskursijas, išimčių nebetaikyti individualiems fizinio aktyvumo užsėmimams (liktų tik aušto meistriškumo sporto veikloms), valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami tik nuotoliniu būdu, atsisakoma dalinio nuotolinio darbo.

Taip pat Veryga atkreipia dėmesį, kad teks griežtinti švietimo veiklas. Bus pasiūlyta ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą vykdyti, užtikrinant būtinus saugumo reikalavimus, o ugdymą mokyklose pagal pradinio, pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo programas vykdyti tik nuotoliniu būdu su tam tikromis išimtimis.

Neformalusis vaikų švietimas būtų vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, neformalusis suaugusiųjų švietimas ir neformalusis profesinis mokymas vykdomi nuotoliniu būdu arba stabdomi, išskyrus aviacijos, jūrininkų bei transporto priemonių vairavimo praktinius mokymus.

Ministras pabrėžė, kad pasirašė operacijų vadovo sprendimą, kuriuo nustatytas įpareigojimas kaukes dėvėti ir darbo vietose, ne tik posėdžių metu, išskyrus atvejus, kai žmogus patalpoje yra vienas.

Šiuo metu Lietuvoje galioja karantinas, jis buvo įvestas lapkričio 7 dieną, ir kol kas planuojama, kad tęsis iki gruodžio 17 dienos. Šią savaitę valdžia sugriežtino ribojamąsias priemones, kurios ypač paveikė prekybą. Žmonėms negalima buriuotis daugiau nei dviejų žmonių grupėmis, išskyrus tos pačios šeimos narius.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius siekia jau 72 430. Per praėjusią parą patvirtintų naujų atvejų konkretiems žmonėms skaičius: 2 848. Bendras mirusių nuo koronaviruso asmenų skaičius: 611.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
koronavirusas, COVID-19, Aurelijus Veryga, karantinas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1155)
Avarija

Kauno rajone eismo įvykis nusinešė trijų žmonių gyvybes

(atnaujinta 13:04 2021.01.24)
Nelaimė įvyko apie vidurnaktį netoli Ražiškių kaimo. Dėl išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą susidūrė trys automobiliai

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Trys žmonės žuvo per automobilių avariją Kauno rajone, praneša Lietuvos policija.

Eismo įvykis įvyko šeštadienį, sausio 23 dieną, apie vidurnaktį netoli Ražiškių kaimo. Automobilis "Mercedes Benz E220", kurį vairavo 1997 metais gimęs vyras, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Jis susidūrė su priešpriešiais važiavusiais automobiliais "Toyota Prius", kurį vairavo vyras (g. 1987 m.) ir "Audi A8", vairuojamu moters (g. 1987 m.).

Eismo įvykio metu žuvo automobilio ",Mercedes Benz E220" vairuotojas ir "Toyota Prius" važiavusi keleivė (g. 1976 m.). Automobilio "Toyota Prius" vairuotojas dėl daugybinių sužalojimų paguldytas į ligoninę, kur sausio 24 d. 1:19 mirė.

Vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
Kauno rajonas, eismo įvykis
Dar šia tema
Rokiškyje pareigūnams teko ilgai gaudyti girtą "Mercedes-Benz" vairuotoją — video
Šakių rajone eismo įvykio metu sužeisti du nepilnamečiai
Kauno gatvėse fiksuojama mažiau nelaimių
Darbas

Pernai mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo 15%

(atnaujinta 11:39 2021.01.24)
Tuo tarpu, pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Praėjusiais metais mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe mažėja, rodo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys.

Per 2020 metus gauti 33 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, palyginus su 2019 metais tokių įvykių sumažėjo 6 atvejais.

Tuo tarpu, pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats — 125 ir 2020 metais, ir 2019 metais.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo visų sektorių įmonėse, išskyrus miškininkystės sritį.

Per praėjusius metus daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko: transporto ir saugojimo (8 mirtini, iš jų 5 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 22  sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų 4 sunkiai sužaloti eismo įvykių metu), statybos (6 mirtini ir 24 sunkūs), apdirbamosios gamybos (4 mirtini ir 18 sunkių), žemės ūkio (3 mirtini ir 7 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (3 mirtini ir 21 sunkus), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (3 mirtini ir 8 sunkūs) įmonėse.

Nors tarp sektorių, kuriuose mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe praėjusiais metais sumažėjo labiausiai, — apdirbamoji gamyba (nuo 9 iki 4 mirtinų atvejų), deja, pirmasis mirtinas įvykis darbe 2021 metais įvyko šio sektoriaus įmonėje.

Bandydamas sutaisyti neveikiančius vartus, įmonės vadovas užlipo metalinėmis kopėčiomis į maždaug 10 metrų aukštį. Kopėčias prilaikęs darbuotojas pamatė, kad viršuje užlipęs žmogus pradėjo purtytis (galimai dėl elektros srovės nuotėkio), krito nuo kopėčių ant betoninių grindų ir žuvo.

Kritimas iš aukščio išlieka viena pagrindinių žūčių darbe priežasčių. Praėjusiais metais nukritę iš aukščio žuvo 10 darbuotojų, dar 39 darbuotojai sunkiai nukentėjo ir susižalojo sveikatą. Iš aukščio krenta ne tik darbuotojai, dirbantys statybose, bet ir dirbantieji kitų sektorių įmonėse.

Taip pat darbuotojai buvo mirtinai traumuoti užvirtus gruntui, virstant nupjautam medžiui, užtroškus vamzdyne susikaupusiomis dujomis, atliekant techninių priemonių ar mechanizmų aptarnavimo ir remonto darbus, įjungus montuojamą įrenginį. Minėti veiksniai sąlygojo 16 darbuotojų žūtis.

Tarp pavojingiausių nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti 2020 metais buvo statybos (juos atliekant įvyko 5 mirtini ir 18 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe) bei sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai (žuvo 4 darbuotojai bei 25 darbuotojai patyrė sunkias traumas).

Ištirta 19 mirtinų ir 101 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe. Kiti tyrimai dar nebaigti. Aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad didesnę pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2020 m., sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. 25 mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo ar darbuotojams nesilaikant saugos reikalavimų.

2020 metų įvykių darbe metu žuvo 2 neblaivūs darbuotojai ir buvo sunkiai pakenkta 6 neblaivių darbuotojų sveikatai. Per 2019 metais įvyko 4 mirtini ir 9 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

Tegai:
darbas, mirtis, Valstybinė darbo inspekcija