Lietuvos generalinė prokuratūra

Universali jurisdikcija: pradėtas tyrimas dėl galimo asmens kankinimo Baltarusijoje

(atnaujinta 15:20 2020.12.09)
Pareiškėjas teigia, kad jis buvo priverstas atvykti į Vilnių savo saugumo sumetimais ir nesugebėjo apginti savo teisių namuose

VILNIUS, gruodžio 9 — Sputnik. Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis šiandien pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal straipsnį "Nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai", rašoma prokuratūros pranešime.

Protestai Baltarusijoje
© Sputnik/ Виктор Толочко

Šis proceso sprendimas priimtas išsamiai susipažinus su Generalinei prokuratūrai pateiktu Lietuvoje šiuo metu gyvenančio Baltarusijos piliečio M. CH. pareiškimu dėl smurto, kurį jis nurodė patyręs šių metų spalį Minske.

Pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės įvertintos kaip turinčios nusikaltimo, kuriam yra taikoma universali jurisdikcija, požymių.

Universali jurisdikcija reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus taikoma nepaisant nukentėjusiųjų bei įtariamųjų turimos pilietybės, nusikaltimo padarymo vietos bei to, ar valstybėje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama pagal įstatymą. Pranešime pabrėžiama, kad prie tokių nusikaltimų Lietuvoje priskiriamas ir asmens kankinimas.

"Kiekvieno asmens turima pilietybė lemia jo santykių su savo bei kitomis valstybėmis ypatumus. Vienos valstybės savo piliečiams užtikrina labai plačias asmens teises bei laisves, kitos yra linkusios tikslingai siaurinti mums įprastas demokratijos ribas. Pasaulis yra labai įvairus. Tačiau mes visi, nepaisant turimos pilietybės, turime vienodą teisę į gyvybę ir orumą bei teisę gauti kitų valstybių pagalbą, jei šios mūsų pamatinės teisės buvo grubiai pažeistos." — sako generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pateikęs Baltarusijos pilietis teigia, kad šių metų spalio 13 dieną Minske patyrė netikėtą užpuolimą ir kankinimus, kuriuos, jo manymu, "vykdė Aliaksandro Lukašenkos režimui lojalūs jėgos struktūrų pareigūnai". Pareiškime teigiama, kad su šių struktūrų smurtu bei kankinimais susiduria ir kiti Baltarusijos piliečiai, kurie protestuoja prieš suklastotus šalies vadovo rinkimų rezultatus.

Be to, pareiškėjas teigia, kad į Vilnių buvo priverstas atvykti bijodamas dėl savo saugumo bei dėl šios priežasties negalėjęs ginti savo teisių Baltarusijoje.

Siekiant teisme įrodyti minimą nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu turi būti gauti duomenys apie tai, kad kankinimas vykdytas veikiant valstybės vardu. Taip pat neatmetama, kad tikrinant visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes bus gauti duomenys ir apie kitus galimai nukentėjusius asmenis.

Organizuoti, kontroliuoti ir vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui pavesta Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui, atlikti tyrimo veiksmus — Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo po prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, VRK duomenimis, surinko 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad nugalėjo Svetlana Tichanovskaja, kuri iškart po rinkimų išvyko į Vilnių.

Malšindamos veiksmus prieš protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tebevyksta, didžiausios — sekmadieniais. Be to, mitingus rengia Lukašenkos, kurios inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai. 

Nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva reguliariai kišasi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad neva prezidento lenktynių rezultatai yra "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant dabartinį prezidentą.

Baltarusijos valdžios teigimu, Vilnius, Varšuva ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando vadovauti opozicijai.

Tegai:
ikiteisminis tyrimas, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų (580)
Gaisras

Šiais metais labai padaugėjo gaisruose traumuotų žmonių

(atnaujinta 16:37 2021.02.24)
Pasak vyriausiojo specialisto, svarbiausia taisyklė kilus gaisrui — pirmiausia kviesti pagalbą telefonu 112, o tada įvertinti situaciją, ar šalia yra tinkamų gesinimo priemonių (gesintuvų, nedegių audinių, vandens), ir ar pats gesindamas gaisrą žmogus nenukentės

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Šiemet labai padaugėjo gaisruose sužalotų žmonių, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Gaisruose nukentėjo 31 žmogus, pernai tuo pačiu metu tokių asmenų buvo 22. Praėjusį savaitgalį per 3 dienas gaisruose buvo traumuoti 8 žmonės.

Pasak Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Zonio, daugelis žmonių kilus gaisrui stengiasi nuslėpti tai, kas vyksta, ir įsivaizduoja, kad gali jį užgesinti savo jėgomis.

"Tai nėra blogai, jeigu, sakykim, užsidegė metalinė šiukšlių dėžė, stovinti ant nedegaus paviršiaus. Ją užtenka užpilti vandeniu ir išvėdinti patalpą. Bet dažniausiai kilus gaisrui žmonės skuba, plikomis rankomis daužia stiklą, prisiliečia prie įkaitusių paviršių ar medžiagų, bėgioja gaisro vietoje su šlepetėmis ar basi. Tad dažniausiai nudega rankas ir kojas", — sakė jis.

Zonio teigimu, senyvo amžiaus žmonės patys paprastai nesiryžta atlikti gesinimo veiksmų. Jie dažniausiai skambina skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

"Gaisras būna kilęs vienoje patalpoje, o žmogus užsidaręs kitoje žiūri televizorių visu garsu, nes neretai tokiame amžiuje suprastėja klausa. Kai pajunta dūmų kvapą, gaisras namuose jau būna įsišėlęs. Žmogus bando skambinti ugniagesiams, bet iš baimės ir streso jam nebepavyksta surinkti numerio. Tad pagalbą dažniausiai iškviečia kaimynai", — pasakojo vyriausias specialistas.

Taip pat nemažai gaisrų kyla ir virtuvėje, pamiršus joje verdantį puodą.

Zonio teigimu, baigiantis žiemai ir temperatūrai lauke svyruojant nuo 20 laipsnių šalčio iki 6 laipsnių šilumos, elektros įrenginiuose susikaupia kondensatas, ypač jeigu elektros instaliacija nekeista 30 metų, ir dėl trumpojo jungimo nešildomuose pastatuose kyla gaisrai.

Pasak vyriausiojo specialisto, svarbiausia taisyklė kilus gaisrui — pirmiausia kviesti pagalbą telefonu 112, o tada įvertinti situaciją, ar šalia yra tinkamų gesinimo priemonių (gesintuvų, nedegių audinių, vandens), ir ar pats gesindamas gaisrą žmogus nenukentės. Ir dar — būtinai įsigyti autonominį dūmų detektorių, kuris laiku ir aiškiai informuos apie kilusį gaisrą.

Tegai:
gaisras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Dar šia tema
Savaitgalį ugniagesiams 11 kartų teko dirbti vandenyje ir ant ledo
Specialistai priminė apie galimus neigiamus gyvsidabrio termometro padarinius
Kaune ugniagesiai gelbėjo į požeminį konteinerį įkritusią moterį
Padangos

Lietuvoje padangų atliekas siūloma naudoti keliams ir takams tiesti

(atnaujinta 16:32 2021.02.24)
Ekspertų teigimu, reikia nustatyti Lietuvos sąlygoms tinkamą perdirbtos gumos žaliavos sudėtį ir darbų technologijas ir atsižvelgiant į tai pakeisti higienos normas, techninius reglamentus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuvos ekspertai, išanalizavę Lietuvos ir kitų šalių padangų atliekų tvarkymo patirtį, rekomenduoja šias atliekas panaudoti tiesiant kelius, šaligatvius, dviračių takus, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Ekspertų teigimu, valstybė šiame sektoriuje turi formuoti paklausą. 

"Valstybė turėtų finansuoti tyrimus, kurie nustatytų mūsų šalies sąlygoms tinkamą perdirbtos gumos žaliavos sudėtį ir darbų technologijas. Atsižvelgus į tyrimų rezultatus, turėtų būti pakeistos higienos normos, techniniai reglamentai", — sakoma pranešime.

Savo rekomendacijas ekspertai pateikė Aplinkos ministerijos užsakymu parengtoje studijoje apie padangų atliekų panaudojimą statybos ir kitų produktų gamybos veiklose.

Studijos autoriai siūlo patobulinti žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, skatinant įsigyti iš padangų atliekų pagamintą produkciją. Jie nepataria taikyti padangų atliekų tvarkymo užstato sistemos modelio, nes jam įgyvendinti reikėtų gerokai didesnių investicijų nei dabar veikiančiai sistemai.

Siūloma skirti valstybės lėšų susikaupusioms iš praeities paveldėtoms padangų atliekoms sutvarkyti, parengti finansavimo metodiką didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėms, kuriose iš gyventojų surenkamos padangų atliekos.

Dar viena rekomendacija — skatinti kolektyvinį padangų atliekų tvarkymą, griežčiau kontroliuoti šių atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitą, atliekų tvarkytojų laikomas padangų atliekų ir iš jų pagamintos produkcijos kiekius.

Tegai:
Lietuva, padangos
Kirpykla

Kirpėjas aukcione pardavė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino

(atnaujinta 16:42 2021.02.24)
Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Kirpėjas iš Bairoito miesto (Bavarija, Vokietija) Andreasas Nuislis (Andreas Nuysl) "eBay" platformoje pateikė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino. Apie tai pranešė agentūra "DPA".

Мост через реку Нерис в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus. Nuo vasario 12 iki vasario 20 dienos imtinai ji padidėjo iki 422 eurų. Už šią kainą paslaugą įsigijo 43 metų vyras.

Be 422 eurų, Nuisliui pavyko surinkti dar 1 310 eurų aukų. Visi šie pinigai bus skirti padėti vaikams per vieną iš labdaros organizacijų.

Kirpyklos Vokietijoje buvo uždarytos dėl karantino priemonių nuo praėjusių metų gruodžio 16 dienos. Vasario 10 d. Vokietijos valdžia nusprendė pratęsti karantino režimą iki kovo 7 d. su atskiromis išlygomis. Pakeitimais numatyta nuo kovo 1 dienos atidaryti kirpyklas — tik su sąlyga, kad bus laikomasi higienos taisyklių.

Tegai:
karantinas, kirpėjas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje