Klaipėdos uostas

Lietuvos verslininkas pareiškė apie didelę sankcijų prieš "Belaruskalij" kainą

(atnaujinta 16:04 2020.12.11)
Verslininko nuomone, pirmiausia naudos gaus kitos šalys, kurios ženkliai padidins nuosavų kalio trąšas gaminančių įmonių kapitalą

VILNIUS, gruodžio 11 — Sputnik. Jei Lietuva palaikys sankcijas Baltarusijos bendrovei "Belaruskalij", tai sukels rimtų nuostolių tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos darbuotojams, pareiškė verslininkas, Klaipėdos birių krovinių terminalo akcininkas Igoris Udovickis Facebook.

Jis pabrėžė, kad nepritaria sankcijoms, taip pat priminė, kad Baltarusijos įmonės eksportas per Lietuvą buvo kuriamas dvidešimt metų rimtoje konkurencijoje su kitais uostais ir šalimis, bendromis Klaipėdos uosto darbuotojų, Lietuvos valstybės ir Baltarusijos partnerių pastangomis.

"Daugelis tų, kurie šiandien kalba apie sankcijas prieš "Belaruskalij", net neįsivaizduoja to, apie ką kalba, vertės. Manau, įsitikinęs, kad atlikus išsamų šio verslo masto ir reikšmingumo, jo svarbos Lietuvai tyrimą, sankcijų klausimas nustos būti aktualus", — parašė Udovickis.

Verslininkas pareiškė, kad sankcijos neduos naudos Lietuvai. Jo nuomone, ribojamosios priemonės bus naudingos Vokietijai, Rusijai, Kanadai ir visoms toms šalims, kurios "Belaruskalij" blokados atveju dešimtimis milijardų eurų padidins savo kalio trąšas gaminančių įmonių kapitalą.

"Bet ar Lietuva yra pasirengusi mokėti už kitų šalių sėkmę? Sumokėti šimtus milijonų eurų kasmetinius nuostolius ir tūkstančius atleistų uosto, geležinkelių, daugelio susijusių įmonių darbuotojų? Ar Lietuva pasirengusi prisiimti atsakomybę už dešimčių tūkstančių baltarusių šachtininkų ir jų šeimų pragyvenimą ? O už šimtus tūkstančių Baltarusijos biudžetininkus, kurie taip pat gyvena iš Baltarusijos kalio eksporto pajamų?" — retoriškai klausė jis.  

Anksčiau buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja pasiūlė Lietuvos vyriausybei apsvarstyti sankcijų prieš "Belaruskalij" galimybę. Ji taip pat paragino Vilnių nepirkti įmonės produkcijos, kad pinigai neatitektų Aleksandro Lukašenkos režimui.

Atsakydama į tai Lietuva pareiškė, kad šis klausimas reikalauja papildomų diskusijų. Visų pirma svarbu įvertinti, ar tai turės didelį neigiamą poveikį gyventojams.

Baltarusijos opozicija anksčiau pareiškė, kad įmonė neva finansuoja oficialią Baltarusijos valdžią, taip pat tariamai persekioja savo darbuotojus, dalyvaujančius mitinguose, kuriuose reikalaujama Lukašenkos atsistatydinimo.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas įvertino galimybę taikyti sankcijas Baltarusijos kroviniams. Pasak jo, Baltarusijoje gaminamų kalio trąšų tranzito per Lietuvą klausimas turėtų būti sprendžiamas politiniu lygmeniu. Kartu jis pridūrė, kad tokios sankcijos reikštų neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai.

Maskva ir Minskas aktyviai derasi dėl tranzito perorientavimo: tariasi dėl sąlygų ir sprendžia komercinius klausimus. Jei Baltarusija sutiks su Rusijos Federacijos pasiūlymu, Baltijos šalys gali prarasti dideles pajamas.

Tegai:
"Belaruskalij", sankcijos, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų (580)
Dar šia tema
Lietuvos uosto vadovas įvertino sankcijų Baltarusijos kroviniams pasekmes
Titovas: Lietuva jau neturi ko prarasti situacijoje dėl baltarusiško tranzito
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva išlieka ES šalių pagal mirštamumą nuo COVID-19 dešimtuke

(atnaujinta 21:02 2021.02.25)
Remiantis ECDC duomenimis, per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąsias 14 dienų sergamumas COVID-19 buvo žemesnis už ES vidurkį, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.

ES šalių vidurkis buvo 283,62 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, o Lietuvoje — 261,05 atvejo.

Lietuva užima 15 vietą tarp ES šalių. Latvijoje sergamumas yra 509,47 atvejo, o Estijoje — 703,47.

Kalbant apie mirštamumą, per pastarąsias 14 dienų Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų. Taigi, pagal šį rodiklį Lietuva užima 9 vietą.

Latvijoje mirčių skaičius yra 106,41, Estijoje — 51,92.

Čekija pirmauja pagal sergamumą ES (1 120,03 atvejo 100 tūkst.), o didžiausias mirštamumas užfiksuotas Slovakijoje — 239,29 atvejo.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, mirtingumas, Lietuva
Mokykla, archyvinė nuotrauka

Šiaulių meras nepatenkintas mokykliniu eksperimentu Vilniuje

(atnaujinta 20:40 2021.02.25)
Meras pabrėžė, kad Lietuvos sostinėje padėtis su COVID-19 sergamumu yra du kartus blogesnė nei jo mieste

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Šiaulių meras Artūras Visockas paklausė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, kodėl jo miesto mokyklos negali grįžti į darbą anksčiau nei kitos.

"Atviras klausimas Švietimo ministrei. Kodėl Šiauliai negalėtų anksčiau grįžti į klases ir pavyti prarastą laiką? Negana to grįžimo į mokyklą eksperimentas daromas Vilniuje?" — Facebook paskyroje parašė meras.

Visockas pateikė duomenis apie sergamumą per pastarąsias dvi savaites 100 tūkstančių gyventojų. Šiaulių mieste sergamumas — 176, Panevėžyje — 267, Kauno mieste — 268, Klaipėdos mieste — 313, Vilniaus mieste — 344.

Meras priminė, kad Šiauliai buvo pirmieji iš didžiųjų miestų, kuriuose išplito koronavirusas, ir pirmieji sustabdė švietimo įstaigų darbą. Vis dėlto dabar situacija mieste yra dvigubai geresnė nei Vilniuje, tačiau būtent Lietuvos sostinėje nuspręsta atlikti eksperimentą dėl mokyklų darbo atnaujinimo, sakė Visockas.

Vienoje iš sostinės mokyklų atnaujintas darbas, mokymas vyksta tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu, periodiškai testuojant mokinius dėl koronaviruso. Remiantis eksperimento rezultatais, bus priimtas sprendimas, ar grąžinti mokinius į mokyklas.

Lietuvoje nuo pandemijos pradžios nustatyti daugiau nei 196 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau nei 181 tūkstantis žmonių, mirė 3 209. Visiškai paskiepyti daugiau nei 70 tūkstančių žmonių.

Šalyje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos. Judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Tačiau dabar gyventojams leidžiama keliauti tarp žiedinių savivaldybių.

Pasak Lietuvos ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, dabar Lietuvoje yra "įstrigimo" situacija, kai nėra staigių sergamumo šuolių ar staigaus jo nuosmukio.

Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje