kompiuteris, archyvinė nuotrauka

Tyrimas: karantino metu 3 4 Lietuvos pedagogų padidėjo darbo krūvis

(atnaujinta 00:13 2020.12.13)
Apklausa parodė, kad dėl pandemijos įvestas nuotolinis mokymas tapo tikru iššūkiu Lietuvos mokytojams

VILNIUS, gruodžio 12 — Sputnik. Bendrojo ugdymo mokytojų savaitės darbo krūvis išaugo vidutiniškai 11 valandų, be to, trūksta mokomosios medžiagos, ir ją dažnai tenka kurti patiems, parodė "Swedbank" inicijuotas tyrimas. 

"Tyrimo rezultatai rodo, kad dirbant nuotoliniu būdu 3 iš 4 pedagogų reikšmingai išaugo darbo krūvis. Iki 10 papildomų darbo valandų per savaitę yra priversti skirti 55 proc. mokytojų, 43 proc. nurodo skiriantys dar daugiau — nuo 10 iki 29 papildomų valandų", — sako "Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pusė apklaustų mokytojų teigia, kad, ruošiantis pamokoms elektroninėje erdvėje, interaktyvaus ir įdomaus turinio pasirinkimas yra per mažas. Būtent mokomojo turinio sukūrimas mokytojams dirbant per nuotolį tapo didžiausiu iššūkiu — tą nurodė beveik 2 iš 3 apklaustų mokytojų. 

Apie 50 proc. pedagogų susiduria su sunkumais vertindami mokinių pasiekimus, daugiau nei 40 proc. individualizuodami turinį, 36 proc. — siekdami išlaikyti ryšį su mokiniais.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą apie nuotolinį mokymą "Swedbank" užsakymu 2020 metų gruodį atliko tyrimų bendrovė "Norstat". Tyrimo metu buvo apklausti 1 000 bendrojo ugdymo mokytojų.

Lietuvoje nuo šiandienos, gruodžio 9 dienos, įsigaliojo griežtesnio karantino priemonės, nustatytos dėl spartaus COVID-19 plitimo. Pakeitimai galios iki gruodžio 31 dienos, 24:00.

Ugdymas mokyklose pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdomas nuotoliniu būdu su tam tikromis išimtimis.

Mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ugdymo programą, mokinių atostogos skelbiamos nuo gruodžio 14 dienos iki 2021 metų sausio 3 dienos.

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas rekomenduojama lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai (įtėviai, globėjai) neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.

Tegai:
COVID-19, karantinas
Dar šia tema
"Man tai atrodo nepakankama": Guoga įvertino naujas karantino taisykles
Švietimas ir naujas karantinas: kas pasikeis ugdymo įstaigose
Pirkti ar gyventi? Štai kur lietuvio mįslė prieš karantinines Kalėdas
Kamala Harris

Šimonytė pasveikino JAV viceprezidentę Kamalą Harris inauguracijos proga

(atnaujinta 12:26 2021.01.22)
Tuo pačiu Šimonytė padėkojo Jungtinėms Valstijoms už tvirtą paramą sunkioje Lietuvos laisvės kovoje

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Premjerė Ingrida Šimonytė pasveikino JAV viceprezidentę Kamalą Harris inauguracijos proga ir palinkėjo stiprybės bei sėkmės naujajai administracijai ir jai asmeniškai, teigiama premjerės spaudos tarnyba.

"Ši proga primena didžiulę mūsų žmonių ir tautų draugystės ir laisvės vertę, taip pat ilgalaikius Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos santykius, stiprinamus gausios ir energingos Amerikos lietuvių bendruomenės. Šiuos ryšius  kiekvieną dieną tvirtina maži ir dideli žingsniai, kuriuos žengiame politinio dialogo, saugumo ir gynybos, energetikos ir ekonominio bendradarbiavimo bei daugelyje kitų sričių", — sakė ji.

Tuo pačiu Šimonytė padėkojo Jungtinėms Valstijoms už tvirtą paramą sunkioje Lietuvos laisvės kovoje.

Pabrėžiama, kad JAV atsisakė pripažinti Baltijos šalių okupaciją ir tai darė tol, kol 1990 metais buvo atkurta Lietuvos  nepriklausomybė.

Šimonytė išsakė padėkos žodžius ir už greitą JAV atsaką kartu su NATO sąjungininkais užtikrinat saugumą Lietuvoje ir regione.

Taip pat premjerė pakvietė JAV viceprezidentę apsilankyti Lietuvoje, kai pandemijos sąlygos tai leis.

Tegai:
Kamala Harris, Ingrida Šimonytė
Vakcinacija nuo COVID-19

EVA ir Norvegijos institucijos pakomentavo mirtis po vakcinacijos nuo COVID-19

(atnaujinta 13:43 2021.01.22)
Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai įvykusia vakcinacija nuo COVID-19 ligos

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie Norvegijoje fiksuotas 23 netrukus po vakcinavimo įvykusias mirtis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad Europos vaistų agentūros (EVA) ir Norvegijos atsakingųjų institucijų vertinimu, minėtos mirtys nėra susijusios su vakcina.

Pranešama, kad visi paskiepyti žmonės buvo 80–90 metų slaugos namų gyventojai ir sirgo sunkiomis, turinčiomis įtakos išgyvenamumui, ligomis. 

"Atsižvelgiant į situaciją, kad buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, tėra sutapimas, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos", — rašoma pranešime.

Anot VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos Rugilės Pilvinienės, kalbant apie Norvegijos atvejį, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad tikėtina, jog pagyvenę žmonės, kurie yra bene labiausiai COVID-19 ligos pažeidžiama visuomenės grupė, gali sirgti sunkiomis ligomis, ribojančiomis jų gyvenimo trukmę. Tai tokios ligos kaip toli pažengusios stadijos vėžys, širdies nepakankamumas, insultas, miokardo infarktas ir pan. 

"Atsakingosios Norvegijos institucijos skelbia, kad šalyje tarp maždaug 226 000 vyresnių nei 80 metų asmenų per savaitę yra fiksuojama apie 440 mirties atvejų. Atsižvelgiant į situaciją, kad buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, natūralu, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos", - pažymi Pilvinienė.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai įvykusia vakcinacija nuo COVID-19 ligos, teigia VVKT atstovė. Tačiau nepageidaujamų reakcijų į vakcinas fiksuojama.

"Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių nusiskundimai po pirmosios vakcinos dozės, kurių sulaukė Tarnyba, tai – karščiavimas, galvos skausmas, vietinės alerginės reakcijos ar injekcijos vietos skausmas. Antrą vakcinos dozę kol kas yra gavę dar labai nedaug asmenų", – teigė Pilvinienė. 

Kaip rodo oficialios statistikos duomenys, tarp visų paskiepytųjų pirmą vakcinos dozę kol kas gavo dar labai nedidelis procentas (vos 1,7) vyresnių kaip 80 metų asmenų, nes pagal prioritetą pirmiausia Lietuvoje buvo skiepijami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (gydytojai, slaugytojai ir kitas medicinos personalas). 

Anot Pilvinienės, apie nepageidaujamas reakcijas į vakciną, kurias galėjo patirti garbaus amžiaus paskiepyti pacientai, VVKT pranešimų kol kas negavo.

Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 174 846, bendras COVID-19 mirčių skaičius yra 2 591. Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 722 žmonės, antru skiepu — 317. Iš viso pilnai vakcinuotų — 8 739 žmonės. Šiuo metu panaudota 66 144 dozių.

Tegai:
COVID-19, Norvegija
Dar šia tema
Kusturica planuoja pasiskiepyti Rusijos vakcina "Sputnik V"
"Bravo, Rusija!". Prancūzai pasisakė apie "Sputnik V" registraciją ES
STT praneša apie galimą vakcinos nuo COVID-19 juodosios rinkos formavimąsi
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Lietuva palaiko ES vakcinos nuo COVID-19 sertifikatų idėją
Nord Stream-2

Ekspertas įvertino EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 11:45 2021.01.22)
Jis taip pat pažymėjo, kad neseniai ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis teigė, kad "Nord Stream-2" yra privatus projektas ir Europos Sąjunga negali jo sustabdyti

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Europos Parlamento rezoliucija dėl sankcijų Rusijos valdininkams ir dujotiekio "Nord Stream-2" statybos nutraukimo jokiu būdu neturės įtakos projekto užbaigimo eigai teisiniu požiūriu, nes tai yra politinė deklaracija, o ne ES valstybėms narėms privalomas dokumentas, RIA Novosti sakė Nacionalinio energetinio saugumo fondo generalinis direktorius Konstantinas Simonovas.

"Jei mes imsimės išimtinai teisinės pusės, tai jokiu būdu neturės įtakos, nes šiuo atveju mes kalbame ne apie kokį nors įstatymą ar dokumentą, privalantį Europos Sąjungos ir jų šalių valdžios institucijoms, mes kalbame tiesiog apie politinę deklaraciją", — komentavo jis.

Pasak jo, Europos Parlamento galios neleidžia priimti dokumentų, kurie tikrai blokuotų "Nord Stream-2" statybas. Jis taip pat pažymėjo, kad neseniai ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis teigė, kad "Nord Stream-2" yra privatus projektas ir Europos Sąjunga negali jo sustabdyti.

Angela Merkel
© Sputnik / Сергей Гунеев

Ekspertas pažymėjo priimto nutarimo politinio aspekto svarbą ir iliustravo kovą dėl "Nord Stream-2" su šiek tiek pakeista Josifo Stalino citata.

"'Tačiau politiniu aspektu deklaracija atspindi tai, kad, kaip sakė klasikas, klasių kova auga artėjant prie komunizmo — artėjant "Nord Stream-2" pabaigai, kova aplink jį sustiprėja, o visi mūsų oponentų argumentai ir visos kortos yra panaudojamos. Spaudimas projektui, taip pat ir Vokietijos valdžios institucijoms, pasiekia maksimalų lygį", — sakė ekspertas.

Ketvirtadienį, sausio 21 dieną, Europos Parlamento nariai balsų dauguma priėmė rezoliuciją (kuri nėra privaloma) dėl Aleksejaus Navalno arešto Rusijoje, kuriame jie reikalavo, kad Europos Sąjunga "neleisti užbaigti projekto "Nord Stream-2",taip pat "jautriai sustiprino" ribojančias priemones Rusijos Federacijai, susijusias su jo areštu.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat nemažai Europos šalių.

Astravo AE
© Sputnik/ Виктор Толочко

Sausio 1 dieną JAV Senatas balsavo už gynybos biudžetą 2021 metams. Dokumente, be kita ko, numatyta išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Gruodžio mėnesį Vokietijos vandenyse buvo baigta statyti 2,6 kilometro ilgio dujotiekio atkarpa. Dabar būtina pakloti atkarpą Danijos vandenyse, remiantis preliminariais žiniasklaidos vertinimais, jos ilgis sieks apie 150 kilometrų.

Dėl naujų JAV apribojimų Norvegijos bendrovė "Det Norske Veritas — Germanischer Lloyd" (DNV GL), Šveicarijos bendrovė "Zurich Insurance" ir Danijos bendrovė "Ramboll" atsisakė bendradarbiauti su "Nord Stream-2".

Tegai:
Europos Parlamentas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba