Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

"Atšvęsime šventes kukliai": Lietuvos prezidentas įvertino karantino pratęsimą

(atnaujinta 10:03 2020.12.14)
Sekmadienį naujoji Lietuvos Vyriausybė susirinko į pirmąjį posėdį. Buvo nuspręsta karantiną pratęsti iki sausio 31 dienos

VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apgailestauja, kad valdžia prarado daug laiko svarstydama, ar verta sugriežtinti kovos su koronavirusu priemones. Apie tai jis rašė savo Facebook paskyroje.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasak valstybės vadovo, sergamumo statistika ir toliau muša naujus rekordus. Tačiau apribojimų trukmė, jo nuomone, turėtų priklausyti nuo epidemiologinės situacijos. Nausėda pabrėžė, kad naujos Vyriausybės priimtos priemonės bus turės būti peržiūrėtos, kai sumažės viruso plitimas.

"Išties apmaudu, kad griežčiausio karantino savaitės sutaps su šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų laikotarpiu. Galbūt jos truks iki pat sausio pabaigos. Tačiau tai yra unikali galimybė mums apsaugoti vieni kitus", — sakė Lietuvos vadovas.

Nausėda paragino šalies gyventojus švęsti didžiąsias šventes be įprasto apsipirkimų maratono.

"Atšvęsime šventes kukliai ir jaukiai — tik artimiausiame savo šeimos ratelyje. Taip mes kiekvienas galime palengvinti medikams tenkančią naštą. Su COVID-19 kovojantiems gydytojams, rezidentams, slaugytojams galime padovanoti šiek tiek atokvėpio. Jau po kelių savaičių Lietuvą pasieks patikimos ir saugios vakcinos. Dar po kiek laiko visi turėsime galimybę pasiskiepyti nuo COVID-19 ir susigrąžinti mums įprastą gyvenimą. Tačiau kol kas itin svarbu sąmoningai ir atsakingai laikytis karantino taisyklių", — sakė jis.

Sekmadienį naujoji Lietuvos Vyriausybė susirinko į pirmąjį posėdį. Buvo nuspręsta karantiną pratęsti iki sausio 31 dienos. Be to, nuo gruodžio 15 iki sausio 3 dienos bus ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicinos pagalbos.

Draudžiami daugiau nei vienos šeimos ar namų ūkio artimi kontaktai. Taip pat draudžiama parduotuvių, įskaitant parduotuves prekybos ir pramogų centruose, turgaviečių ir kitų viešųjų prekybos vietų veikla.

Pakeitimai įsigalios nuo gruodžio 16 d.

Nuo lapkričio 7 dienos Lietuvoje įvestas karantinas, kuris jau kelis kartus buvo pratęstas.

Naujausiais duomenimis, respublikoje nustatyta daugiau kaip 93,1 tūkstančio koronaviruso atvejų, mirė 815 pacientų.

Tegai:
koronavirusas, karantinas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1142)
Dar šia tema
Rusijos epidemiologė atskleidė, kokios gali būti COVID-19 pasekmės
Nufilmuota, kaip atrodo saugios kelionės Vilniaus viešajame transporte
Ar COVID-19 yra pavojingas nėščioms moterims: gydytojo patarimai
Gamtos reiškinys — šviesos stulpai

Lietuvoje užfiksuotas unikalus atmosferos reiškinys

(atnaujinta 17:26 2021.01.22)
Tokį reiškinį respublikos gyventojai galėjo pamatyti dėl oro masių iš Arkties. Šviesos kolonos dažniausiai pasirodo esant žemai temperatūrai

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lietuvos gyventojai socialiniuose tinkluose pasidalijo reto atmosferos reiškinio — šviesos stulpų — nuotraukomis.

Šviesos, arba dar vadinamų saulės kolonų nuotraukomis dalijosi vartotojai, gyvenantys skirtinguose respublikos regionuose. Reiškinys užfiksuotas per šalčius praėjusios savaitės pabaigoje ir šios dienos pradžioje.

Световые столбы в Литве
Šviesos stulpai Lietuvoje

Vartotojai socialiniuose tinkluose paskelbė nuotraukas, padarytas Plungėje, Radviliškyje, netoli Vilniaus.

Šviesos stulpas yra vizualus atmosferos reiškinys, optinis efektas, kuris yra vertikali šviesos juosta, besitęsianti ar kylanti nuo saulės. Naktį taip pat stebimi Mėnulio arba antžeminių šviesos šaltinių stulpai.

Световые столбы около Вильнюса
Šviesos stulpai šalia Vilniaus

Kaip pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, respublikos gyventojai galėjo pamatyti tokį reiškinį dėl Arkties oro masių. Paprastai lengvi stulpai pasirodo esant gana žemai temperatūrai — bent dešimčiai laipsnių šalčio — ir esant silpnam vėjui.

Световые столбы в Плунге
Šviesos stulpai Plungėje

Esant tokioms sąlygoms, ore esantys nedideli plokšti ledo kristalai, išsidėstę horizontaliai, atspindi iš šaltinio sklindančią šviesą.

Esant žemai temperatūrai, panašūs kristalai gali susidaryti ir žemesnėje atmosferoje. Todėl šviesos kolonos dažniau pastebimos šaltuoju metų laiku. Formuojantis šviesos kolonai šviesa atsispindi arba iš apatinio ar viršutinio ledo plokštelės paviršiaus, arba iš horizontalių ledo kristalų galų ar kraštų.

Световые столбы в Радвилишкисе
Šviesos stulpai Radviliškyje
Tegai:
nuotraukos, Lietuva
Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje

Vilniuje siūloma atsisakyti rezervuotų parkavimo vietų

(atnaujinta 16:33 2021.01.22)
Kelionės viešuoju transportu prisideda prie automobilių srauto mažėjimo, mažina oro užterštumą, taip pat padeda siekti labiau subalansuoto ir darnesnio judėjimo mieste

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vyriausybę ir visas ministerijas ragina atsisakyti rezervuotų automobilių stovėjimo vietų, o darbuotojams kaip motyvacinę priemonę taikyti ilgalaikių viešojo transporto bilietų kompensavimą, praneša miesto savivaldybė.

Automobiliai
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Šiuo metu didžioji dalis valstybinių įstaigų, prie kurių rezervuojamos automobilių stovėjimo vietos, yra miesto centre — čia poreikis parkavimui natūraliai didžiausias, todėl jos turėtų būti prieinamos visiems vilniečiams. Tai labai atitiktų Vyriausybės programoje matomą ambicingą kryptį įgyvendinti Lietuvos žaliąjį kursą, mažinti oro taršą, skatinti mažiau naudotis automobiliais", — sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija siūlo atsisakyti rezervuotų vietų prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų.

Be to, ministerijos raginamos aktyviau skatinti darbuotojus dirbti nuotoliniu būdu — taip būtų mažinami srautai. Rezervuotų automobilių parkavimo vietų poreikį mažintų ir dažnesnis elektromobilių naudojimas. Jų vairuotojams taikomos įvairios skatinamosios priemonės, tarp jų ir nemokamas parkavimas.

Kelionės viešuoju transportu prisideda prie automobilių srauto mažėjimo, mažina oro užterštumą, taip pat padeda siekti labiau subalansuoto ir darnesnio judėjimo mieste.

Keliavimo įpročių apklausos duomenimis, viešojo sektoriaus įstaigose maždaug 44 proc. darbuotojų atvyksta į darbą viešuoju transportu. Dar apie 37 proc. tų, kurie dabar juo nesinaudoja, keliautų autobusais ir troleibusais, jei darbdavys juos paskatintų.

Tegai:
parkavimas, Vilniaus miesto savivaldybė
Dar šia tema
Vyriausybės kanceliarija atsisako prabangių automobilių
Gruodį naujų lengvųjų automobilių registravimas išaugo beveik 25%
Draudikai įvardijo, kokie automobiliai dažniausiai nukenčia nuo ilgapirščių
Vilniaus senamiestis

Ekspertas: kad gautų pinigų, Lietuvai geriau siųsti piliečius į užsienį

(atnaujinta 16:17 2021.01.22)
Ekonominis Lietuvos išsigelbėjimas yra ne darbo vietų išsaugojimas, o darbo jėgos migracija ir bendradarbiavimas su Rusija bei Baltarusija, sako ekonomikos daktaras Aleksejus Zubecas

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas teigė, kad sveiko proto požiūriu, Lietuva turi palaikyti gydytojus, mokytojus ir teisėsaugą, tačiau visų darbo vietų išsaugojimas yra prieštaringas klausimas.

"Pagrindinis Lietuvos eksporto produktas yra darbo jėga, jei mes kalbame apie darbo vietų išsaugojimą, tada kyla klausimas, kam to reikia Lietuvos ekonomikai? Pagrindinis eksporto produktas yra žmonės. Sveiko proto požiūriu būtina palaikyti socialinę sferą — gydytojus, mokytojus ir kt. teisėtvarkos jėgos, kas yra būtina valstybės funkcionavimui. Likusi darbo jėga, užuot ją laikiusi Lietuvos viduje, valdžios vietoje, priešingai, paskatintų išvykti į užsienį, kad jos paskui grąžintų pinigus į savo tėvynę", — sakė ekonomistas.

Pasak Zubeco, bendradarbiavimas su dviem kaimyninėmis šalimis būtų puiki Lietuvos ekonomikos plėtros galimybė.

"Ne per vėlu kreiptis į Baltarusiją ir užmegzti normalius santykius su Rusija, norint pasinaudoti tranzitinės valstybės padėtimi. Tai būtų puiki proga Lietuvos ekonomikos plėtrai, tačiau tokiems variantams trukdo politinė pozicija, kuri visiškai nėra konstruktyvi ir prieštarauja ilgalaikiams Lietuvos, kaip valstybės, išlikimo interesams", — sakė ekspertas.

Pasak jo, jokios ES subsidijos ateityje nepadės.

"Senoji Europa prarado susidomėjimą naujosios Europos šalimis, kurios tampa jos balastu, ir vis mažiau dėmesio skiriama Baltijos respublikoms. Jei Lietuva ir Baltijos šalys nori išlikti kaip nepriklausomos, jos turi atsisukti į rytus — į Baltarusiją ir Rusiją, tai yra jų ekonominė perspektyva. išsigelbėjimas. Jei Lietuva ir kitos Baltijos valstybės neparodo nepriklausomos politikos, jų ekonomika yra pasmerkta. Jokios ES fondų subsidijos jiems nepadės, tai yra skausmo numalšinimas, kurį laiką palengvinantis problemą. Ilgainiui tai nepadės", — sakė ekonomistas. 

Tegai:
Baltarusija, Rusija, ekonomika, Lietuva