Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

Įvardyta, kas gali užkrėsti koronavirusu ilgiausiai

(atnaujinta 10:15 2020.12.14)
Mokslininkai mano, kad galbūt reikėtų persvarstyti dabartines atsargumo priemonių rekomendacijas žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi

VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Žmonės, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi, užsikrėtę koronavirusu, gali užkrėsti kitus ilgiau nei kitų kategorijų pacientai. Apie tai buvo pranešta mokslininkų laiške, paskelbtame "New England Journal of Medicine".

Tyrėjai paėmė mėginius iš 20 COVID-19 sergančių žmonių, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi, iš kurių 15 buvo gydomi aktyviai arba gydomi chemoterapija. 11 žmonių koronavirusas buvo sunkus. Iš viso iš eksperimento dalyvių buvo paimti 78 mėginiai. Pažymima, kad analizėje virusinė RNR buvo nustatyta per 78 dienas nuo simptomo atsiradimo, o gyvybingas virusas buvo aptiktas dešimtyje iš 14 mėginių. 

Mokslininkai taip pat paėmė iš nosiaryklės kontrolinius biomedžiagos mėginius iš penkių žmonių ir įdėjo juos į ląstelių kultūras. Jose virusas išaugo po 8, 17, 25, 26 ir 61 dienos nuo ligos pradžios. Mokslininkai pažymėjo, kad pas pacientus, kuriems yra labai nuslopintas imunitetas, net po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos ar ląstelių terapijos įmanoma bent du mėnesius nustatyti gyvybingą koronavirusą.

Šiuo atžvilgiu jie perspėjo, kad galbūt reikėtų persvarstyti dabartines atsargumo priemonių rekomendacijas žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Sečenovo universiteto "OncoTarget" individualizuotos onkologijos centro vadovė Marina Sekačiova interviu "Izvestija" patvirtino, kad žmonėms, turintiems nusilpusį imunitetą, kyla sunkumų dėl to, kiek laiko virusas lieka organizme.

Tai, pasak ekspertės, pastebima iš to, kaip sveiki žmonės sugyvena su virusinėmis infekcijomis ir kaip gana saugūs virusai gali sukelti imunosupresinių pacientų mirtį. Todėl tokiems pacientams gali kilti sunkumų, kai COVID-19 pasišalina iš organizmo.

Tiksliosios ir regeneracinės medicinos mokslinio ir klinikinio centro direktorius, Kazanės federalinio universiteto Fundamentinės medicinos ir biologijos instituto genetikos katedros profesorius Albertas Rizvanovas atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis tyrimo duomenimis, žmonės sus imunosupresija dažniausiai kenčia nuo sunkios koronaviruso formos ir jie gali užkrėsti kitus ilgiau nei įprastais atvejais.

Anksčiau gydytojas ir televizijos laidų vedėjas Jevgenijus Komarovskis sakė, kad aktyviausia koronaviruso plitimo fazė prasideda dvi dienas prieš pirmųjų užkrėstųjų simptomų atsiradimą.

Panašią nuomonę palaiko ir Rospotrebnadzor centrinio epidemiologijos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja klinikinei ir analitinei veiklai Natalija Pšeničnaja. Ji pažymėjo, kad viruso koncentracija gali būti didelė viršutiniuose žmogaus kvėpavimo takuose prieš dvi ar tris dienas iki infekcijos požymių atsiradimo. Sergantys žmonės gali aktyviai platinti virusą pirmąją savaitę po užsikrėtimo.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1186)
Dar šia tema
Nufilmuota, kaip atrodo saugios kelionės Vilniaus viešajame transporte
Ar COVID-19 yra pavojingas nėščioms moterims: gydytojo patarimai
Karantinas pratęstas: naujos Vyriausybės sprendimai po pirmojo posėdžio
Vakcinacija

Čmilytė-Nielsen su Nausėda diskutavo apie masinę vakcinaciją

(atnaujinta 12:38 2021.01.28)
Tuo pačiu ji teigia, kad konkretus planavimas turi būti aiškus ir nuoseklus kad jį būtų galima pasiekti, o esant palankiai situacijai — paspartinti

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė masinės vakcinacijos svarbą. Apie tai ji rašė savo Facebook paskyroje.

"Šių metų tikslas akivaizdus — kuo efektyvesnis ir platesnis skiepijimasis. Kiekvienas turime įvertinti rizikas ir priimti sprendimą. Esame atsakingi ne tik už save, bet ir už kitus. Šiandien apie tai kalbėjome su prezidentu Gitanu Nausėda. Žinau, kad pasiruošimai plataus masto vakcinavimui jau vyksta tiek ministerijų, tiek savivaldos lygmeniu", — rašė ji.

Ji taip pat pabrėžė, kad apie tai kalba ir su liberalų merais ir teigė, kad neturi jokio pagrindo netikėti EK įsipareigojimu padėti Lietuvai įsigyti tiek vakcinos dozių, kad iki vasaros pabaigos būtų galima paskiepyti 7 iš 10 dešimties šalies gyventojų.

Tuo pačiu ji teigia, kad konkretus planavimas turi būti aiškus ir nuoseklus kad jį būtų galima pasiekti, o esant palankiai situacijai — paspartinti.

"Manau, labai svarbu visuomenei nesukelti lūkesčių, kurie neįgyvendinami, nes tai gali skatinti nusivylimą, paveikti skiepyjimosi procesą ar net apsisprendimą skiepytis. Taip pat svarbu kelti maksimalų pasitikėjimą visose grandyse, kurios dalyvauja organizuojant ir vykdant skiepijimo procesus. Reikėtų įtraukti įvairių sričių — kultūros, verslo, sporto bei mokslo — lyderius, kuriais žmonės pasitiki tiek nacionaliniu mastu, tiek savivaldybėse, seniūnijose, miesteliuose ir kaimuose", — rašė ji.

Seimo pirmininkės teigimu, tik veikiant kartu bus galima pasiekti rezultatų.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Viktorija Čmilytė-Nielsen
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1186)
Sniegas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Į gelbėjimo darbus ugniagesiai vakar skubėjo šimtus kartų

(atnaujinta 12:00 2021.01.28)
Ugniagesiai gelbėtojai vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies ir ant automobilių užgriuvusius medžius, nukėlė juos nuo pastatų ir elektros laidų

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Trečiadienį Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai atliko 242 gelbėjimo darbus, iš jų 203 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies, pastatų, automobilių ir elektros laidų užvirtusių medžių ir jų šakų, praneša spaudos tarnyba. 

Daugiausia tokių įvykių buvo Vilniaus apskrityje — 62, Kauno — 54, Alytaus — 41, Utenos — 27, Panevėžio — 14, Marijampolės — 5.

Ugniagesiai gelbėtojai 174 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtusių medžių, dar 25 kartus — ant automobilių užgriuvusius medžius, 4 kartus juos nukėlė nuo pastatų ir elektros laidų.

Ryte buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Žaliųjų ežerų gatvėje, medis nuvirto ant maršrutinio autobuso. Ugniagesiams teko skubiai jį nukelti ir supjaustyti.

Ugniagesiai gelbėtojai vakar ne kartą skubėjo ir iš pusnių traukti specialiųjų tarnybų automobilių. Greitosios medicinos pagalbos automobiliai užklimpo Prienų rajono Balbieriškio seniūnijoje, Kupiškio rajono Alizavos miestelyje ir kt. 

Ugniagesiai ne tik traukė iš pusnynų medikų automobilius, bet ir padėjo išnešti ligonius ir įkelti juos į automobilius. Kazlų Rūdos savivaldybėje, Ąžuolų Būdos kaime, jiems teko talkinti policijos pareigūnams, ištraukiant užklimpusį jų automobilį.  

Nuo šios savaitės pradžios Lietuvoje vyrauja gausus sniegas. Vakar apie 14 tūkstančių namų liko be elektros, nes sniegas nutraukė laidus.

Tegai:
ugniagesiai, sniegas
Dar šia tema
Sudėtingos eismo sąlygos išlieka dalyje Lietuvos
Gerumas per Kalėdas: ugniagesiai išgelbėjo į šulinį įkritusį katiną
Lietuvoje be elektros liko apie 14 tūkst. namų ūkių
Vilniuje fiksuojamas naujas sniego rekordas