Premjerė Ingrida Šimonytė

Naujoji Vyriausybė patikslino griežtinamo karantino ribojimus

(atnaujinta 17:54 2020.12.14)
Judėjimo tarp savivaldybių suvaržymai bus griežčiau kontroliuojami švenčių dienomis ir savaitgaliais, o vykti į kitą savivaldybę bus galima ir dėl planinių sveikatos priežiūros paslaugų

VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Šiandien vykusio nuotolinio posėdžio metu Ministrų kabinetas patikslino griežtinamo karantino ribojimus.

Posėdžio vaizdo įrašas paviešintas Vyriausybės Facebook paskyroje. Posėdyje ministrai diskutavo dėl parduotuvių veiklos, prekybos eglutėmis, judėjimo tarp miestų bei kitų klausimų.

Siūlomomis pataisomis numatyta, kad šalies gyventojai galės vykti į kitas savivaldybes ne tik vykdami į darbą ir laidotuves, bet ir dėl planinių medicinos paslaugų. 

"Gavome praktinių klausimų, kurie kilo <...> tai reikia patikslinti, užfiksuota sveikatos priežiūros net tik būtinoji, bet ir planinė pagalba, kas turi paskyrimą gydymo įstaigoje kitoje savivaldybėje tas irgi užfiksuota", — teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ministrų kabineto posėdyje buvo pabrėžta, kad karantino sugriežtinimas neriboja studentams galimybių vykti atlikti praktikos ir būtinųjų atsiskaitymo darbų. Taip pat užtvirtinta, kad toliau bus leidžiama teikti pavėžėjimo paslaugas, jei yra užtikrinamas saugumas.

Vyriausybei apribojus gyventojų judėjimą tarp savivaldybių, policija kontrolės punktus keliuose įrengs savaitgaliais ir švenčių dienomis.

"Didesnė kontrolė fizinė bus švenčių ir savaitgalių dienomis, o paprastomis dienomis, ypatingai kol yra darbo savaitė, bus naudojamos tos priemonės, kurias policija tikrai moka naudoti viešas ir neviešas", — per Vyriausybės posėdį sakė Šimonytė.

Taip pat buvo aptartas klausimas ir dėl kalėdinių eglučių prekybos. Nuspręsta, kad lauke bus galima prekiauti eglutėmis. "Jei leidžiame maistu lauke prekiauti, tegu būna ir eglutė", — sakė premjerė.

Į naujas karantino sąlygas sugrąžinamas ir reikalavimas išlaikyti 15 kv. m plotą vienam pirkėjui.

Anot Šimonytės, apgyvendinimo paslaugomis būtų leidžiama naudotis tais atvejais, kai apsigyventų vienas namų ūkis, viena šeima arba vienas žmogus.

Po Vyriausybės posėdžio premjerė pažymėjo, kad sprendimai dėl įvedamų apribojimų labai nepakito.

"Sprendimai labai smarkiai nepakito, tačiau pagal klausimus, kurių sulaukėme nuo vakar vakaro iki šiandienos <...>, turėjome progą patikslinti", — sakė ji. 

Premjerė taip pat užtikrino, kad apie nepaprastąją padėtį kol kas nėra kalbama, o taisyklių laikymasis didžiąja dalimi priklausys nuo žmonių sąmoningumo.

Gruodžio 13 d. į pirmąjį posėdį susirinkusi Vyriausybė nutarė griežtinti galiojantį karantiną. Karantino režimo sugriežtinimas įsigalios nuo trečiadienio.

Lietuvoje per pastarąją parą buvo nustatyta 1 919 naujų koronaviruso atvejų, 10 žmonių mirė. Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios šalyje patvirtintas 95 021 koronaviruso atvejis, bendras mirusiųjų skaičius pasiekė 825.

Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1140)
Dar šia tema
Lietuvoje nustatyta apie 2 tūkst. naujų koronaviruso atvejų, mirė dar 10 žmonių
Kasiulevičius įvertino naujus apribojimus dėl COVID-19: priimti sprendimai yra teisingi
Prekybininkai ragina pirkėjus būti sąmoningus ir neapgulti prekybos vietų
Karantinas pratęstas: naujos Vyriausybės sprendimai po pirmojo posėdžio
COVID-19 testas

COVID-19 Lietuvoje: per parą virš 1 000 naujų atvejų

Nuo COVID-19 Lietuvoje sausio 21 dieną mirė dar 29 žmonės, jauniausia auka buvo 30–39 metų amžiaus grupėje

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 1 032 nauji koronaviruso atvejai, pranešė Statistikos departamentas.

Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 174 846.

Nuo COVID-19 ligos per parą mirė dar 29 žmonės. Be to, per praėjusią parą registruotos aštuonios COVID-19 mirtys, kurių faktinė data yra ankstesnė. Tokiu būdu mirusių nuo COVID-19 skaičius per praėjusią parą padidėjo 37. Bendras COVID-19 mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios yra 2 591.

Pasveikusių asmenų skaičius yra 114 925, tebeserga šiuo metu 56 006.

Per praėjusią parą ištirti 9 568 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso ištirta 1 850 397.

Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 722 žmonės, antru skiepu — 317. Iš viso pilnai vakcinuotų — 8 739 žmonės. Šiuo metu panaudota 66 144 dozių.

Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos. Nuo sausio 21 dienos leidžiama susitikti dviem šeimoms arba dviem namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba vienas asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai, arba namų ūkis, kuriame yra nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1140)
Dar šia tema
Ekspertas atskleidė "inovatyvų" "Sputnik V" skirtumą nuo kitų vakcinų
Širinskienė kreipėsi į Dulkį dėl paskiepytų "SPA Vilnius" darbuotojų
Kusturica planuoja pasiskiepyti Rusijos vakcina "Sputnik V"
JK vėliava

Žiniasklaida sužinojo, kas nutiko britų emigrantų finansams Baltijos šalyse

(atnaujinta 09:10 2021.01.22)
Po "Brexit" Didžiosios Britanijos bankai pradėjo uždaryti savo einamąsias sąskaitas, nepaisant to, kad daugelis jų nesivargino iš anksto įspėti klientų

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Baltijos šalyse gyvenantys britai emigrantai susidūrė su finansinėmis problemomis dėl Didžiosios Britanijos banko sąskaitų uždarymo, rašo "Daily Mail".

Tai yra problema, su kuria susiduria Didžiosios Britanijos emigrantai visoje Europos Sąjungoje nuo "Brexit" — Didžiosios Britanijos bankai uždaro savo tikrinamąsias sąskaitas, o Europos bankai didina pinigų siuntimo į užsienį išlaidas.

Astravo AE
© Sputnik/ Виктор Толочко

Taip yra didžiausiuose JK bankuose — "Barclays", "Lloyds" ir "Nationwide Building Society".

Konkrečiai, "Barclays" uždarys savo tikrinamąsias ir taupomąsias sąskaitas bei anuliuos kreditines korteles Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Italijoje, jei klientai negali pateikti JK adreso.

Tokiu būdu klientams buvo pasakyta, kad jei jie gyventų kitur Europos ekonominėje erdvėje, jų sąskaitos liktų atidarytos, tačiau po "Brexit" jie negalėjo atidaryti naujų.

Keli bankai, įskaitant "Lloyds", nuo praėjusių metų rugpjūčio perspėjo išeivijos klientus, kad jų sąskaitos bus uždarytos, nes jiems neteks visos Europos "pasų" leidimų, leidusių jiems veikti visame žemyne.

Apskritai bankai privalėjo pranešti klientams likus dviem mėnesiams iki uždarymo, tačiau visas vaizdas paaiškėjo tik neseniai, o tai emigrantų klientams kėlė galvos skausmą.

"Daily Mail" taip pat pažymi, kad SEPA bankai, kurių narė išlieka JK po "Brexit", neturėtų mokėti daugiau už tarpvalstybinius mokėjimus nei už vietinius, nesvarbu, ar jie atliekami eurais, ar ne. Ši schema kartu su ES reglamentais, įsigaliojusiais 2019 metų gruodžio mėnesį, leido JK bankams, tokiems kaip "Metro Bank" ir "NatWest", sumažinti pinigų siuntimo į Europos banko sąskaitas išlaidas.

Prieš dvejus metus "NatWest" informavo klientus, kad panaikina visus mokesčius už tarptautinius skaitmeninius pervedimus, o "Metro Bank" sumažino mokesčius už mokėjimus eurais nuo 10 iki 20 p (nuo 11 iki 0,2 euro).

Tačiau atrodo, kad kai kurie Europos bankai po "Brexit" dabar didina mokėjimų į JK ir iš jos kainą, nors JK tebėra SEPA narė.

Anksčiau JK ir Europos Sąjunga baigė pereinamąjį laikotarpį dėl "Brexit", įsigaliojo šalių susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo. Didžioji Britanija tapo nepriklausoma po 47 metų narystės ES ir 4,5 metų po "Brexit" referendumo.

Istorinis JK ir ES bendradarbiavimo susitarimas buvo pasiektas gruodžio 24 dieną. Po kelis mėnesius trukusių sunkių derybų. Pagal susitarimo sąlygas Didžioji Britanija paliko bendrąją rinką ir ES muitų sąjungą, tačiau šalys ir toliau laisvai prekiaus be muitų ir kvotų.

Tegai:
Brexit, Didžioji Britanija, Baltijos šalys
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš"
Dar šia tema
Kauno rajone šuo apkandžiojo vaiką
Finansų ministrė papasakojo, kaip pandemijos metu palaikomas verslas
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paprašė Estijos išplėsti sankcijas Baltarusijai

(atnaujinta 10:08 2021.01.22)
Visų pirma ji paragino taikyti sankcijas riaušių policijos pareigūnams ir Vidaus reikalų ministerijos pagrindiniam kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamentui

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino Estijos valdžios institucijas išplėsti sankcijas oficialiam Minskui, ketvirtadienį pranešė politiko spaudos tarnyba.

"Svetlana Tikhanovskaya pradėjo darbo vizitą Estijoje ir susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid. Svetlana paragino palaikyti sankcijų išplėtimą, įtraukdama į OMON ir GUBOPiK [Vidaus reikalų ministerijos pagrindinio kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija direktorato — Sputnik] pareigūnų, teisėjų ir verslininkų, kurie palaiko, pareigūnų sąrašus [dabartinis politinis — Sputnik] režimas", — "Telegram" kanale pranešė spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, šalys aptarė galimybę Estijoje pradėti bylas prieš Baltarusijos saugumo pajėgas visuotinės jurisdikcijos ribose, bendradarbiavimą ekonominių ir skaitmeninių reformų klausimu ir IT sektoriaus plėtrą. "Tai buvo konferencijos ar platformos, skirtos pasikeisti patirtimi kuriant elektroninę vyriausybę, žemės, muitinės ir mokesčių reformas, organizavimas", — aiškinama pranešime.

Встреча президента Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светланы Тихановской
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Susitikime buvo aptarta vasario mėnesį artėjanti Baltarusijos liaudies asamblėja ir Baltarusijos konstitucinės reformos tema. Spaudos tarnybos duomenimis, Kaljulaid teigė, kad Estija jau daro Baltarusijos labui: švietimo ir visuomenės iniciatyvoms remti skirta 700 tūkstančių eurų.

ES šalys įvedė asmenines sankcijas keliems Baltarusijos pareigūnams, apkaltindamos juos smurtu prieš protestuotojus ir rinkimų rezultatų klastojimu, taip pat buvo sankcionuotas dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka. Įskaitant anksčiau, ES pristatė trečiąjį Baltarusijos sankcijų sąrašą, kuriame dalyvavo 29 asmenys ir septynios organizacijos. Šiuo metu sąrašuose yra 88 asmenys ir septynios organizacijos. Tuo pat metu ES teigė esanti pasirengusi toliau plėsti sankcijas, taip pat ir prieš įmones, jei padėtis Baltarusijoje nepagerės.

Президент Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская
© Photo : Telegram / Светлана Тихановская
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, oficialiais šalies CRK duomenimis, surinkęs 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos saugumo pajėgos slopino naudodamosi specialiomis priemonėmis ir specialia įranga. 

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus. Jos iniciatyva Baltarusijoje buvo sukurta valdžios tranzito koordinavimo taryba.

Prieš Tichanovskają ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narius Baltarusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, jie kaltinami suformavę ekstremistinę grupuotę, kad antikonstitucinėmis priemonėmis užgrobtų valstybės valdžią.

Dalis opozicijos politikų ir pati Tichanovskaja išvyko į užsienį, iš kur tęsia savo veiklą. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje, ji su vaikais gyvena Lietuvoje.

Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų