Lietuvos generalinė prokuratūra

Lietuva atsakė į Rusijos TK kaltinimą teisėjams nuosprendį Sausio 13-osios byloje

(atnaujinta 22:34 2020.12.14)
Anksčiau Rusijoje kaltinimai už akių buvo pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui

VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tardymo komiteto kaltinimai teisėjams, priėmusiems nuosprendį 1991 metų sausio 13 d. įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto byloje, prieštarauja teisingumui, praneša žinybos spaudos tarnyba.  

Anksčiau Rusijos Federacijos tardymo komitetas už akių pareiškė kaltinimus Lietuvos teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. Tardymo organai ėmėsi būtinų priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti. Tardymo komitetas taip pat pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, kad įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis.

Lietuvos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teigimu, tokie užsienio valstybės sprendimai kitos valstybės pareigūnų atžvilgiu "prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės".

Kaip pažymėjo žinyba, Lietuvos prokuratūra ne kartą pabrėžė, kad tokie vieši pareiškimai turėtų būti vertinami tik "kaip bandymas neteisėtai paveikti savo pareigas vykdančius Lietuvos prokurorus, teisėjus, kitus pareigūnus bei siekis klaidinti visuomenę, nes kartu platinami ir melagingi teiginiai apie Sausio 13-osios įvykius bei Lietuvos suverenumą".

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pareiškė, kad respublika negali leisti, jog tai sukeltų neteisėtą sulaikymą ir galimą asmens ekstradiciją.

"Tokį Rusijos tyrimo komiteto sprendimą galiu matyti tik kaip dar vieną akibrokštą mūsų teisinei sistemai. Saugome savo pareigūnus ir Teisingumo ministerija ir toliau nuosekliai kels klausimą ES Taryboje, kad bendrai reaguotume į tokias neteisėtas ir politiškai motyvuotas paskelbtas ES piliečių paieškas", — savo Facebook paskyroje parašė ji.

Lapkričio mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas baigė Sausio 13-osios įvykių bylą.

Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Sausio 13-osios byla, Sausio 13-osios įvykiai, Rusija, Lietuva, Lietuvos generalinė prokuratūra
Temos:
Sausio 13-osios byla (110)
Dar šia tema
Zacharova: Lietuva nori suvesti istorines sąskaitas su Rusija Sausio 13-osios byloje
Apeliacinis teismas baigė nagrinėti Sausio 13-osios įvykių bylą
Prokuratūra priėmė sprendimą atskirtoje Sausio 13-osios byloje
Lietuvos karinio jūrų laivyno laivai

Lietuva perdavė Baltijos jūrų eskadrilės vadovavimą Latvijai

(atnaujinta 09:51 2021.01.21)
Šiais metais perdavimo ceremonija turėjo vykti nuotoliniu būdu dėl pasaulinės padėties dėl koronaviruso pandemijos

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Baltijos jūros eskadrilės vadas "Baltron", Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Andrius Širvys perdavė vadovavimą Latvijos karinių jūrų pajėgų karininkui Kristui Kristlibui, praneša Lietuvos krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Šiemet ceremonija vyko nuotoliniu būdu. Karinių jūrų pajėgų vadas kapitonas Giedrius Premeneckas pažymėjo, kad, nepaisant pandemijos, apribojimų ir iššūkių, "Baltron" sėkmingai dalyvavo tarptautinėse pratybose "Dynamic Move", "US BALTOPS" ir "SQUADEX".

Sausio 19 dieną, pasibaigus Baltijos jūrų eskadros "Baltron" vado kadencijai, Andrius Širvys perdavė komandą Latvijos karinio jūrų laivyno karininkui Kristui Kristlibui.

Nuo 1998 metų Lietuva, Latvija ir Estija, padedamos Vakarų šalių, pradėjo kurti bendras jūrų pajėgas, kurios vykdytų nesprogusių šaudmenų šalinimo operacijas Baltijos jūroje ir parengtų laivus bei štabo karininkus NATO operacijoms. 1998 metų rugpjūčio 28 dieną Taline atidarytas "Baltron" eskadras veikia remdamasis metiniais personalo mokymo ir dalyvavimo tarptautinėse pratybose planais, taip pat dalyvauja ieškant ir šalinant minas ir nesprogusius ginklus, likusius Baltijos jūros dugne nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų.

Nuo 2014 metų Estija sustabdė savo dalyvavimą Baltijos laivyne, tačiau ir toliau dalyvauja bendrose pratybose su "Baltron".

Tegai:
Latvija, Lietuva, Baltijos šalys
Vakcina

SAM praneša, kad savivaldybėse skiriasi vakcinacijos pažanga

(atnaujinta 09:08 2021.01.21)
Pabrėžiama, kad savivaldybėms pristatomi COVID-19 vakcinos kiekiai priklauso nuo iš anksto pateikto vakcinų dozių poreikio, prieš kiekvienos siuntos pristatymą

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad kiekviena iš savivaldybių, įvertinusi savo technines, žmogiškųjų išteklių, prioritetinių grupių dydžių bei kitas aplinkybes, vakcinavimo procesą organizuoja, kad šis atitiktų konkrečios savivaldybės poreikius.

"Savivaldybėms pristatomi COVID-19 vakcinos kiekiai priklauso nuo iš anksto pateikto vakcinų dozių poreikio, prieš kiekvienos siuntos pristatymą. Minėtus vakcinų poreikius savivaldybės sudaro vadovaujantis ministro įsakymu dėl prioritetinių grupių", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad kai kuriose savivaldybėse konkrečios prioritetinės grupės vakcinacija prasideda anksčiau nei likusioje respublikos dalyje.

SAM pranešime teigiama, jog taip yra dėl to, kad vakcinavimo dieną, atlikus antikūnų testą, paaiškėja, kad atėjusieji skiepytis jau yra persirgę koronavirusu arba numatytą vakcinavimo dieną asmuo negali atvykti. Tuo pačiu numatytą vakcinavimo dieną asmuo atsisako skiepytis.

Pažymima, kad savivaldybių sudaromų rezervinių asmenų sąrašai (pagal prioritetines grupes) yra skirtingos apimties, taip pat skiriasi savivaldybių gyventojų skaičius ir konkrečios prioritetinės grupės tam tikroje savivaldybėje dydis.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1 232 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių. Iš viso registruota 172 060 šios infekcinės ligos atvejų, 110 451 asmuo pasveiko, 57 823 — tebeserga. Mirė 2 514 žmonių.

Vakcinacija šalyje prasidėjo gruodžio pabaigoje. Pirmiausia skiepai buvo skirti medicinos darbuotojams. Naujausiais duomenimis, nuo viruso paskiepyti 47 498 Lietuvos gyventojai.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuva, vakcinacija, vakcina
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos vyriausybė sušvelnino sugriežtintas karantino taisykles
Tiсhanovskaja paprašė ES pagalbos dėl baltarusių vakcinacijos nuo COVID-19