Vilnius, archyvinė nuotrauka

Kaip nuo trečiadienio keisis judėjimas šalyje: namų išeikite tik esant būtinybei

(atnaujinta 11:10 2020.12.15)
Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 96 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau kaip 860 žmonių

VILNIUS, gruodžio 15 — Sputnik. Atsižvelgiant į nepalankią situaciją dėl COVID-19 plitimo šalyje, nuo gruodžio 16 dienos 00 val. iki sausio 3 dienos 24 val. naujosios Vyriausybės sprendimu Lietuvoje galios sugriežtintas karantinas. 

Susisiekimo ministerija paaiškino, kaip nauji reikalavimai paveiks šalies gyventojų judėjimą savivaldybėse, kurios teritorijoje jie gyvena, ir už jų ribų.

Nuo trečiadienio nakties iki sausio 31 dienos vidurnakčio judėjimas leidžiamas tik esant būtinybei. Palikti gyvenamąją vietą leidžiama:

  •  vykstant į darbą (darbo reikalais);
  •  vykstant į prekybos vietą; 
  •  vykstant į tarptautinius keleivių maršrutus aptarnaujančius oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų;
  •  vykstant į nuosavą nekilnojamo turto objektą; 
  •  vykstant į laidotuves;
  •  dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų; 
  •  dėl kitų būtinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykti neišvengiamai būtina;
  •  vykstant pasivaikščioti atvirose vietose ne daugiau kaip vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams;
  •  vykstant prižiūrėti sergančių ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų.

Tuo tarpu ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: 

  • į tarptautinius keleivių maršrutus aptarnaujančius oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų;
  •  į savo gyvenamosios vietos savivaldybę;
  •  dėl artimųjų giminaičių mirties; 
  •  atlikti darbo, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje;
  •  dėl sveikatos priežiūros paslaugų;
  •  dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykti į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę neišvengiamai būtina.

Šis ribojimas netaikomas vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.

Gruodžio 13 dieną Vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki sausio 31 dienos ir sugriežtino sąlygas. Nuo trečiadienio dauguma parduotuvių bus uždarytos, išskyrus prekiaujančias maistu ir vaistines, ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas turės būti vykdomas nuotoliniu būdu, bus draudžiami daugiau nei vienos šeimos ar namų ūkio artimi kontaktai, įvedami ir kiti apribojimai.

Pastaruoju metu Lietuvoje didėja sergamumas koronavirusu. Keletą dienų iš eilės šalyje buvo fiksuojami antirekordai, o per dieną nustatytų atvejų skaičius viršijo tris tūkstančius.

Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 96 tūkstančiai koronaviruso atvejų, beveik 39 tūkstančiai žmonių pasveiko, o 863 mirė.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 71 mln. ligos atvejų, daugiau nei 1,6 milijono žmonių mirė.

Tegai:
COVID-19, karantinas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1158)
Dar šia tema
Mobilieji COVID-19 testavimo punktai veiks ir savaitgaliais
Lietuvos mokslininkas papasakojo, kas sunkina COVID-19 ligos eigą
Paskutinė diena prieš karantiną Vilniuje

Išaugo gyventojų pasitikėjimas vartotojų teisių apsauga 

(atnaujinta 13:38 2021.01.22)
Pernai Vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo apie 6 tūkst vartojimo ginčų, beveik tūkstančiu daugiau nei 2019 metais

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos gyventojai ir verslininkai vis geriau vertina vartotojų teisių apsaugą – teigiamai vertina 51 proc. gyventojų ir 62 proc. verslininkų, praneša Teisingumo ministerija.

Pernai pagrindiniu informacijos šaltiniu apie vartotojų teises gyventojams buvo internetas – jį rinkosi 57 proc. respondentų, tuo tarpu televiziją – 55 proc. Pirmą kartą per 10 metų informacija internete apie vartotojų teisių apsaugą populiarumu pralenkė televiziją, pažymi ministerija.

Be to, tyrimo rezultatai rodo, jog dauguma gyventojų (47 proc.) yra patenkinti informacijos sklaidos apie vartotojų teisių apsaugą lygiu. Lyginant su 2019 m. duomenimis, tokių asmenų dalis išaugo 7 procentais.

Taip pat išaugo vartotojų pasitikėjimas nuotoline prekyba – ją renkasi vis daugiau vartotojų (41 proc.). 2020 metais žymiai sumažėjo vartotojų, kurie nesinaudoja prekybos internetu paslaugomis (nuo 48 proc. iki 13 proc.). 

Visuomenės nuomonių tyrimas atskleidė, kad auga gyventojų žinios apie neteisminę ginčų sprendimo galimybę – ją žinantys nurodė 26 proc. gyventojų ir net 59 proc. verslininkų.  Dažniausiai verslininkai nurodė, kad toks ginčo nagrinėjimas padeda išsaugoti įmonės reputaciją, o ginčo sprendimo galimybės yra pigesnės ir paprastesnės. Dauguma įmonių teigė, kad kilus ginčui, susitarti su vartotoju siekia nesikreipdamos į teismą.

"Tyrimo rezultatai yra džiuginantys ir įkvepiantys siekti dar didesnio proveržio šioje srityje. Turime kuo geriau apsaugoti vartotojus ir ieškome optimalių teisinių sprendimų kilusius ginčus su prekių ar paslaugų teikėjais spręsti greitai ir taikiai", – akcentuoja teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2020 metais Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo 5919 vartojimo ginčų, 2019 m. – 4726 vartojimo ginčus. 

Pastaraisiais metais maždaug pusė visų sprendimų buvo vartotojų naudai (2019 m. – 47 proc.). Tikimasi, kad daugiau taikių susitarimų, sudaromų tarp verslo ir vartotojų, padės sumažinti ir VVTAT sprendžiamų ginčų krūvį. 

Tegai:
vartotojai
Dar šia tema
Iš visų Baltijos šalių tik Lietuvoje per metus padidėjo vartotojų kainos
Mokslininkai išsiaiškino, kaip pandemija keičia vartotojų įpročius Lietuvoje
Lietuvoje per dešimt metų alkoholio vartojimas sumažėjo labiausiai ES
PSO "Pfizer" vakciną įtraukė į skubaus vartojimo sąrašą
Šalčiausiomis dienomis šalies vartotojai sunaudojo iki 2 kartų daugiau gamtinių dujų
Sausio 25-oji

Kokia šiandien diena: sausio 25 dienos šventės

(atnaujinta 19:50 2021.01.23)
Sausio 25-ąją Vilnius mini savo 698-ąjį gimtadienį, o katalikai šią dieną mini Šv. Pauliaus atsivertimą

Sausio 25 yra 25-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 340 dienų.

2021 metų sausio 25 dieną saulė teka 08:22, leidžiasi 16:40, dienos ilgis — 08 val. 18 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Jaunutis, Jomantas, Povilas, Viltenė (Viltė), Viltenis (Viltys), Žiedė.

Sausio 25-ąją minimas Pusiaužiemis (Kirmėlinė, Kirmių diena, Krikštai, Kumeliuko krikštynos, Viduržiemis).

Pusiaužiemis — kalendoriaus taškas, reiškiantis virsmą į naują būseną. Tai pusiaužiemio šventė.

Sakoma, kad šią dieną iš žiemos miego atsibunda meška, barsukas, ežys ir apsiverčia ant kito šono, o gyvatės, kirmėlės, žalčiai atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių (krikštyti).

Krikštyti reiškia pradėti pirmą kartą. Pradžia, tai taškas nuo kurio prasideda ir išeina dvi ar kelios tiesės (kertė prie stalo, kryžkelė, kryžius). Dar viena krikšto reikšmė: gerinti, gardinti, skaninti, tai kaip naujo meto pradžia su pagerėjimo reikšme.

Krikštai buvo bandomi tapatinti su keturiomis bažnytinėmis šventėmis: sausio 6 (Trys karaliai), sausio 25 (Šv. Pauliaus atsivertimas), vasario 2 (Grabnyčios) ir su kilnojamu pusgavėniu.

Todėl katalikų šalys sausio 25-ąją mini Šv. Pauliaus atsivertimą.

Sausio 25 diena liturginiame kalendoriuje skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.

Didysis tautų apaštalas šv. Paulius gimė Kilikijos mieste Tarse, dabartinėje pietų Turkijoje. Jam buvo duotas pirmojo hebrajų karaliaus vardas — Saulius. Augo kaip privilegijuotas Romos pilietis, laikėsi Mozės Įstatymo. Jis nepažinojo Kristaus ir nepriklausė prie pirmųjų Dvylikos, paties Jėzaus pakviestų apaštalų. Paulius buvo išsilavinęs vyras ir priklausė fariziejų sektai. Iš pradžių smarkiai persekiojo krikščionis manydamas, kad taip pasitarnaus Dievui.

Kadangi Šv. Pauliaus atsivertimas nėra privaloma bažnytinė šventė, žmonės tądien į bažnyčią neidavo. Tačiau ši diena ypatinga tuo, kad tą dieną visi įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai.

Be to, sausio 25-ąją minima Vilniaus pagarsinimo diena (Vilniaus gimtadienis).

1323 metais sausio 25-ąją Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas parašė laišką, skirtą Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno bei kitų miestų gyventojams, kuriame pranešė pasiruošęs priimti krikščionių tikėjimą. Šiame laiške Gediminas pirmą kartą paminėjo Vilnių, todėl sausio 25-oji laikoma Vilniaus gimtadieniu.

Iš tikrųjų Vilnius įkurtas gerokai anksčiau, nes tame pačiame laiške minima, kad viena bažnyčia dominikonams "mūsų mieste Vilniuje jau pastatyta prieš porą metų".

Sausio 25-oji  Lietuvos istorijoje

1323 metais pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Vilnius.

1549 metais Žygimantas Augustas specialia privilegija patvirtino Biržams kunigaikštystės status.

1905 metais Kaune vyko politinis streikas — į gatves išėjo beveik 20 tūkstančių Kauno darbininkų.

1931 metais pasirašyta Lietuvos ir Latvijos mokyklų konvencija.

1989 metais Vasario 16 d. paskelbta tautine švente.

1992 metais buvo įsteigta Lietuvos samariečių bendrija.

2001 metais Varšuvos Karalių pilyje prezidentui Valdui Adamkui įteiktas garbingiausias Lenkijos verslo klubo apdovanojimas už pastangas ir nuoseklumą, kuriant sąlygas abiejų šalių politiniam bei ekonominiam bendradarbiavimui.

2003 metais Čijunės Sugiharos (Chiune Sugihara) fondas "Diplomatai už gyvybę" už naują požiūrį į lietuvių ir žydų santykius 2002 m. Tolerancijos žmogumi paskelbė profesorę Ireną Veisaitę.

Sausio 25-oji  pasaulio istorijoje

1759 metais gimė škotų poetas Robertas Bernsas.

1874 metais gimė anglų rašytojas Viljamas Somersetas Moemas.

1882 metais Londone gimė žinoma rašytoja Virginia Woolf. Mirė 1941 metais.

1919 metais įkurta Tautų Lyga, būsimoji JTO.

1924 metais Prancūzijoje įvyko pirmosios žiemos olimpinės sporto žaidynės.

1928 metais gimė TSRS užsienio reikalų ministras (1985—1990) ir Gruzijos lyderis Eduardas Ševardnadzė.

1938 metais Maskvoje gimė žymus rusų dainininkas, aktorius, poetas Vladimiras Vysockis.

1947 metais mirė garsusis Čikagos gangsteris Elas Kaponė.

1949 metais įvyko pirmieji Emmy apdovanojimai. Juos laimėjo Širli Dinsdeil ir Pantomimas Kvizas.

2015 metais būdamas 68 metų mirė visame pasaulyje garsus graikų dainininkas Demis Rusas.

Tegai:
šventės, Vilniaus gimtadienis, Vilnius, Lietuva, katalikai
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai