Žiema

Sinoptikė papasakojo, ar sulauksime šaltos žiemos

(atnaujinta 15:54 2020.12.16)
Per pastaruosius dvidešimt metų tokių sezonų, kai iškrito daug sniego ir buvo didelis šaltis, pasitaikė vos penki

VILNIUS, gruodžio 16 — Sputnik. Šį gruodį sinoptikai prognozuoja, jog nesulauksime didelio kiekio sniego ar speigo, apie tai pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Bet būta, pavyzdžiui, prieš 15 metų, kai gruodis irgi buvo šiltas, likę du mėnesiai gerokai pagąsdino šalčiais, o sausio pabaigoje paspaudė speigas. Taigi nepraraskime vilties — žiemos pasaka tik prasideda", — viliasi sinoptikė Izolda Marcinonienė.

Tarnybos duomenimis, daug sniego ir labai šalto sausio būta 2009/2010 žiemą, o visus sniego storio rekordus viršijo 2010 metų gruodis.

"Sunku įsivaizduoti, bet tada vidutinė sniego storymė vietomis siekė 56 cm, o sausio pradžioje Žemaitija skendėjo po 60–68 cm patalais! Beje, tais metais žiema atkeliavo jau gruodžio pradžioje, iškart pagąsdinusi 20–25 laipsnių šalčiu", — sakė Marcinonienė.

Pasak jos, speigas per pastaruosius 20 metų užregistruotas tik 2006, 2007 ir 2012 metais. Taip pat ji priminė, kad Lietuvoje seniai nebuvo pūgos, tačiau priminė apie 1982 metais sausio 6–8 dienomis siautusią pūgą, kai daugelyje vietovių ji tęsėsi 20–34 valandas, o 15–24 m/s vėjas vertė sniegą, išaugino kelių metrų pusnis, sutrikdė šalies gyvenimą, pasiglemžė žmogaus gyvybę.

"Deja, ne sniegu, bet išskirtinai šiltu sezonu galėjome pasigirti pernai, kai net vidutinės paros oro temperatūros perėjimo žemyn per 0 laipsnių nesulaukėme (vadinasi, klimatiniu požiūriu žiemos neturėjome). Nežiemiškai šiltas (+3,7⁰C anomalija) buvo ir 2007/2008 m. sezonas, per kurį visai nesusidarė pastovi sniego danga. Keistas pasitaikė 2011 m. gruodis, kuris buvo ne tik labai šiltas, bet ir permainingas — Žemaitijoje nemažai prisnigo, kitur tik lijo, dažnai tvyrodavo rūkas, susidarydavo lijundra, o prie jūros net 3 dienas griaudėjo, perkūnijos fiksuotos ir šalies pietuose", — priminė LHMT specialistė.

Per pastaruosius dvidešimt metų tokių sezonų, kai iškrito daug sniego ir buvo didelis šaltis, pasitaikė vos penki: 2002/2003, 2005/2006, 2009/2010, 2010/2011 ir 2012/2013 metais.

Tegai:
žiema, orai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Dar šia tema
Žiemos pradžia Lietuvoje — šaltesnė nei pernai
Vilniui prognozuojamas naujas metinis temperatūros rekordas
Mokymas profesinėse mokyklose

Profesinio mokymo populiarumas Lietuvoje auga: priimta dvigubai daugiau asmenų

(atnaujinta 16:44 2021.02.24)
Žiemos priėmimo rezultatais, daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje šiemet per žiemos priėmimą į profesinio mokymo įstaigas priimta dvigubai daugiau stojančiųjų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministerijos duomenimis, praėjusią savaitę pasibaigus žiemos priėmimui į profesines mokyklas, priimta 1 040 norinčiųjų įgyti rinkoje paklausią profesiją. Tuo tarpu 2020 metais žiemos priėmimo metu buvo priimta 515 asmenų.

"Darbo rinkoje daug pokyčių, kuriuos lėmė ne tik besitęsianti pandemija, — ištisos verslo šakos transformuojasi, todėl darbuotojų perkvalifikavimas, naujų kvalifikuotų darbuotojų atėjimas į rinką yra būtini šalies ekonomikos raidai", — sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Populiariausi tarp stojančiųjų buvo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (129), profesinio mokymo centras "Žirmūnai" Vilniuje (115), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras Kaune (97), Marijampolės profesinio rengimo centras (83).

Daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas.

Bendrojo priėmimo žiemos etape šiemet dalyvavo 29 profesinio mokymo įstaigos, jos siūlė 99 profesinio mokymo programas. Šiame etape galėjo dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Antrus metus iš eilės priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta du kartus: žiemą ir vasarą. O likus laisvų vietų, į jas bus galima stoti ir prasidėjus mokslo metams. Tai reiškia, kad išplėtus priėmimo į profesinio mokymo įstaigas laiką, pradėti mokytis jose galima beveik visus metus. Taip siekiama užtikrinti lankstumą ir atliepti į besimokančiųjų ir darbo rinkos poreikius.

Bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai internetu — per LAMA BPO bendrojo priėmimo sistemą.

Vyriausybės patvirtintame 2021 m. priėmimo plane į profesinio mokymo įstaigas numatyta iš viso pakviesti 20,6 tūkst. stojančiųjų — tiek, kiek pernai, kai sulaukta rekordinio susidomėjimo.

Atsiliepiant į valstybės ir regionų darbo rinkos poreikius, taip pat įvertinus pernykščius rezultatus, šiemet padidintas priėmimas į inžinerijos, informacijos ir ryšių technologijų, gamybos ir perdirbimo sritis, taip pat didelis vietų skaičius planuojamas sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, statybos ir architektūros sritims — visur, kur jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Tegai:
profesinės mokyklos, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Vasario 25-oji

Kokia šiandien diena: vasario 25-osios šventės

(atnaujinta 19:54 2021.02.24)
Vasario 25 yra 56-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 309 dienos

Šiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:45, dienos ilgumas 10 val. 26min.

Mėnulis (jaunatis) teka 08:26 val., leidžiasi 19:36 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Alma, Margiris, Notangas, Rasa, Regimantas, Valdonė, Viktoras.

Vasario 25-oji Lietuvos istorijoje

1336 metais vokiečių ordino kariuomenė (kryžiuočiai) apgulė Pilėnų pilį Žemaitijoje, ginamą kunigaikščio Margirio. Negalėdami apsiginti, pilies ginėjai sudegino visą turtą ir patys susidegino.

1891 metais gimė poetas Faustas Kirša. Mirė 1964 m.

1931 metais gimė kalbininkas, vertėjas, mokytojas Arnoldas Piročkinas.

1996 metais alpinistas ir keliautojas Vladas Vitkauskas įkopė į aukščiausią Pietų Amerikos kalną Akonkagvą (6959 metrų aukščio) Argentinoje Andų kalnyne ir tapo 22-uoju pasaulio alpinistu, kuriam pavyko įkopti į aukščiausių kalnų viršūnes visuose žemynuose.

1997 metais mirė tuometinio Lietuvos Seimo narys, pirmosios Lietuvos vyriausybės po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais finansų ministras Romualdas Sikorskis.

1998 metais dvigubą pilietybę (JAV ir Lietuvos) iki šiol turėjęs Valdas Adamkus vien Lietuvos piliečiu tapo, likus vienai dienai iki jo inauguracijos — vasario 26-osios dienos.

2013 metais eidamas 85 metus mirė žinomas rašytojas Mykolas Sluckis.

Vasario 25-oji pasaulio istorijoje

1947 metais sulaukęs 48-erių metų amžiaus, mirė žymiausias Čikagos gangsteris Alas Kaponė.

1964 metais Kasijus Klėjus, žinomas Muhamedo Ali pavarde, tapo pasaulio profesionalų bokso sunkaus svorio čempionu, Majamyje (JAV) nokautavęs Sonį Listoną.

1990 metais per rinkimus Indijoje žuvo mažiausiai 60 žmonių.

1993 metais prisaikdintas pirmasis per pastaruosius 32 metus civilis Pietų Korėjos prezidentas King Jangsamas.

1994 metais žydas Baruhas Goldšteinas Hebrono mečetėje sušaudė 43 maldininkus ir pats buvo mirtinai sumuštas įpykusių musulmonų.

1997 metais mirė amerikiečių chemikas, atradęs cheminį elementą plutonį, Glenas Teodoras Siborgas. Gimė 1912 m.

2011 metais Škotijos universitetas, kuriame susipažino ir studijavo Didžiosios Britanijos princas Viljamas ir jo sužadėtinė Keit Midlton, įsteigė jų garbei skirtą stipendiją (70 tūkst. svarų).

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Kalėjimas

Elžbietos II giminaitis nusiųstas į kalėjimą dėl seksualinio priekabiavimo

(atnaujinta 16:55 2021.02.24)
Stratmoro ir Kinghorno grafas teisme pripažino savo kaltę, už nusikaltimo padarymą pagal Britanijos įstatymus jam grėsė iki penkerių metų laisvės atėmimas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Stratmoro ir Kinghorno grafas Saimonas Bouzas-Lajonas (Simon Bowes-Lyon) nusiųstas į kalėjimą už seksualinį priekabiavimą, praneša televizijos kanalas "Sky News".

Jo laisvės atėmimo bausmė sieks 10 mėnesių, nors grėsė iki penkerių metų.

Ši situacija sulaukė dar didesnio atgarsio ir dėl to, kad Bouzas-Lajonas yra Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II sūnėnas.

Kaip paaiškėjo, 2020 metų vasarį grafas savo dvare priėmė daugybę svečių. Naktį aristokratas įsiveržė į besiilsinčios merginos kambarį ir bandė priversti ją turėti su juo intymius santykius. Tačiau ji sugebėjo atsikirsti ir pasikvietė draugus, kurie taip pat buvo pilyje.

Ryte Bouzas-Lajonas bandė atsiprašyti, savo elgesį paaiškindamas tuo, kad jis buvo girtas. Pasak Elžbietos II giminaičio, jis nemanė, kad kada nors taip elgsis.

Tačiau nei atsiprašymas, nei giminystė su monarchu neatleido jo nuo bausmės. Grafas teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino.

"Aš turėjau pažvelgti realybei į akis ir prisiimti atsakomybę už tai, kas įvyko", — pasakė Bouzas-Lajonas.

Anot jo, ištisus metus jam buvo reikalinga gydytojų psichologų pagalba.

Tegai:
Elžbieta II, seksualinis priekabiavimas, Didžioji Britanija, karališkoji šeima
Temos:
Karališkosios naujienos