Santaros klinikos

Santaros klinikos kviečia žmones savanoriauti ligoninėje

(atnaujinta 13:14 2020.12.18)
Santaros klinikose yra laukiami savanoriai be medicininio išsilavinimo ir buvę kolegos, kiti medicininį išsilavinimą turintys žmonės

VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Didžiausioje Vilniaus regiono COVID-19 sergančiųjų srautus koordinuojančioje ligoninėje VUL Santaros klinikose laukiama savanorių. 

Pasak VUL Santaros klinikų direktorės valdymui Aušros Bilotienės Motiejūnienės, situacija regione, kaip ir visoje Lietuvoje, yra įtempta: vis dar daugėja į ligonines guldomų pacientų, serga ir medicinos personalas.

"Esame dėkingi savo darbuotojams, kurie supranta padėtį ir sutinka padėti kolegoms kituose skyriuose. Vis dėlto jaučiame rankų stygių ligoninėje. Yra daug veiklos, kuriai atlikti nebūtinas medicininis išsilavinimas, tačiau be jos sutriktų visos ligoninės darnus funkcionavimas", — sako A. Bilotienė Motiejūnienė.

Santaros klinikose laukiami savanoriai, kurie galėtų prisidėti prie kurjerinės veiklos: nuvežti ar palydėti pacientus iš vieno skyriaus į kitą, paimti tyrimų mėginius ir pristatyti juos į laboratoriją, palydėti į  tyrimus, procedūras, perduoti siuntinius. Reikia pagalbos ir COVID-19 liga sergančius pacientus gydančiuose skyriuose.

Anot Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotojos slaugai Jurgos Šuminienės, labai viliamasi sulaukti tokių savanorių, kurie pagalbą galėtų teikti ilgesnį laiką, skirdami tam ne mažiau nei 20 valandų per savaitę.

"Suprantame, kad mūsų prašymas gali pasirodyti drąsus, tačiau situacija neeilinė, todėl ir savanorystės sąlygos išskirtinės. Visi būsimi savanoriai pirmiausiai bus apmokomi, nes mums ypač svarbus tiek pacientų, tiek savanoriaujančių žmonių saugumas. Mokymams bus skiriamas didelis dėmesys ir daug brangaus mūsų kolegų laiko — ir dėl asmeninės apsaugos, ir dėl logistikos dalykų. Labai lauktume savanorių, galinčių dirbti pamainomis, ypač svarbu — darbas naktimis ir švenčių metu", — kalba Šuminienė.

Direktorė valdymui pabrėžia, jog Santaros klinikose yra laukiami ir buvę kolegos, kiti medicininį išsilavinimą turintys žmonės. 

Savanorystės akcija pradedama kartu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi. Savanorių laukiama padėti Vilniaus medicinos įstaigoms, senelių globos namams, žmonėms, esantiems izoliacijoje. 

Neturintys medicininio išsilavinimo gali pildyti anketą čia. Turintys medicininį išsilavinimą gali kreiptis į Santaros klinikų Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių (Raida Šerkšnytė, tel. 8 5236 5016. el. paštas raida.serksnyte@santa.lt).

Anksčiau buvo pranešta apie sunkią situaciją Lietuvos ligoninėse koronaviruso fone. Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas pareiškė, kad jeigu visuomenė nepradės laikytis karantino metu nustatytų taisyklių, gali ateiti momentas, kai dėl milžiniškų srautų gydymo įstaigose susirgusiaisiais nebebus kam pasirūpinti.

Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įspėjo, kad jei visuomenė nesilaikys reikalavimų, sveikatos priežiūros sistema gali neatlaikyti jau po dviejų savaičių.

Tegai:
Santaros klinikos, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1107)
Dar šia tema
Lietuvoje gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis dėl COVID-19
Tyrimai patvirtino: Jonavos rajono ūkyje audinės COVID-19 užsikrėtė nuo sergančių žmonių
Vilnius

Visoje Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas

(atnaujinta 15:01 2021.01.18)
Pagrindinės kietųjų dalelių aplinkos ore padidėjimo priežastys — šalyje vyraujančios teršalų sklaidymuisi nepalankios meteorologinės sąlygos

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Nuo praėjusio penktadienio dėl šaltų orų suintensyvėjus kūrenimui šildant patalpas, fiksuojamas aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) padidėjimas visuose šalies miestuose. Apie tai pranešė Aplinkos apsaugos agentūra.

Sausio 17 dieną kietųjų dalelių KD10 koncentracija Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje bei Kaune viršijo paros ribinę vertę (50 µg/m3).

Pagrindinės kietųjų dalelių aplinkos ore padidėjimo priežastys — šalyje vyraujančios teršalų sklaidymuisi nepalankios meteorologinės sąlygos (labai šalti orai, silpnas vėjas, kritulių trūkumas, temperatūros svyravimai) bei dėl to aplinkos ore besikaupiantys teršalai, išmetami vykstant intensyviai šiluminės energijos gamybai, tiek energetikos įmonėse, tiek individualiuose namuose.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausio 18-19 dienomis meteorologinės sąlygos vis dar bus nepalankios teršalų sklaidai, todėl manoma, jog KD10 paros ribinės vertės viršijimai bus fiksuojami ir artimiausiomis dienomis.

Gyventojams rekomenduojama apriboti fizinę veiklą lauke, turintiems lėtinių kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligų — vengti buvimo lauke. Santykinai žemesnės kietųjų dalelių koncentracijos fiksuojamos apie vidurdienį, todėl patalpų vėdinimą geriausia atlikti tik dienos metu.

Tegai:
oro tarša, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva sukūrė gyventojų aprūpinimo vandeniu planą "nelaimės BelAE" atveju
Lietuvoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl į Baltijos jūrą išsiliejusios naftos
NVSC priminė, kaip tinkamai apsirengti atšalus orams
Vakcinavimas, archyvinė nuotrauka

Lietuva atsidūrė tarp ES šalių lyderių pagal skiepijimo tempus

(atnaujinta 14:32 2021.01.18)
Praejusio šeštadienio duomenimis, Lietuvoje buvo paskiepyta apie 47 tūkst. žmonių, 100 šalies gyventojų teko 1,72 paskiepytieji

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuva išlieka 5-oje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių pagal šalies gyventojų skiepijimo tempus, praneša Sveikatos apsaugos ministerija su nuoroda į Europoje veikiančio analizės centro "Politico" atlikta analizę.

Sausio 16 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo paskiepyta 46 924 žmonės, tai yra 100 šalies gyventojų teko 1,72 paskiepytieji. 

Tarp ES valstybių minėtas rodiklis aukštesnis tik Danijoje (2,88), Maltoje (2,15), Slovėnijoje (1,99) ir Italijoje (1,86).

Estijoje 100 gyventojų tenka 1,37 paskiepyti žmonės, Latvijoje – 0,83, o Lenkijoje — 1,21.

Tuo pat metu, sprendžiant pagal paskiepytų žmonių skaičių, pirmauja Italija (1,123,02 gyventojų), Vokietija (1,048,160 gyventojų), Ispanija (768,950 gyventojų), Lenkija (457,303) ir Prancūzija (413,046).

Be to, pagal vakcinacijos apimtis gerokai išsiskiria ES jau nepriklausanti Jungtinė Karalystė. Čia sausio 16 dienos duomenimis nuo koronaviruso paskiepyti 4,3 mln. gyventojų, arba 6,34 proc. šalies gyventojų.

Gruodžio 27 dieną penkiose šalies gydymo įstaigose "BioNTech" ir "Pfizer" sukurta COVID-19 vakcina pradėti skiepyti pirmieji medikai. Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 47 tūkst. 498 žmonės. Sausio 17 dieną prasidėjo pakartotinis vakcinavimas tiems asmenims, kurie buvo paskiepyti pirmaisiais skiepais praėjusių metų pabaigoje.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 167 tūkst. 992 žmonės, 104 tūkst. 297 asmenys pasveiko, 60 tūkst. 14 – tebeserga.  

Tegai:
ES, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1107)
Dar šia tema
Profesorius pasisakė prieš karantino pratęsimą Lietuvoje
Santaros klinikos Vilniuje pradėjo antrąjį skiepijimo nuo koronaviruso etapą
Mokslininkas nurodė SAM vakcinacijos plano spragas