VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paragino visus lietuvius būti aktyvius ir įsitraukti į migracijos politikos kūrimą. Taip ji sakė šiandien, minint Tarptautinę migrantų dieną.
"Migracija yra natūralus procesas, kuris daro įtaką kiekvienam iš mūsų. Aiški migracijos ir integracijos politika gali turėti teigiamą poveikį ir taip sustiprinti mūsų šalies visuomenę bei pakelti jos gerovę", — mano ji.
Pasak Čmilytės-Nielsen, Lietuvos gyventojų svetingumas ir tolerancija atvykstantiems į šalį yra reikšmingi sėkmingai migrantų integracijai.
"Tad visi kartu turime aktyviai diskutuoti ir siekti efektyvios migracijos politikos mūsų šalyje. Žinoma, svarbu neužmiršti ir svetur išvykusių mūsų tautiečių, palaikyti tvarų ir empatišką ryšį su jais. Turime ne tik išspręsti dvigubos pilietybės klausimą, bet ir padėti norintiems grįžti, pasitelkti sukauptą patirtį ir kurti ateitį Lietuvoje", — pareiškė politikė.
Anksčiau Lietuvos Seimas nustatė naujus pagrindus gauti dvigubą pilietybę. Pagal priimtas pataisas asmuo, kuris Lietuvos pilietybę gauna gimdamas, o kitos šalies pilietybę įgyja ne pagal gimimą 18 metų amžiaus, galės savarankiškai nuspręsti iki 20 metų, kurią iš jų jis nori išsaugoti.
Prieš įvedant pataisas, jei žmogus neatsisakė kitos valstybės pilietybės iki 20 metų, tada jis prarado Lietuvos pilietybę. Nuo šiol tokiems asmenims nebus atimta Lietuvos pilietybė.
VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie Norvegijoje fiksuotas 23 netrukus po vakcinavimo įvykusias mirtis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad Europos vaistų agentūros (EVA) ir Norvegijos atsakingųjų institucijų vertinimu, minėtos mirtys nėra susijusios su vakcina.
Pranešama, kad visi paskiepyti žmonės buvo 80-90 metų slaugos namų gyventojai ir sirgo sunkiomis, turinčiomis įtakos išgyvenamumui, ligomis.
"Atsižvelgiant į situaciją, kad buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, tėra sutapimas, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos", - rašoma pranešime.
Anot VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos Rugilės Pilvinienės, kalbant apie Norvegijos atvejį, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad tikėtina, jog seni žmonės, kurie yra bene labiausiai COVID-19 ligos pažeidžiama visuomenės grupė, gali sirgti sunkiomis ligomis, ribojančiomis jų gyvenimo trukmę. Tai tokios ligos kaip toli pažengusios stadijos vėžys, širdies nepakankamumas, insultas, miokardo infarktas ir pan.
"Atsakingosios Norvegijos institucijos skelbia, kad šalyje tarp maždaug 226 000 vyresnių nei 80 metų asmenų per savaitę yra fiksuojama apie 440 mirties atvejų. Atsižvelgiant į situaciją, kad buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, natūralu, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos", - pažymi Pilvinienė.
Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai įvykusia vakcinacija nuo COVID-19 ligos, teigia VVKT atstovė. Tačiau nepageidaujamų reakcijų į vakcinas fiksuojama.
"Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių nusiskundimai po pirmosios vakcinos dozės, kurių sulaukė Tarnyba, tai – karščiavimas, galvos skausmas, vietinės alerginės reakcijos ar injekcijos vietos skausmas. Antrą vakcinos dozę kol kas yra gavę dar labai nedaug asmenų", – teigė Pilvinienė.
Kaip rodo oficialios statistikos duomenys, tarp visų paskiepytųjų pirmą vakcinos dozę kol kas gavo dar labai nedidelis procentas (vos 1,7) vyresnių kaip 80 metų asmenų, nes pagal prioritetą pirmiausia Lietuvoje buvo skiepijami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (gydytojai, slaugytojai ir kitas medicinos personalas).
Anot Pilvinienės, apie nepageidaujamas reakcijas į vakciną, kurias galėjo patirti garbaus amžiaus paskiepyti pacientai, VVKT pranešimų kol kas negavo.
Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 174 846, bendras COVID-19 mirčių skaičius yra 2 591. Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 722 žmonės, antru skiepu — 317. Iš viso pilnai vakcinuotų — 8 739 žmonės. Šiuo metu panaudota 66 144 dozių.
VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį 50-mečiui širvintiškiui, kurį Pagėgių pasieniečiai pernai rugsėjį sulaikė vienoje Šiaulių sodų bendrijoje kraunantį kontrabandinius rūkalus, rašo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, praėjusių metų rugsėjį buvo gauta informacijos, kad vienoje Šiaulių sodų bendrijoje gali būti sandėliuojamas nelegalių rūkalų krovinys. Nuvykę į vietą VSAT pareigūnai užklupo širvintiškį, kraunantį cigaretes iš automobilio "Audi 80" į "VW Caddy". Apžiūrėję automobilius, juose pasieniečiai aptiko 5 500 pakelių cigarečių "Fest" su baltarusiškomis banderolėmis.
Nustatyta, kad rastų cigarečių vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, siekia 19 614 eurų. Širvintiškis teisme pripažino kaltę. Pasak nuteistojo, jam trūko pinigų, todėl taip nusprendė užsidirbti. Pasiskolinęs iš pažįstamos panevėžietės automobilį, į Šiaulius cigaretes vyras atgabeno iš Kauno.
Tyrimo metu pasieniečiai atliko kratą sodo namelyje, kuriame rado dar 1 820 pakelių cigarečių "Minsk Capital QS" ir 840 pakelių cigarečių "Fest" su baltarusiškomis banderolėmis bei 20 pakelių cigarečių "Winston Blue" be banderolių. Dėl šių cigarečių be lietuviškų banderolių neteisėto laikymo sodo namelio savininkas — 40-metis šiaulietis — baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu.
Sausio 20 dieną Šiaulių apygardos teismas ir širvintiškį pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Teismas jam skyrė realią 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis buvo suimtas teismo posėdžių salėje.
Prie šio teismo nuosprendžio pridėta ir 4 000 eurų bauda, kurią vyras turės sumokėti per dvejus metus.