Moteris parduotuvėje

Mokslininkai išsiaiškino, kaip pandemija keičia vartotojų įpročius Lietuvoje

(atnaujinta 00:41 2020.12.20)
Tyrimo metu bandyta pateikti tiksliausias prognozes, kaip žmonės vartos per ateinančius 12 mėnesių

VILNIUS, gruodžio 19 — Sputnik. Lietuvos mokslininkai išsiaiškino, kaip koronaviruso pandemija ir karantinas pakeis žmonių vartojimo įpročius. Šį tyrimą kartu su kognityvinių mokslų daktare Gerda Ana Melnik-Leroy atliko Vilniaus universiteto (VU) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto modeliavimo specialistai.

Tyrėjai nustatė, kad lietuviai po pandemijos savo vartojimo įpročius linkę keisti kryptingai ir tai priklauso ne tik nuo demografinių veiksnių, bet ir nuo psichologinių. Taigi, pirmoji koronaviruso krizė Lietuvoje sukėlė žmonėms stresą ir vartotojai, priklausomai nuo emocinės būsenos, keitė savo elgseną ir vartojimo įpročius tendencingai, kas lėmė vienų verslo sektorių nuosmukį, o kitų — pakilimą.

Atliekant tyrimą, kuriuo buvo siekiama pateikti kuo tikslesnes prognozes, kaip žmonės vartos ateinančius 12 mėnesių ir kaip tai veiks ekonomiką, buvo nagrinėjami trys dalykai: stresas, sprendimų priėmimas, skirtingi galimi epidemiologinės ir ekonominės padėties scenarijai.

Buvo sudaryti trys hipotetiniai scenarijai (viruso pasitraukimo, besitęsiančios pandemijos su sąlyginai stabilia ekonomika ir besitęsiančios pandemijos su silpstančia ekonomika), kurie turi tikimybę išsipildyti artimoje ateityje. Vienu realistiškiausių scenarijų tyrime buvo įvardytas kaip tik dabar išsipildęs "besitęsiančios pandemijos" scenarijus, kuris suponavo, kad šalyje bus rimta epidemiologinė situacija, tačiau ekonomika išliks gana stabili dėl ES finansavimo ir kitos finansinės pagalbos gyventojams ir verslui.

"Pagal minėtą respondentų klasifikaciją viena gyventojų kategorija, sudaranti 16 proc. apklaustųjų, teigė pirmojo ir antrojo scenarijaus atveju nekeisianti vartojimo įpročių, bet atsitikus blogiausiam mažinsianti vartojimą. Antroji kategorija (19 proc.) tiriamųjų  nepriklausomai nuo epidemiologinės ir ekonominės situacijos šalyje vartos panašiai kaip ir prieš tai. Tačiau dauguma (39 proc.) laikėsi radikaliai priešingos pozicijos ir sakė vartosiantys mažiau, kad ir kas nutiktų. Dalis žmonių, daugiausia jauni ir išsilavinę, planuoja daugiau vartoti internetu", — rezultatus pristatė Melnik-Leroy.

Tyrimas patvirtino, kad pandemijos metu labiausiai nerimauja ir mažiau linkę išlaidauti tie, kurie jaučiasi finansiškai nestabiliai arba turi mažas pajamas (iki 500 eurų) studentai, pensininkai, bedarbiai. Melnik-Leroy pabrėžia, kad tarp susirūpinusių yra ne tik finansinių sunkumų turinčių, bet ir daugiau kaip 2 000 eurų per mėnesį uždirbančių žmonių. O toje vartotojų grupėje, kurioje žmonės jautėsi saugūs, nejautė nerimo ir kaltės pirkdami nebūtiniausias prekes, mažai planavo, buvo daugiau dirbančiųjų visu etatu, uždirbančių vidutinį ir didesnį atlyginimą, turinčių magistro ar aukštesnį išsilavinimo laipsnį.

Tyrimas taip pat parodė, kad pirmojo scenarijaus atveju žmonės didesnius pirkinius pirks panašiai kaip praėjusiais metais. Antrojo scenarijaus atveju pirkimai sumažės ketvirčiu, o trečio scenarijaus atveju beveik pusiau. Gyventojų noras įsigyti savo automobilį siejamas su tuo, kad žmonės nori išvengti viešojo transporto, taip pat su vidaus turizmo augimu.

Pasak Melniko-Leroy, emocinis vartojimo veiksnys labai svarbus ir nekriziniu laikotarpiu, o krizės metu jo reikšmė dar labiau padidėja. marketingo specialistai jau seniai tiria vartotojų elgesį ir emocijas, o rezultatus naudoja siekdami geriau parduoti savo produktus.

"Valstybė irgi galėtų geriau įsiklausyti į žmonių poreikius ir į tai, kokių veiksmų jie tikisi. Tai leistų geriau suprati, kokios priemonės efektyviausios norint paskatinti vartojimą ir ekonomikos atsigavimą: ar geriau duoti žmonėms kelių šimtų eurų vienkartines išmokas ir tikėtis, kad jie daugiau vartos, ar pakelti atlyginimus ir sumažinti mokesčius", — sakė mokslininkė.

Patvirtinta ekspertų pateikta hipotezė, kad vartojimas krizės metu priklauso ne tik nuo socialinės žmonių padėties, bet ir nuo jų gerovės. Trečdalis apklaustųjų mano, kad pandemijos nėra. Tuo pačiu metu dauguma žmonių ekonominę grėsmę vertina kaip gana didelę, o epidemiologinę — viruso grėsmę — vertino kaip kur kas mažesnę. Viruso egzistavimu daugiausia abejojo vyresni kaip 35 metų ir mažiau išsilavinę žmonės, o mažiau — jauni žmonės.

"Paaiškėjo, kad pusė apklaustųjų labai neigiamai vertino valdžios pandemijos valdymo veiksmus, 80 proc. žmonių sakė nepasitikintys valdžios teikiama informacija apie virusą, o daugiausia yra pasitikima mokslininkais, medikais ir Statistikos departamento duomenimis. Vis dėlto žmonėms krizės metu yra svarbu iš mokslininkų, valdžios institucijų ir žiniasklaidos gauti daugiau objektyvios, raminančios ir faktinės informacijos, mažiau veikiančios emociškai neigiamai", — teigia mokslininkė.

Lietuvoje bendras koronaviruso atvejų skaičius viršijo 109 tūkstančius, pasveiko daugiau kaip 50,5 tūkstančio žmonių, o šiuo metu yra užsikrėtę 57 330.

Tegai:
vartojimas, koronavirusas, Vilniaus universitetas
Dar šia tema
Gyventojai atsargiau vertina galimybę rasti darbą, jei jo netektų
Lietuvos finansų įstaigos prognozuoja dėl verslo nemokumo nuostolių padidėjimą
Patarta, kaip atsikratyti streso dėl pinigų
Vilnius

Nedarbas Lietuvoje perkopė 16 procentų

(atnaujinta 13:05 2021.01.16)
Sausio pradžioje, palyginti su gruodžio 1 diena, registruotas nedarbas išaugo 0,6 proc., o palyginti su praėjusių metų sausio pradžia — 7,4 proc.

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Oficialus nedarbas sausio pradžioje siekė rekordinį rodiklį ir perkopė 16 procentų, rašo Užimtumo tarnyba.

UŽT duomenimis, sausio 1-ąją šalyje buvo 277,1 tūkst. bedarbių — jie sudarė 16,1 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.

Sausio pradžioje, palyginti su gruodžio 1 diena, registruotas nedarbas išaugo 0,6 proc., o palyginti su praėjusių metų sausio pradžia — 7,4 proc.

Gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričio mėnesiu, darbo jėgos paklausa mažėjo beveik ketvirtadaliu — Užimtumo tarnyboje registruota 22,5 tūkst. darbo pasiūlymų, arba 23,7 proc. mažiau nei lapkritį.

Paklausiausi darbo rinkoje gruodį buvo krovikai, pakuotojai, valytojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, pardavėjai, statybininkai montuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai.

Labiausiai per mėnesį išaugo mėsininkų, žuvų darinėtojų, darbininkų izoliuotojų, pakuotojų poreikis, o mažiau reikėjo administratorių, nekvalifikuotų statybininkų, žemės ir miškų ūkio mašinų operatorių.

Užimtumas gruodį suteiktas 25,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Dėl sezoniškumo ir karantino darbą radusių asmenų skaičius, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 15 proc.

Tegai:
nedarbas, Užimtumo tarnyba
Dar šia tema
Šiemet laikinų darbų pasiūla kalėdiniu laikotarpiu daug mažesnė nei ankstesniais metais
Dėl karjeros pokyčių lietuviai renkasi ateityje perspektyvias profesijas
Lietuvoje nedarbas per metus išaugo 7,1 %
Mergina

Įvardytos dažniausios pradedančiųjų investuotojų klaidos

(atnaujinta 16:21 2021.01.16)
Vakarų valstybėse investavimas į vertybinius popierius yra populiariausia alternatyva kaupiantiems lėšas būstui, senatvei, vaikų išsilavinimui ar tiesiog norintiems turėti "pasyvias pajamas"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Investicijos į nekilnojamąjį turtą lietuviams yra kone priimtiniausias investavimo būdas, o į vertybinius popierius yra investavęs tik mažiau nei kas dešimtas lietuvis, rašo "Swedbank" spaudos tarnyba.

Tiesa, praėjusiais metais aktyviai į akcijas investuojančių gyventojų skaičius augo, o banko klientai sudarė penkis kartus daugiau sandorių nei prieš metus. Todėl specialistai papasakojo, kokias svarbiausias pamokas reikėtų išmokti ir kokių klaidų vengti pradedančiam investuoti.

Didelė grąža ir aukšta rizika — neišskiriama pora

Pirmoji pamoka — nebūna didelės grąžos be didelės rizikos. Jei kažkas bando įrodyti, kad galite uždirbti dviženklę grąžą be jokios papildomos rizikos — netikėkite tokiais pasiūlymais. Įvairiausios finansinės piramidės ir kitokios sukčiavimo platformos uždirba pinigus jų kūrėjams. 

"Dažniausiai tokiais egzotiškais pasiūlymais susigundoma norint greitai praturtėti — juk laukti pamažu kapsinčios investicinės grąžos taip nuobodu, visko norisi čia ir dabar. Tačiau toks nekantrumas investavimo procese yra pragaištingas ir veda prie perteklinės rizikos prisiėmimo, egzotikos paieškų ir, galiausiai, finansinių nuostolių", — rašoma pranešime.

Neinvestuokite pinigų, kurių neturite

Antroji pamoka — investuokite tik tas lėšas, kurias turite. Galimybė investuoti pasiskolintus pinigus arba didesnę pinigų sumą, nei jūs turite, yra pradedančiojo investuotojo kelias į neigiamų patirčių ir praradimų pasaulį. 

Vis dažniau investavimo platformos suteikia galimybę pasinaudoti finansiniu svertu — kartais labai dideliu — ir tokiu būdu, galimai, uždirbti didelę grąžą iš nedidelių vertybinių popierių kainų pokyčių. Statistika rodo, kad absoliučiai daugumai investuotojų net ir po kelių sėkmingų bandymų tai baigiasi praradimais ir nuostoliais.

Diversifikacija

Trečioji pamoka — tai diversifikacija arba investavimas į daugiau nei vieną instrumentą, kai investavimui skirtos lėšos paskirstomos į skirtingus vertybinius popierius, rinkas, įmones, instrumentus. 

Emocijos — nuolatinis palydovas, bet prastas patarėjas

Ketvirtoji pamoka — žmonės yra neracionalios būtybės, besivadovaujančios ne logika, bet jausmais ir emocijomis, taip pat ir investavimo procese.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Atskira ekonomikos mokslo šaka, taip vadinama elgsenos ekonomika, analizuoja įvairiausius kognityvinius šališkumus arba sistemines klaidas, kurias žmonės daro ieškodami informacijos, apdorodami ją ir priimdami sprendimus. 

Pavyzdžiui, pastebėta, kad priėmę sprendimą įsigyti kažkokios įmonės akcijų, investuotojai ieško ir seka informaciją, patvirtinančią jų priimto sprendimo teisingumą, tačiau ignoruoja naujienas ir nuomones, kurios rodo, kad buvo padaryta klaida. Emocijas ir kognityvinius šališkumus suvaldyti nelengva, bet reikia mokytis juos pažinti ir pažaboti.

Dvi emocijos — baimė ir godumas — tūno visų investuotojų galvose, ir abi jos yra brangių klaidų priežastis. Jei jaučiate poreikį kas valandą stebėti, vyksta finansų rinkose ir kaip pasikeitė jūsų investicinio portfelio vertė, tai jau ženklas, kad esate perteklinės rizikos kelyje. Investavimas turi būti periodinis, nuosaikus ir netgi nuobodus, o adrenalino ieškoti reikėtų kitose gyvenimo srityse. 

Ne viskas paaiškinama logika ir ekonomikos dėsniais

Penktoji pamoka — priešingai nei galite perskaityti kai kuriuose vadovėliuose, rinkos nėra nei efektyvios, nei racionalios, o sunkiai logika, dėsniais ir patirtimi paaiškinami reiškiniai slypi kiekviename žingsnyje.

Šiemet matėme, kaip Elonui Maskui paraginus savo sekėjus naudotis žinučių siuntimo platforma "Signal", niekuo su ja nesusijusios įmonės "Signal Analytics" akcijos pabrango daugiau nei 10 kartų ir bent kelias dienas liko gerokai aukštesniame lygyje nei prieš šį nesusipratimą.

Panaši istorija nutiko ir prieš šešerius metus, kai mėgėjai investuotojai, norėdami investuoti į "Twitter" akcijas, kuriomis dar net nebuvo prekiaujama biržose, akimirksniu 10 kartų pakėlė bankrutuojančios įmonės "Tweeter Entertainment" akcijų kainą.

Mėgėjų investuotojų antplūdis ir oportunistinės nuotaikos gali išpūsti labai didelius ir ilgai neišsileidžiančius burbulus. Tačiau jei burbulus pastebėti lengva, numatyti jų sprogimo momentą — daug sudėtingiau. Todėl nereikėtų nei išnaudoti jų pūtimosi efekto, nei bandyti juos susprogdinti. Tokiais atvejais geriausia stebėti ir mokytis, stebint iš šalies.

Deja, ne visos pamokos yra nemokamos ir išmokstamos tik skaitant knygas. Kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, giluminės žinios ir išmintis atsiranda iš realios veiklos, šiuo atveju — investavimo darant klaidas ir iš jų mokantis. Tam, kad šių pamokų kaina nebūtų per didelė ir labai skausminga, reikia neužmiršti penkių pirmųjų investavimo pamokų.

Tegai:
investavimas, Swedbank
Dar šia tema
"Swedbank": testas parodė aukštą gyventojų finansinį intelektą
Atskleista į ką, pritrūkę pinigų, lietuviai kreipiasi pirmiausiai
Koronaviruso testas

Mokslininkai išsiaiškino, ar prasirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus

(atnaujinta 16:10 2021.01.16)
Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Tie, kurie sirgo COVID-19, įgauna imunitetą nuo viruso mažiausiai penkiems mėnesiams, tačiau gali likti ligos nešiotojais, rodo Anglijos visuomenės sveikatos (PHE) tyrimas, rašo RIA Novosti autorė Marija Tabak.

"Tyrime dalyvavę mokslininkai padarė išvadą, kad natūraliai įgytas imunitetas dėl ligos 83% labiau apsaugo nuo pakartotinės infekcijos nei tie, kurie nesusirgo. Imunitetas trunka mažiausiai penkis mėnesius nuo ligos momento", — teigiama pranešime.

Tai reiškia, kad žmonėms, susirgusiems per pirmąją koronaviruso bangą praėjusį pavasarį, jau yra rizika vėl susirgti.

"PHE taip pat įspėja, kad nors tie, kurie turi antikūnų, tam tikru mastu yra apsaugoti nuo užsikrėtimo COVID-19, pirminiai kito tyrimo etapo duomenys rodo, kad kai kurie iš šių žmonių sulaiko didelius viruso kiekius ir gali juos perduoti kitiems", — sakoma pranešime.

"Todėl labai svarbu, kad visi ir toliau laikytųsi taisyklių ir liktų namuose, net jei turėjo COVID-19, kad išvengtų viruso perdavimo kitiems", — sakė agentūra.

Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje