VILNIUS, gruodžio 20 — Sputnik. Kalvarijos savivaldybėje eismo įvykio metu žuvo vyras, atsitrenkęs į medį, pranešė Lietuvos policija.
Incidentas įvyko šeštadienį, apie 16:30, kelio Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis šeštajame kilometre.
Automobilis "Audi A4", vairuojamas vyro, gimusio 2000 metais, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį.
Per eismo įvykį žuvo automobilio vairuotojas.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Į Lietuvą plūsta ir artimiausiu metu plūs šiam metų laikui labai šilta oro masė.
"Iš dalies tokį atšilimą lemia Šiaurės jūroje esantis labai galingas ciklonas, kuris lyg konvejeris neša šiltą orą iš pietvakarių. Lietuvoje atlydys, bet šalia kitas pavojingas reiškinys — naktimis vis susiformuosiantis plikledis. Gerai bent jau tai, kad nebus labai niūru ir dažnai pasirodys saulė", — rašo "Orai ir klimatas Lietuvoje" savo Facebook paskyroje.
Prognozuojama, kad orai bus itin nepastovūs.
Tikėtina, kad savaitgalį ir kitą savaitę šalies gyventojai sulauks ne vieno pietinio ciklono su lietumi, šlapdriba ir sniegu.
Pabrėžiama, kad pietiniai ciklonai dažnai pateikia staigmenų, todėl prognozės gali dažnai keistis. Tuo tarpu, stiprių šalčių artimiausias 10 dienų nenusimato.
VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vilniuje, Neries upėje, užfiksuotas kylantis upės vandens lygis, teigiama Hidrometeorologijos tarnybos Facebook puslapyje.
Pranešime teigiama, kad trečiadienį vandens lygis buvo 357 cm, retas ižas ir priekrantės ledas.
Pabrėžiama, kad šiandien ryte toje pačioje vietoje vandens lygis pakilo iki 377 cm. Tuo pačiu pažymima, kad vandens lygis per dvi paras pakilo 185 cm.
Pažymima, kad sausio mėnesio aukščiausia daugiametė reikšmė yra 505 cm.
VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas atmetė ekstrateritorines sankcijas "Nord Stream-2", pažadėjo, kad apie jas bus diskutuojama su naująja JAV administracija, ir teigė, kad per kelias ateinančias savaites ir mėnesius bus galima spręsti apie daugelio bendrovių pasitraukimo iš projekto pasekmes, praneša RIA Novosti.
"Mūsų vizijoje šios sankcijos, kurios yra ekstrateritorinės, yra neteisingos. Anksčiau apie tai kalbėdavome vėl ir vėl", — sakė jis.
Jis teigė, kad sankcijų tema bus aptarta su naująja JAV administracija.
"Mes kalbėsime apie tai tarpusavyje — ir tai yra skirtumas su ankstesne vyriausybe. Tada mes apie viską sužinojome tik iš žiniasklaidos ir nediskutavome tarpusavyje", — sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras.
Masas dar negalėjo įvardyti datų galimoms konsultacijoms su JAV valdžios institucijomis.
Jis pažymėjo, kad supranta kai kurių bendrovių sprendimą pasitraukti iš projekto dėl gresiančių sankcijų.
Apie šių įvykių įtaką "Nord Stream-2" paleidimui Masas kalbėjo santūriai: "Ar jis bus, bus nuspręsta artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais. Dabar to niekas negali pasakyti iš anksto".
"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat nemažai Europos šalių.
Sausio 1 dieną JAV Senatas balsavo už gynybos biudžetą 2021 metams. Dokumente, be kita ko, numatyta išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2".
Gruodžio mėnesį Vokietijos vandenyse buvo baigta statyti 2,6 kilometro ilgio dujotiekio atkarpa. Dabar būtina pakloti atkarpą Danijos vandenyse, remiantis preliminariais žiniasklaidos vertinimais, jos ilgis sieks apie 150 kilometrų.
Dėl naujų JAV apribojimų Norvegijos bendrovė "Det Norske Veritas — Germanischer Lloyd" (DNV GL), Šveicarijos bendrovė "Zurich Insurance" ir Danijos bendrovė "Ramboll" atsisakė bendradarbiauti su "Nord Stream-2".