Meras Povilas Isoda

Marijampolės meras užsikrėtė koronavirusu

(atnaujinta 18:41 2020.12.21)
Meras Povilas Isoda teigia, kad per savaitgalį artimų kontaktų su visuomene neturėjo, o visi penktadienį turėti kontaktai vyko laikantis apsauginių priemonių

VILNIUS, gruodžio 21 — Sputnik. Marijampolės meras Povilas Isoda užsikrėtė koronavirusu. Apie tai jis pirmadienį pranešė savo puslapyje Facebook.

"Jaučiu pareigą pranešti, kad koronaviruso nepavyko išvengti ir man. Gavau teigiamą testo atsakymą: kol kas savijauta gera, rimtesnių sveikatos sutrikimų neturiu tik lengvas galvos svaigimas ir kelios dalelės temperatūros", — rašo meras.

Isoda teigia, kad per savaitgalį artimų kontaktų su visuomene neturėjo, visi penktadienį turėti kontaktai buvo su apsaugos priemonėmis ir laikantis saugumo reikalavimų. "Todėl tikiu, kad ligos nepaskleidžiau, o kur pats užsikrėčiau pasakyti sunku", — pranešė jis. 

Isoda praneša, kad pratęs darbą nuotoliniu būdu iš namų, bus pasiekiamas telefonu ir visomis kitomis ryšio priemonėmis. 

Šiuo metu Lietuvoje užregistruota daugiau nei 114 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė 1 039 žmonės.

Lietuvoje iki sausio 3 dienos galioja sugriežtintas karantinas. Naujos taisyklės yra gana griežtos: judėjimas leidžiamas tik esant būtinybei, ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, bendravimas leidžiamas tik tarp vienos šeimos ar vieno namų ūkio narių, veiks tik būtinųjų prekių parduotuvės.

PSO duomenimis, bendras koronaviruso infekcijos atvejų skaičius pasaulyje viršijo 75 milijonus, o bendras mirčių nuo šios ligos skaičius yra daugiau nei 1,6 milijono.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, Marijampolė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1093)
Dar šia tema
COVID-19 sirgęs vyras septynis mėnesius praleido ligoninėje
Šimonytė su savivaldybių atstovais aptarė pandemijos valdymą
Vilniaus regiono ligoninėse trūksta lovų COVID-19 sergantiems asmenims
Nausėda: Vilniaus regionas pasirengęs pradėti vakcinaciją
Vilnius

Nedarbas Lietuvoje perkopė 16 procentų

(atnaujinta 13:05 2021.01.16)
Sausio pradžioje, palyginti su gruodžio 1 diena, registruotas nedarbas išaugo 0,6 proc., o palyginti su praėjusių metų sausio pradžia — 7,4 proc.

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Oficialus nedarbas sausio pradžioje siekė rekordinį rodiklį ir perkopė 16 procentų, rašo Užimtumo tarnyba.

UŽT duomenimis, sausio 1-ąją šalyje buvo 277,1 tūkst. bedarbių — jie sudarė 16,1 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.

Sausio pradžioje, palyginti su gruodžio 1 diena, registruotas nedarbas išaugo 0,6 proc., o palyginti su praėjusių metų sausio pradžia — 7,4 proc.

Gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričio mėnesiu, darbo jėgos paklausa mažėjo beveik ketvirtadaliu — Užimtumo tarnyboje registruota 22,5 tūkst. darbo pasiūlymų, arba 23,7 proc. mažiau nei lapkritį.

Paklausiausi darbo rinkoje gruodį buvo krovikai, pakuotojai, valytojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, pardavėjai, statybininkai montuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai.

Labiausiai per mėnesį išaugo mėsininkų, žuvų darinėtojų, darbininkų izoliuotojų, pakuotojų poreikis, o mažiau reikėjo administratorių, nekvalifikuotų statybininkų, žemės ir miškų ūkio mašinų operatorių.

Užimtumas gruodį suteiktas 25,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Dėl sezoniškumo ir karantino darbą radusių asmenų skaičius, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 15 proc.

Tegai:
nedarbas, Užimtumo tarnyba
Dar šia tema
Šiemet laikinų darbų pasiūla kalėdiniu laikotarpiu daug mažesnė nei ankstesniais metais
Dėl karjeros pokyčių lietuviai renkasi ateityje perspektyvias profesijas
Lietuvoje nedarbas per metus išaugo 7,1 %
Mergina

Įvardytos dažniausios pradedančiųjų investuotojų klaidos

(atnaujinta 16:21 2021.01.16)
Vakarų valstybėse investavimas į vertybinius popierius yra populiariausia alternatyva kaupiantiems lėšas būstui, senatvei, vaikų išsilavinimui ar tiesiog norintiems turėti "pasyvias pajamas"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Investicijos į nekilnojamąjį turtą lietuviams yra kone priimtiniausias investavimo būdas, o į vertybinius popierius yra investavęs tik mažiau nei kas dešimtas lietuvis, rašo "Swedbank" spaudos tarnyba.

Tiesa, praėjusiais metais aktyviai į akcijas investuojančių gyventojų skaičius augo, o banko klientai sudarė penkis kartus daugiau sandorių nei prieš metus. Todėl specialistai papasakojo, kokias svarbiausias pamokas reikėtų išmokti ir kokių klaidų vengti pradedančiam investuoti.

Didelė grąža ir aukšta rizika — neišskiriama pora

Pirmoji pamoka — nebūna didelės grąžos be didelės rizikos. Jei kažkas bando įrodyti, kad galite uždirbti dviženklę grąžą be jokios papildomos rizikos — netikėkite tokiais pasiūlymais. Įvairiausios finansinės piramidės ir kitokios sukčiavimo platformos uždirba pinigus jų kūrėjams. 

"Dažniausiai tokiais egzotiškais pasiūlymais susigundoma norint greitai praturtėti — juk laukti pamažu kapsinčios investicinės grąžos taip nuobodu, visko norisi čia ir dabar. Tačiau toks nekantrumas investavimo procese yra pragaištingas ir veda prie perteklinės rizikos prisiėmimo, egzotikos paieškų ir, galiausiai, finansinių nuostolių", — rašoma pranešime.

Neinvestuokite pinigų, kurių neturite

Antroji pamoka — investuokite tik tas lėšas, kurias turite. Galimybė investuoti pasiskolintus pinigus arba didesnę pinigų sumą, nei jūs turite, yra pradedančiojo investuotojo kelias į neigiamų patirčių ir praradimų pasaulį. 

Vis dažniau investavimo platformos suteikia galimybę pasinaudoti finansiniu svertu — kartais labai dideliu — ir tokiu būdu, galimai, uždirbti didelę grąžą iš nedidelių vertybinių popierių kainų pokyčių. Statistika rodo, kad absoliučiai daugumai investuotojų net ir po kelių sėkmingų bandymų tai baigiasi praradimais ir nuostoliais.

Diversifikacija

Trečioji pamoka — tai diversifikacija arba investavimas į daugiau nei vieną instrumentą, kai investavimui skirtos lėšos paskirstomos į skirtingus vertybinius popierius, rinkas, įmones, instrumentus. 

Emocijos — nuolatinis palydovas, bet prastas patarėjas

Ketvirtoji pamoka — žmonės yra neracionalios būtybės, besivadovaujančios ne logika, bet jausmais ir emocijomis, taip pat ir investavimo procese.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Atskira ekonomikos mokslo šaka, taip vadinama elgsenos ekonomika, analizuoja įvairiausius kognityvinius šališkumus arba sistemines klaidas, kurias žmonės daro ieškodami informacijos, apdorodami ją ir priimdami sprendimus. 

Pavyzdžiui, pastebėta, kad priėmę sprendimą įsigyti kažkokios įmonės akcijų, investuotojai ieško ir seka informaciją, patvirtinančią jų priimto sprendimo teisingumą, tačiau ignoruoja naujienas ir nuomones, kurios rodo, kad buvo padaryta klaida. Emocijas ir kognityvinius šališkumus suvaldyti nelengva, bet reikia mokytis juos pažinti ir pažaboti.

Dvi emocijos — baimė ir godumas — tūno visų investuotojų galvose, ir abi jos yra brangių klaidų priežastis. Jei jaučiate poreikį kas valandą stebėti, vyksta finansų rinkose ir kaip pasikeitė jūsų investicinio portfelio vertė, tai jau ženklas, kad esate perteklinės rizikos kelyje. Investavimas turi būti periodinis, nuosaikus ir netgi nuobodus, o adrenalino ieškoti reikėtų kitose gyvenimo srityse. 

Ne viskas paaiškinama logika ir ekonomikos dėsniais

Penktoji pamoka — priešingai nei galite perskaityti kai kuriuose vadovėliuose, rinkos nėra nei efektyvios, nei racionalios, o sunkiai logika, dėsniais ir patirtimi paaiškinami reiškiniai slypi kiekviename žingsnyje.

Šiemet matėme, kaip Elonui Maskui paraginus savo sekėjus naudotis žinučių siuntimo platforma "Signal", niekuo su ja nesusijusios įmonės "Signal Analytics" akcijos pabrango daugiau nei 10 kartų ir bent kelias dienas liko gerokai aukštesniame lygyje nei prieš šį nesusipratimą.

Panaši istorija nutiko ir prieš šešerius metus, kai mėgėjai investuotojai, norėdami investuoti į "Twitter" akcijas, kuriomis dar net nebuvo prekiaujama biržose, akimirksniu 10 kartų pakėlė bankrutuojančios įmonės "Tweeter Entertainment" akcijų kainą.

Mėgėjų investuotojų antplūdis ir oportunistinės nuotaikos gali išpūsti labai didelius ir ilgai neišsileidžiančius burbulus. Tačiau jei burbulus pastebėti lengva, numatyti jų sprogimo momentą — daug sudėtingiau. Todėl nereikėtų nei išnaudoti jų pūtimosi efekto, nei bandyti juos susprogdinti. Tokiais atvejais geriausia stebėti ir mokytis, stebint iš šalies.

Deja, ne visos pamokos yra nemokamos ir išmokstamos tik skaitant knygas. Kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, giluminės žinios ir išmintis atsiranda iš realios veiklos, šiuo atveju — investavimo darant klaidas ir iš jų mokantis. Tam, kad šių pamokų kaina nebūtų per didelė ir labai skausminga, reikia neužmiršti penkių pirmųjų investavimo pamokų.

Tegai:
investavimas, Swedbank
Dar šia tema
"Swedbank": testas parodė aukštą gyventojų finansinį intelektą
Atskleista į ką, pritrūkę pinigų, lietuviai kreipiasi pirmiausiai
Koronaviruso testas

Mokslininkai išsiaiškino, ar prasirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus

(atnaujinta 16:10 2021.01.16)
Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Tie, kurie sirgo COVID-19, įgauna imunitetą nuo viruso mažiausiai penkiems mėnesiams, tačiau gali likti ligos nešiotojais, rodo Anglijos visuomenės sveikatos (PHE) tyrimas, rašo RIA Novosti autorė Marija Tabak.

"Tyrime dalyvavę mokslininkai padarė išvadą, kad natūraliai įgytas imunitetas dėl ligos 83% labiau apsaugo nuo pakartotinės infekcijos nei tie, kurie nesusirgo. Imunitetas trunka mažiausiai penkis mėnesius nuo ligos momento", — teigiama pranešime.

Tai reiškia, kad žmonėms, susirgusiems per pirmąją koronaviruso bangą praėjusį pavasarį, jau yra rizika vėl susirgti.

"PHE taip pat įspėja, kad nors tie, kurie turi antikūnų, tam tikru mastu yra apsaugoti nuo užsikrėtimo COVID-19, pirminiai kito tyrimo etapo duomenys rodo, kad kai kurie iš šių žmonių sulaiko didelius viruso kiekius ir gali juos perduoti kitiems", — sakoma pranešime.

"Todėl labai svarbu, kad visi ir toliau laikytųsi taisyklių ir liktų namuose, net jei turėjo COVID-19, kad išvengtų viruso perdavimo kitiems", — sakė agentūra.

Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1093)